Stojantiesiems

AKTUALU: ką reikia žinoti kiekvienam VGTU pirmakursiui?

Rugpjūčio 26, 2014
Artėjant rugsėjo 1-ajai, kiekvienam besiruošiančiam pradėti pirmuosius mokslo metus universitete kyla begalė klausimų. Į pagrindines užklausas atsako Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybė (VGTU SA).



Ką būtina žinoti dar prieš prasidedant rugsėjui?



Pirmiausia patartina išsiaiškinti, kada vyks rugsėjo pirmosios šventė universitete. Tie, kas įstojo į valstybės nefinansuojamą vietą, per keturias savaites nuo studijų pradžios turi susimokėti studijų įmoką arba parašyti prašymą atidėti mokėjimą. Išimties tvarka atidėti terminą gali VGTU rektorius. Galimas ir mokėjimas dalimis. Dėl finansinių ir įvairių kitų su studijomis susijusių reikalų studentus konsultuoja fakultetų dekanatų darbuotojai, bet dėl išmokų neįgaliesiems ar paskolų studijoms reikėtų kreiptis į Studijų direkciją.



Pirmakursiams pravartu išsiaiškinti Vilniaus viešojo transporto schemą, kad nereikėtų klaidžioti po miestą ir netyčia nuvažiuoti ne į tą pusę. Taip pat, prieš prasidedant mokslo metams, reikia  išsiaiškinti, kur yra reikiamas fakultetas, išsistudijuoti savo paskaitų tvarkaraštį, ir išsiaiškinti jo trumpinių reikšmes.



VGTU rūmų adresai:

Architektūros rūmai (AR-I)– Pylimo g. 26/1, čia įsikūrę Architektūros ir Kūrybinių industrijų fakultetai;

Aviacijos rūmai (AV-I) – Rodūnios kelias 30, čia veikia Antano Gustaičio aviacijos institutas; 

Elektronikos rūmai (ER-I) – Naugarduko g. 41, čia įsikūręs Elektronikos fakultetas;

Transporto rūmai (TR-I) – Plytinės g. 27, čia yra dalis Transporto inžinerijos fakulteto auditorijų;

Mechanikos rūmai (MR-I) – J. Basanavičiaus g. 28, čia įsikūrę Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetai;

Saulėtekio rūmai – Saulėtekio al. 11, čia veikia Statybos, Fundamentinių mokslų ir Aplinkos inžinerijos fakultetai. Atskirų rūmų dalių sutrumpinimai: centrinis ir I auditorinis korpusai (SRC), I ir II laboratoriniai korpusai (SRL-I), II korpusas ir II auditorinis korpusas (SRK-II).



Kaip skaityti savo paskaitų tvarkaraštį?



Visų pirma, tvarkaraščiai skirstomi į pirmą ir antrą savaites, o paskaitų tvarka jomis būna skirtinga. T.y. rugsėjo 1–7 d. yra pirma savaitė, rugsėjo 8–14 d. – antra savaitė, rugsėjo 15–21 d. – vėl pirma ir t.t.



Paskaitų laikas:

1 paskaita 8.30–10.05

2 paskaita 10.20–11.55

3 paskaita 12.10–13.45

Pietų pertrauka 13.45–14.30

4 paskaita 14.30–16.05

5 paskaita 16.20–17.55

6 paskaita 18.10–19.45

7 paskaita 19.55–21.30



Paskaitų tvarkaraštį, nurodžius grupę galima peržiūrėti čia ».



Per kelias savaites nuo studijų pradžios tvarkaraštis dar gali keistis, tad derėtų atidžiai sekti informaciją.



Ar būtina eiti į pirmąsias paskaitas? Apskritai, ar paskaitų lankomumas privalomas?



Visų užsiėmimų – paskaitų, laboratorinių darbų, pratybų – lankomumas yra privalomas. Už gerą lankomumą dėstytojai dažnai prideda papildomų balų egzaminų metu, tačiau dėl savavališko nelankymo gali grėsti problemos. Pavyzdžiui, laboratorinius darbus tenka atsiskaitinėti sesijos metu, kas kišenę patuština bent 50 litų.



Ar VGTU turi biblioteką?



Taip, jos adresas Saulėtekio al. 14. Pirmo apsilankymo metu reikia užsiregistruoti Leidinių skolinimo ir saugojimo skyriuje (I aukštas, 101 kab.). Tam būtina turėti savo LSP arba asmens dokumentą.



Leidinius į namus galima užsisakyti el. kataloge » Užsakytus leidinius pasiimti reikia per tris darbo dienas. Atvirame fonde esantys leidiniai išduodami be užsakymo 1 mėn. Leidinius grąžinti bibliotekos darbo metu galima Leidinių skolinimo ir saugojimo skyriuje arba 24/7, pasinaudojus knygų grąžinimo įrenginiu, esančiu šalia Centrinės bibliotekos įėjimo. Grąžinimo terminą tikrinkite el. kataloge. Vėluojant grąžinti leidinius, skaičiuojami delspinigiai – nuo 0,25 Lt (0,07€) iki 0,50 Lt (0,14€) už dieną!



