Stojantiesiems

Apie švietimo ir verslo partnerystę diskutuota forume „Ko Lietuvos verslas tikisi iš švietimo?“

Spalio 4, 2019

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai dalyvavo Alytuje vykusiame forume „Ko Lietuvos verslas tikisi iš švietimo?“. Į šį klausimą atsakymų ieškojo ir Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetų, Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų vadovai, atstovai ir pedagogai.
 
„Alytus greitu metu taps aukštojo universitetinio mokslo miestu. Šis forumas vyksta labai tinkamu metu. Kaip tik šiandien su Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektoriumi kalbėjome apie galimybes Alytuje pradėti vykdyti tam tikrų studijų programas. Vos prieš keletą valandų Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu ir nuo kitų metų Alytuje bus pradėtos vykdyti šio universiteto aukštojo mokslo studijų programos“,  – Alytaus miesto siekiais tapti universitetiniu miestu pasidžiaugė miesto vadovas.

Susirinkusius dalyvius taip pat pasveikino Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys, VGTU Tarybos pirmininkas ir šio forumo iniciatorius Sigitas Leonavičius. „Kur besusitiktumėme – ar universitetuose,  ar gimnazijose – visuomet kyla klausimas – kompetentingi žmonės, gera bazė, profesionalūs pedagogai, tačiau verslas  visuomet kalba, kad kažkas su švietimu yra negerai. Kas gi?  O negerai yra tai, kad mes savo vaikus ugdome, suteikiame jiems žinias, o žinių pritaikymo versle pasigendame. Net ir baigęs bakalauro studijas dažnai studentas nesiorientuoja, kodėl jis pasirinko  šią specialybę  ir imasi pokyčių.  Tokiu būdu gaištamas laikas ir išleidžiamos papildomos valstybės ar tėvų lėšos“, – sakė S. Leonavičius. 

VGTU Studijų prorektorius prof. Romualdas Kliukas forumo metu akcentavo, kad universitetas galėtų prisidėti prie Alytaus vizijos tapti universitetiniu miestu ir pradėti vykdyti studijų programas, kuriose būtų rengiami specialistai, reikalingi visam Alytaus regionui.
 
Prorektorius pranešime „Universiteto, mokyklos ir verslo sąveika ugdant ateities specialistą“ forumo dalyviams pristatė sostinės Fab Lab projektą, kuris skirtas bendrojo lavinimo mokyklose įkurti atviras technines kūrybines dirbtuves bei apmokyti mokytojus ir mokinius įveiklinti Fab Lab dirbtuvių įrangą, skirtą kurti, konstruoti, modeliuoti, projektuoti ir gaminti įvairius gaminius, produktus, modelius, maketus ar prototipus. Studijų prorektorius pasakojo apie 24-iose Lietuvos mokyklose esančias VGTU klases, kurios įkurtos, siekiant skatinti moksleivius mokykloje mokytis tiksliuosius, gamtamokslius dalykus, padėti pasirengti inžinerijos, technologijų ir informatikos mokslų krypčių grupių studijoms.

Kalbėdamas apie verslo ir mokslo partnerystę, VGTU prorektorius atkreipė dėmesį, kad VGTU bendradarbiauja su įmonėmis, kurios aktyviai dalyvauja universiteto veikloje, rengiant ir tobulinant studijų programas. Įmonių atstovai dalyvauja dėstymo procese, priima studentus į praktikas, pasiūlo baigiamųjų darbų, kompleksinių projektų, kursinių darbų temas. Gabiausiems studentams įmonių atstovai skiria skatinamąsias stipendijas, dalyvauja bendruose projektuose, konferencijose ir kitose veiklose.

„Ateities inžinerija“ koordinatorius dr. Henrikas Mykolaitis papasakojo apie VGTU vykdomą platformą, kuri apima visas Lietuvos mokyklas, suteikdama galimybę jų mokiniams ir mokytojams patobulėti bei atlikti integruotus projektinius ir brandos darbus inovacijų kūrimo srityje. Projekto metu mokiniai tobulėja šiuolaikinių technologijų srityje, savarankiškai atlieka projektinius ar brandos darbus, o mokytojai – paįvairina savo dalyko bei integruotus užsiėmimus.

Renginio metu diskusijų temų spektras buvo platus, daugiausia dėmesio sulaukė klausimai, kaip švietimas gali pagerinti Alytaus krašto bendruomenės gyvenimą, kalbėta ir apie tai, kodėl reikia mokytis verslumo, kaip mokyklos suole ugdomi būsimieji darbdaviai ir darbuotojai. 

Forumą organizavo Alytaus miesto savivaldybė drauge su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau