Alternatyvūs mokslo rezultatų vertinimo rodikliai (angl. Altmetrics)

Birželio 30, 2020

Šiuo metu mokslo bendruomenėje atsiranda naujas požiūris į bibliometrinių rodiklių naudojimą įdarbinimo, paaukštinimo, finansavimo ir kituose mokslininkų bei mokslo rezultatų vertinimo procesuose. Mokslo rezultatų vertinimas turėtų būti atsakingas, teisingas bei tinkamas ir siekiant šių tikslų siūloma peržvelgti mokslo rezultatų vertinimo principus. Mokslinės komunikacijos sklaida šiuo metu nėra tik publikacijos ir tradiciniai poveikio matavimai nepakankamai atspindi realią situaciją. Citavimo rodikliai atspindi tik dalį mokslinės sklaidos, neatsižvelgiama į kitus sklaidos tipus: moksliniai duomenys, įrankiai, programinė įranga, internetinės svetainės, vaizdo įrašai, socialiniai tinklai ir t.t. 

Apie naują požiūrį į mokslo rezultatų vertinimą ir siūlomus būdus kaip reiktų tobulinti mokslinių tyrimų rezultatų vertinimą galite rasti Declaration On Research Assessment DORA (Improving how research is assessed https://sfdora.org/)

Trys pagrindiniai DORA principai:
–    Panaikinti žurnalais grįsto vertinimo naudojimą mokslinių tyrimų ir tyrėjų vertinime;
–    Vertinti tik tyrėjams ir tyrimams skirtoms vertinimo sistemomis;
–    Naudotis mokslinėmis technologijomis, tobulinant mokslinę komunikaciją ir vertinant mokslinį indėlį.

Taip pat Leideno Manifeste dėl mokslo rodiklių (angl. The Leiden Manifesto for research metrics). 

Atsiradus naujoms mokslo komunikacijos formoms ir augant elektroninių leidinių skaičiui atsirado alternatyvūs mokslo rezultatų vertinimo rodikliai, kurie remiasi šių publikacijų naudojimosi duomenimis (pvz. peržiūrų skaičius, atsisiuntimų skaičius, žymės socialiniuose tinkluose, įrašai bloguose, komentarai, patiktukai, pasidalijimų skaičius ir t.t. (angl. bookmarks) ir akademinėmis diskusijomis socialiniuose tinkluose (pvz. Twitter, Facebook įvairiuose bloguose, YouTube vaizdo įrašuose, Vikipedijos įrašuose). Tai kokybiniai rodikliai, kurie papildo tradicinius kiekybinius mokslo vertinimus rodiklius (citatų skaičius ir t.t.) ir padeda įvertinti platesnį ir įvairesnį mokslinių tyrimų poveikį visuomenei. 

Alternatyvūs rodikliai gali padėti įvertinti mokslinio tyrimo socialinį poveikį, papildo tradicinius mokslo vertinimo rodiklius, kadangi gaunami duomenys yra gaunami iš įvairesnių šaltinių, kaupiasi greičiau, negu tradiciniai rodikliai. Alternatyvių vertinimo rodiklių tiekėjai (Almetric.com, ImpactStory , Plum Analytics) suteikia prieigą prie programų sąsajų (API) ir šaltinio kodo ir renka duomenis iš atvirų šaltinių. 

Paperbuzz – šiame puslapyje įvedę publikacijos DOI, galite pamatyti, kiek kartų publikacija buvo paminėtas internete. Informaciją galite rasti tik nuo 2017 m. paskelbtoms publikacijoms. 

ImpactStory Profiles – susikūrę šiame puslapyje profilį galėsite sekti Twitter, blogų įrašus. 

Plum Analytics – priklauso Elsevier ir integruota į jo platformas. Plum Analytics kaupia duomenis apie duomenų rinkinių naudojimą, atvirosios prieigos publikacijas, pristatymus, blogus ir kitus mokslinės komunikacijos tipus (kada mokslinis tyrimas yra paminimas naujienose ar socialiniuose tinkluose. Šie rodikliai suskirstyti į penkias kategorijas: citavimo indeksas, naudojimas (paspaudimų skaičius, parsisiuntimų, egzemplioriai bibliotekose ir t.t.), žymės, paminėjimai (naujienos tinklapiuose, bloguose ir t.t.), socialiniai tinklai. 

Snowball Metrics – mokslinių turimų indikatorių iniciatyva, kuri sukurta viso pasaulio universitetų mokslininkų dėka, kuria siekiama nustatyti bendrus mokslo vertinimo standartus, kurių pagalba galima būtų palyginti institucijas. Šie rodikliai nėra susiję nė su vienu duomenų tiekėju ar įrankiu. 