VGTU bibliotekoje visą parą veikia skaitykla, kurioje gali lankytis tiek universiteto studentai, tiek bendruomenės nariai. Čia galima mokytis, skaityti populiariąja spaudą, naudotis kompiuteriais su visa studijoms reikalinga programine įranga bei internetu. Įeiti į skaityklą naktį, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis galima tik su el. kortele, kuri išduodama užpildžius prašymą bet kurioje bibliotekos skaitykloje bei susipažinus su skaityklos darbo ir tvarkos taisyklėmis.



Fakultetuose taip pat yra skaityklos, kuriose galima rasti specifinių knygų.  



Studijoms reikalingą literatūrą galima nemokamai skaityti ir elektroniniu formatu – visas VGTU leidyklos „Technika“ išleistas knygas rasite elektroniniame portale ».



Kas padės susigaudyti VGTU pirmosiomis dienomis?



VGTU SA jau daug metų vykdo kuratorių programą. Jau nuo pat pirmųjų dienų ar dar net prieš rugsėjį pirmakursius sutinka vyresnių kursų studentai, kurie nuolat konsultuoja naujuosius VGTU bendruomenės narius ir padeda tapti jos dalimi. Jie kaip vyresnieji sesės ar broliai suburia visus kartu, pasakoja istorijas, bendrauja ir yra pasirengę atsakyti į visus klausimus – nuo autobusų tvarkaraščių iki studijų procesų subtilybių.



Ar VGTU toleruojamas nusirašinėjimas?



Nustačius nusirašinėjimo ar kitokio nesąžiningumo faktą per egzaminą, plagijavimo faktą per kursinio projekto, kursinį darbo, kompleksinio projekto ar baigiamojo darbo gynimą, studentas neatestuojamas dėl nesąžiningumo. Tuomet informuojamas fakulteto dekanas, kuris ir skiria nuobaudą. Mažiausia – dalyko kartojimas, didžiausia – šalinimas iš universiteto. Atskirais atvejais, esant motyvuotam studento prašymui, galutinį sprendimą dėl nuobaudos dydžio gali priimti rektorius arba studijų prorektorius.



Ką turėsiu daryti, jei susirgsiu?



Pirmiausia reikėtų informuoti savo grupės seniūną bei kolegas, kad jie perduotų dėstytojui, kas nutiko. Kitas žingsnis – apsilankyti pas gydytoją ir iš jo gauti ligos raštelį, kuris suteiks galimybę laboratorinius darbus, pratybas ar kitus darbus atlikti kitu laiku, prisijungus prie kitos grupės ar prisitaikant prie dėstytojo galimybių.



Į kokią veiklą po paskaitų galėčiau įsitraukti universitete?



VGTU turi net 10 studentų klubų – choras „Gabija“, šokių ansamblis „Vingis“, teatras-studija „Palėpė“, sporto ir turizmo klubas „Inžinerija“, fotoklubas „Fotyvas“, turistų klubas, Architektūros studentų klubas, jaunųjų kelininkų klubas „Kelelis“, pučiamųjų orkestras ir krepšinio fanų klubas. Visi jų kiekvieną rugsėjį laukia naujų narių. Taip pat gali prisijungti prie VGTU krepšinio, futbolo ar rankinio komandų.



Kas ta studentų atstovybė? Ką ji veikia? Ką aš galėčiau joje veikti?



VGTU SA – tai nevyriausybinė, ne pelno siekianti, savarankiška bei savanoriška organizacija, atsakingai atstovaujanti studentų interesams bei vienijanti jaunatviškus, veržlius ir originalius studentus. VGTU SA savanoriauja apie 300 tokių pačių studentų, kurie vieningai veikdami Centriniame biure bei dešimtyje atstovybės padalinių fakultetuose padeda studentams. Besivadovaudami šūkiu „VGTU SA – už studentišką rytojų!“ jie visuomet ieško sprendimų, kaip tobulinti atstovavimo mechanizmą. Organizuodami darbus studentai pasiskirstę į 6 komitetus: socialinių ir akademinių reikalų, ryšių su visuomene, marketingo ir rinkodaros, žmogiškųjų išteklių ir mokymų, kultūros ir laisvalaikio bei tarptautinių ryšių komitetai. Taip pat VGTU SA turi Valdybą, kuri padeda geriau organizuoti veiklas bei spręsti su studentais susijusias problemas.

Norintiems prisijungti tereikia ateiti į bet kurį VGTU SA padalinį ir pasakyti, kad nori būti jos dalimi. 



2014–2015 mokslo metų atidarymo šventė VGTU vyks rugsėjo 1-ąją 9 val. prie VGTU Saulėtekio rūmų centrinio korpuso. Daugiau informacijos čia ».

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau