Aktyvus dėstytojas socialiniuose tinkluose – būtinybė ar pasirinkimas?

Rugpjūčio 20, 2025
Rugsėjo 1-ąją naujieji studentai pirmą kartą susitiks su savo dėstytojais – žmonėmis, lydėsiančiais juos akademiniame kelyje. Naujoji karta, užaugusi socialinių tinklų aplinkoje, turi kitokius lūkesčius, todėl kyla klausimas: kokio dėstytojo šiandien tikisi studentai? Ar aktyvumas socialiniuose tinkluose yra privalumas, ar veikiau trūkumas?

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto lektorė ir komunikacijos mokslų doktorantė Sigita Kamašauskė dalijasi įžvalgomis ir patarimais dėstytojams, mokytojams bei visiems ugdymo įstaigų darbuotojams, pabrėždama, ką dar iki naujų mokslo metų pradžios verta peržiūrėti kiekvienam švietimo sistemoje dirbančiam žmogui.

Pirmasis įspūdis – per socialinius tinklus

Pasak S. Kamašauskės, šiandien įprasta „susipažinti“ su žmogumi dar iki pirmojo pokalbio: „Pirmasis įspūdis labai dažnai sukuriamas dar iki rankos paspaudimo – mes jau susidarome tam tikrą nuomonę vien peržiūrėję žmogaus socialinių tinklų paskyrą.“

Lektorė pabrėžia, kad nebūtina būti nuolat aktyviam ar kurti naują turinį kasdien, tačiau privalu užtikrinti elementarią socialinių tinklų higieną. „Kiekvienam dėstytojui ir mokytojui patariu neatidėliojant peržiūrėti savo paskyras: profilio nuotrauką, pateikiamą informaciją apie save. Jei turite senų ar prieštaringą įvaizdį galinčių kurti nuotraukų – jas reikėtų tiesiog pašalinti“, – pataria lektorė.

Tiesa, S. Kamašauskė pabrėžia, kad profilio nuotrauka – vienas svarbiausių elementų, kuriam dažnai skiriame per mažai dėmesio. „Asmeniniame, privačiame nuotraukų albume galime turėti daug kasdienybės, asmenukių ar linksmų nuotraukų iš švenčių, tačiau kai kalbame apie atvirą profilį ir dar pagrindinę nuotrauką – tokie variantai nėra tinkami. Jei neturite profesionalios nuotraukos, pakanka paprastos fotosesijos – darbo vietoje, dienos šviesoje, su tvarkinga apranga. Toks vaizdas jau kuria patikimo eksperto įvaizdį“, – pataria VILNIUS TECH lektorė.

Lektorė Sigita Kamašauskė

Asmeninis įvaizdis – svarbus visiems specialistams

Aktyvumą socialiniuose tinkluose dažnai suvokiame kaip influencerių užsiėmimą, tačiau, pasak S. Kamašauskės, nuoseklus asmeninio įvaizdžio kūrimas prideda didelės vertės kiekvienam specialistui.

„Turinio kūrimas reikalauja daug laiko ir pastangų, tačiau nebūtina rašyti ilgiausių įrašų. Kartais pakanka pasidalinti kolegų ar ekspertų straipsniais, nuorodomis į naujausius atradimus, ar mintimis, kurios patiko, surezonavo. Tai užtrunka vos kelias minutes, bet parodo, kas mus domina, kokia mūsų pasaulėžiūra“, – aiškina pašnekovė.

VILNIUS TECH lektorė pati savo „Instagram“ paskyroje dalijasi įžvalgomis apie mados komunikaciją ir teigia, kad tai ne tik jos akademinis tyrimų laukas, bet ir didžiulis pomėgis, kuriantis autentišką dialogą: „Sulaukiu teigiamų reakcijų tiek iš studentų, tiek iš kolegų. Kokybiškas turinys prisideda prie asmenybės atskleidimo. Pabrėžiu būtent „atskleidimo“, nes esu kategoriškai prieš bandymą apsimesti įdomesniu nei esi. Socialiniai tinklai yra naudingi, kai jie naudojami perteikti savo žinutę, o ne kurti iliuziją.“