Altmetric sukūrė simbolį vizualizuojantį tyrimų rezultatų poveikį. Jį galite pridėti prie straipsnio, duomenų rinkinio ar kitų mokslinių rezultatų. Simbolio centre nurodomas Altmetrinis dėmesio balas, kuris nurodo kiek tam tikras mokslinis tyrimas sulaukė dėmesio iš socialinių tinklų, įvairių tinklapių ir t.t.

 

Kaip galite rasti ir matyti altmerinius rodiklius?

Galite nemokai parsisiųsti ir įsidiegti nemokamą įrankį Altmetric bookmark, kuris padės rasti bet kurios mokslo produkcijos almetrinius rodiklius kartu su DOI. 
Naudokitės Figshare – internetine skaitmenine mokslinių tyrimų talpykla, kurioje paskelbtiems duomenimis bus rodomi Altmetriniai simboliai. Šios talpyklos vartotojai gali pasiekti visus duomenis iš visų internetinių komentarų, pasidalijimų ir susijusių diskusijų. 
Susikurdami savo profilį ImactStory galėsite lengvai surasti savo tyrimų poveikį, kai šį profilį susiesite su savo mokslinių tyrimų rezultatais skelbiamais internete.  

Alternatyvūs rodikliai suteikia daug informacijos, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad šie rodikliai neturi tikslaus apibrėžimo. Šiuo metu NISO Alternative Assessment Metrics (Altmetrics) Initiative kuria standartizuotą apibrėžimą. Šie rodikliai nėra standartizuoti, skirtingi tiekėjai renka skirtingų rūšių duomenis, todėl sunku palyginti skirtingus almetrijos duomenų rinkinius. Alternatyvūs rodikliai dažniausiai naudojami tik neseniai sukurtiems darbams, todėl vėlesniems darbams jų galite ir nerasti.  Taip pat tokius rodiklius dažniausiai galite rasti tik publikacijoms, kurios turi skaitmeninį objekto identifikatorių DOI. 

Svarbu !

Almetric rodiklius galite pamatyti ir VGTU virtualiuoje bibliotekoje. 
Atlikę reikiamos informacijos paiešką, šiuos rodiklius rasite publikacijos apčioje:

Daugiau informacijos apie įvairius rodiklius galite rasti apsilankę Metrics Toolkit.

VGTU biblioteka mielai atsakys į klausimus, susijusius su bibliometriniais rodikliais ir suteiks reikiamas konsultacijas šiomis temomis:

–    Cituojamumo rodiklis
–    Autoriaus bibliometriniai rodikliai h indeksas
–    kvartiliai
–    žurnalo bibliometriniai rodikliai (JIF) 

el. paštu: publikacijos@vgtu.lt arba telefonu (8 5) 274 4903.
 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
Rugsėjo 30 d. nuotoliniame Europos inovatyvių aukštojo mokslo institucijų tinklo (ENIHEI) narių susitikime daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo institucijų vaidmeniui kuriant socialines inovacijas, stiprinant jų poveikį visuomenei ir ieškant naujų būdų bendradarbiauti su skirtingais partneriais. Susitikime savo patirtimi dalijosi ir VILNIUS TECH atstovė dr. Rūta Mikučionienė. VILNIUS TECH yra vienas iš ENIHEI steigėjų ir aktyvus tinklo narys. Kartu su dar 37 pažangiomis Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis universitetas prisideda prie ENIHEI misijos skatinti novatoriškus požiūrius į tai, kaip aukštasis mokslas gali aktyviai prisidėti prie socialinių ir technologinių inovacijų. Susitikimo metu pristatytos įvairios aukštojo mokslo institucijų iniciatyvos ir patirtys, atskleidžiančios, kaip inovacijos gali būti siejamos ne tik su technologine pažanga, bet ir su realių visuomenės iššūkių sprendimu. VILNIUS TECH susitikime taip pat pristatė savo patirtį. Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė skaitė pranešimą „Social impact through problem-based learning in the Sustainability Management programme, in collaboration with municipalities“, kuriame pristatė socialinio poveikio kūrimą taikant probleminį mokymąsi Tvarumo valdymo programoje. Ypatingas dėmesys skirtas realių problemų integravimui į studijų procesą, pristatyti keli pavyzdžiai, kaip studentai sprendžia realias savivaldybių iškeltas problemas, ir taip pat kokį socialinį poveikį ši bendradarbystė kuria. Prof. Andreja Kutnar iš Primorskos universiteto pranešime „From Research to Societal Impact: The New European Bauhaus Academy at the University of Primorska“ aptarė, kaip mokslinių tyrimų rezultatai gali būti paverčiami platesnį poveikį visuomenei turinčiomis iniciatyvomis, pasitelkiant Naujojo europinio bauhauzo principus. Rygos technikos universiteto atstovė Paula Cukura pranešime „Embedding ‘Social’ Across Innovation Pathways“ aptarė socialinio aspekto integravimą į skirtingus inovacijų kūrimo kelius. Pranešimas atkreipė dėmesį į tai, kad inovacijos gali būti vertinamos ne vien pagal technologinius ar ekonominius rezultatus, bet ir pagal jų kuriamą naudą visuomenei. Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatyti pranešimai apie pačio ENIHEI tinklo veiklą ir ateities planus. Dr. Tatjana Chircop iš Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžo pristatė „Updates from ENIHEI Steering Committee“, kuriame pateikta naujausia informacija apie tinklo valdymo komiteto veiklą. Taip pat ji pristatė „ENIHEI Vision“ – tinklo ateities viziją ir tolesnes veiklos kryptis. Prof. Carmen Buzea iš Transilvanijos Brašovo universiteto pristatė „Updates on upcoming ENIHEI 8th General Assembly in Brasov“ – informaciją apie artėjantį aštuntąjį ENIHEI visuotinį susirinkimą, kuris vyks Brašove. ENIHEI tinklas įsteigtas 2022 m. Europos Komisijos iniciatyva, siekiant suburti pažangias aukštojo mokslo institucijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo. Šiuo metu tinklą sudaro 38 universitetai ir aukštojo mokslo institucijos, atrinkti Europos Komisijos siūlymu arba nominuoti ES valstybių narių vyriausybių dėl išskirtinių pasiekimų inovacijų, mokslo ir verslumo srityse.
Plačiau
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Kurti ne naudą, o vertę. Tokia nuostata suvienijo mokslo bendruomenę tradiciniame „Europos horizonto“ forume, kuris šiemet įvyko VILNIUS TECH universitete. Sveikindamas forumo „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“ dalyvius VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžė tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio ir glaudesnės mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus sąveikos svarbą: „Mūsų visų misija – įkvėpti ir ugdyti inovatyvias ir kūrybingas asmenybes, tyrėjus ir tyrėjas, kurie keis pasaulį. Žmonių atvirumas, bendradarbiavimas ir smalsumas vis dar yra galingiausi mokslo varikliai, todėl mes stengiamės savo tyrėjams kurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos drąsios ambicijos, nuolatiniai mainai ir augimas. Visa mokslo ir inovacijų bendruomenė turės imtis atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti. Todėl mūsų vienas prioritetų bus siekti dar didesnio tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio bei dar glaudesnės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveikos. Norime būti vienu svarbiausių jūsų akademinių partnerių, padedančių Lietuvai kurti technologinį savarankiškumą, ekonominį konkurencingumą ir visuomenės atsparumą“, – atidarymo metu sakė rektorius. „Šis forumas dar kartą priminė, kad mokslas prasideda nuo žmonių – nuo tyrėjų, idėjų, jų tarptautinės patirties, mentorių ir institucijų, kurios sudaro sąlygas augti. Būtent tai jau 30 metų labai aiškiai parodo MSCA. O mūsų, „Europos horizonto“ nacionalinių kontaktinių atstovų, užduotis – padėti Lietuvos tyrėjams ir organizacijoms kuo geriau pasinaudoti šiomis programos teikiamomis galimybėmis,“ – kalbėjo programos „Europos horizontas“ vadovė Aiga Jonele. Forume daugiausia dėmesio skirta „Marie Skłodowska-Curie“ veiksmams (MSCA) – jų 30 metų istorijai, šiandienai ir ateičiai. MSCA programą ir perspektyvą apžvelgė Marija Fedotovaitė, Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė, atsakinga už „Marie Skłodowska-Curie veiksmus“. [caption id="attachment_131428" align="alignnone" width="1024"]  [/caption] Savo sėkmės istoriją papasakojo prof. dr. Mantas Šimėnas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto. Praktinėmis įžvalgomis apie vadovo vaidmenį MSCA podoktorantūros stažuotėse dalijosi prof. dr. Darius Andriukaitis iš Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto. Apie MSCA mokslo darbuotojų mainus, jų įgyvendinimą ir naudą visai institucijai kalbėjo doc. dr. Viktor Skrickij, Vilnius TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius. Jis pabrėžė, kad investicijos į tyrėjus ir jų tarptautinę patirtį stiprina ne tik atskirus mokslininkus, bet ir visą mokslo instituciją. Itin svarbi forumo tema – ir programos ateitis. Apie MSCA po 2027 m. bei derybas dėl naujojo „Europos horizonto“ kalbėjo dr. Brigita Serafinavičiūtė, Švietimo ir mokslo atašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. MSCA poveikį institucijai pristatė Vida Lapinskaitė, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė. Apie judėjimą per akademines aplinkas ir bendradarbiavimo svarbą kalbėjo dr. Vilius Dranseika iš Jogailos universiteto Krokuvoje, paraginęs kolegas klausti, nes būtent nuo klausimų prasideda ryšių kūrimas ir bendradarbiavimas. Orginalus šaltinis: Europoshorizontas.lt Visą nuotraukų galeriją rasite čia.
Plačiau