Lektorė priduria, kad socialiniuose tinkluose verta parodyti ir dalį asmeninio gyvenimo: „Mums visiems įdomūs žmonės, jų hobiai, veiklos. Dėstytojas, kuris sportuoja, tapo, augina bites ar rašo poeziją, tampa artimesnis ir įdomesnis. Mano gyvenimo būdas ir vertybės yra dalis profesinės tapatybės, todėl laisvai dalinuosi tuo, kuo gyvenu. Dažnai net paskaitose pasitelkiu pavyzdžius iš sričių, kurios man artimos, ir jaučiu tai kaip didelę stiprybę. Manau, kad šiandien dėstytojo autentiškumas yra būtent tas daugiapusiškumas, kurį atskleisti tikrai nesudėtinga.“

S. Kamašauskė prideda, kad dalinimasis iššūkiais ar sunkiomis užduotimis, klaidomis – ne mažiau vertinga, nes tai mūsų gyvenimo dalis, kuris būna visoks. „Nepieškime visko rožinėmis spalvomis, būkime tikri tokie, kokie esame – vienas kitas pasidalinimas apie nepavykusius darbus ar klaidas – visada įdomus turinys, kuriame dažnas atpažįstame save, susitapatiname“, – pataria lektorė.

Nauda studentams – neabejotina

„Naujoji realybė tokia – dėstytojas nebėra vien tik informacijos šaltinis, nes jos gausu visur. Jo vaidmuo šiandien – formuoti studentų vertybes, ugdyti darbo etiką, motyvuoti. Šiems tikslams socialiniai tinklai yra labai naudinga priemonė“, – pabrėžia S. Kamašauskė.

Tyrimai rodo, kad socialinių tinklų įtraukimas į mokymosi procesą didina studentų įsitraukimą, o aktyvūs dėstytojai socialiniuose tinkluose studentų akyse tampa patikimesni ir prieinamesni. „Jei dėstytojas dalijasi savo žiniomis, komentuoja aktualijas ar pasirodo spaudoje, studentai labiau juo pasitiki ir net didžiuojasi. Jie jį mato kaip nuolat tobulėjantį savo srities ekspertą“, –dalinasi pašnekovė ir priduria, kad tai visiškai natūralu – kuo daugiau matai žmogų, kalbantį apie savo sritį, tuo labiau asocijuoji jį su žiniomis. S. Kamašauskė priduria, kad nereiktų vengti ir pasidalinti pasiekimais – atliktais naujausiais tyrimais, publikuotais straipsniais ar konferencijų pranešimais.

Be to, socialiniai tinklai leidžia lengviau įtraukti studentus į universiteto gyvenimą. „Veiklų universitetuose netrūksta – nuo renginių iki mokslinių tyrimų. Tačiau informacijos sraute nesunku pasimesti, todėl studentai dažnai neišnaudoja visų galimybių. Kai dėstytojas dalijasi kvietimais, pabrėžia renginių naudą, studentų motyvacija dalyvauti ženkliai padidėja“, – teigia lektorė.

Palaikymas iš kolegų – sėkmės sąlyga

S. Kamašauskė atkreipia dėmesį, kad norint išlaikyti motyvaciją socialiniuose tinkluose, itin svarbus kolegų palaikymas. „Pradėjus dalintis profesiniu turiniu ar universiteto gyvenimu, pakanka vieno kritiško komentaro iš kolegos ir motyvacija krenta. Todėl raginu įtraukti kolegas, pasidalinti idėjomis, kurti kartu – tai gali tapti ir puikia komandos formavimo veikla.“

Pasak jos, ne mažiau svarbus ir vadovybės požiūris. „Mūsų universitete šiuo klausimu atmosfera labai palanki – dėstytojai skatinami dalintis, niekas nesmerkia ir nekritikuoja. Rugsėjį pradedu kuruoti savo inicijuotą projektą, skirtą skatinti dėstytojus pažvelgti į socialinius tinklus kaip į įrankį profesinei tapatybei formuoti. Versle ambasadorystės idėja įprasta – ji ne mažiau prasminga ir švietime“, – teigia VILNIUS TECH lektorė.

S. Kamašauskė teigia, kad socialiniuose tinkluose aktyvus dėstytojas ne tik kuria savo reputaciją, bet ir stiprina universiteto įvaizdį, motyvuoja kolegas, kuria tradicijas dalintis.

​​​​​​​Lektorė Sigita Kamašauskė

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau