Panašu, jog populiarios dainos „Reikėjo berniukams“ žodžius greitai teks perrašyti – aviacijoje kol kas dar ne taip gausiai, bet užtikrintai savo pozicijas užsiima merginos. „Tai panašu į vairuojančias moteris – anksčiau jų buvo mažai, dabar turbūt net didesnė dalis automobilių vairuotojų yra moterys“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institute orlaivių pilotavimo besimokanti Greta Adlytė. Ketvirto kurso studentė dalijasi savo istorija ir drąsina kitas merginas žengti jos pėdomis.
Pirmiausia papasakok, kaip susidomėjai aviacija?
Dažnai girdžiu istorijas, kad aviacija sudomino šeimos nariai ar draugai. Mano atveju to nebuvo: jau nuo dešimtos klasės pradėjau ja domėtis. Kuo toliau, tuo labiau man patiko aviacija. Sužinojau, kad VGTU aviaciją galima studijuoti nemokamai. Tai įkvėpė dar labiau. Esu kilusi iš Panevėžio, tad pirmiausia ten prisijungiau prie aeroklubo ir įsitikinau, kad aviacija man tikrai tinka. Prisimenu, mokykloje gavau užduotį surašyti specialybes, kurios įdomios, tačiau atrodo neįmanomos. Parašiau pilotavimą ir pagalvojau, o kodėl neįmanoma?
Ar kilo klausimų, kai rinkaisi, kur ir ką studijuoti?
Klausimų jokių nekilo, studijos VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute buvo vienintelis variantas. Tai buvo vienintelė vieta, kurioje galėjau norimą specialybę įgyti nemokamai – juk aviacija yra brangus dalykas. Kitas variantas buvo nebent važiuoti į užsienį užsidirbti pinigų studijoms, tačiau apie kitą profesiją niekada net negalvojau.
Sakoma, kad norint tapti pilotu, reikia daug užsispyrimo, laiko, pastangų. Kaip manai, ko dar reikia šios profesijos atstovams?
Norint tapti pilotu, svarbiausia yra gera sveikata. Tai, beje, yra dažniausia priežastis, dėl kurios ne visi norintys įstoja į šią specialybę. Mes turime labai rūpintis savo sveikata, gyvenimo būdu, neleisti sau per daug pervargti. Nors ir norisi daug nuveikti, turi save stabdyti, nes žinai, kad jei sugadinsi sveikatą, nuplauks ir tavo svajonė.
Taip pat turi būti šaltų nervų. Skristi nėra sudėtinga, tačiau sudėtinga veikti ištikus kritinėms situacijoms. Mes mokomės, kaip suvaldyti kritinę situaciją, o tai tikrai nėra kiekvienam paprasta, kai užplūsta panika. Gal ir nėra labai akcentuojama, bet pilotui labai svarbus komandinis darbas. Dažniausiai kabinoje skrendama dviese, taip pat yra įgula. Turi mokėti ne tik dirbti komandoje, bet ir bendrauti su kiekvienu žmogumi. Kaip ir instruktoriai turi gebėti prieiti prie kiekvieno studento, jam tinkamai paaiškinti, taip ir pilotams yra svarbi sėkminga komunikacija. Žinoma, labai svarbios turimos žinios – jų mes ir siekiame. Tikrai reikia užsispyrimo ir didelio noro, nes kelias nelengvas. Tai yra kitoks darbas nei tie, iš kurių grįžęs namo viską pamiršti. Darbas diktuoja ir kitokį gyvenimo ritmą. Žinoma, apie tai labai daug kalbėti negaliu, vis dėlto jau pakako pajusti vien turint skraidymo praktiką vasarą: ryte išvažiuoji, skraidai, vakare susitvarkai, ruošiesi rytojui… Ir taip kiekvieną dieną. Kartais tenka ir draugus pamiršti, ir pramogų atsisakyti. Žmogui, kuriam ši profesija ne tiek „švyti“ kiek man, tikrai turėtų būti sudėtinga. Sakyčiau, kad labai svarbu rasti balansą, tuomet pavyksta viską suderinti.
Taigi, vadinamasis studentavimas tau yra svetimas?
Mokantis aviacijos studentiškas gyvenimas yra kiek kitoks – jeigu vasaros savaitgalį geras oras, tu nori tik skristi, nes juk nežinai, ar vėliau oro sąlygos tai leis. Skraidant mažais lėktuvais, geras oras itin svarbu, tad vasara mums yra tikras darbymetis. Kiti važiuoja prie ežero, į festivalius, o aš tai sau leidžiu tik kartą, nes juk kitaip neišskraidysiu skirtų valandų. Galbūt ne visi draugai tai supranta, bet tai natūralu. Kita vertus, juk susirandi artimų žmonių, turinčių panašių pomėgių ir tikslų. Kol kas mano akys dega aviacija, labai smagu, kad dažnai esu apsupta dėl to paties pamišusių žmonių.
Ar susiduri su nuostaba, kad esi būsima pilotė? Juk merginos šią profesiją renkasi pakankamai retai.
Iš tikrųjų dažnai sulaukiu klausimų ir nuostabos dėl būsimos profesijos. Mano grupėje buvo palyginti daug merginų: kai įstojau, buvome trise iš devynių, taigi, net trečdalis grupės. Universitete tikrai negirdžiu tokios nuomonės, kad merginoms čia ne vieta ar per sunku. Yra dalykų, kur reikia paprašyti pagalbos, bet to paties prireikia ir vaikinams. Tiesiog reikia mokėti paprašyti. Tai panašu į vairuojančias moteris – anksčiau jų buvo mažai, dabar turbūt net didesnė dalis automobilių vairuotojų yra moterys. Situacija keičiasi. Piloto profesija tikrai nėra vyriška, ji puikiai tinka abiem lytims.
Ar patartum kitoms merginoms rinktis pilotės profesiją?
Teko važinėti į mokyklas ir pasakoti moksleiviams apie studijas, piloto profesiją. Visuomet sakau, kad jeigu tikrai nori rinktis šią specialybę, tuomet pirmyn! Jeigu tikrai nori, tai viskas ir pavyksta. Visuomet visus, svajojančius apie aviacijos studijas, drąsinu ir palaikau. Dėl ko įspėčiau? Galbūt dėl to, kad bus visko, nebūtinai bus lengva, bet, kaip ir sakiau, jei tikrai degi noru, nieko nėra neįmanomo ar per sunkaus.
Kokių artimiausių ateities tikslų turi?
Mano tikslas, žinoma, tapti profesionalia pilote – to kryptingai ir siekiu. Dabar reikia išlaikyti egzaminus, baigti skraidymo praktiką, sutvarkyti akademinius reikalus ir tuomet jau galėsiu eiti į darbo atrankas komercinėje aviacijoje. Kiek save pažįstu, man neužtenka tik vienos veiklos. Neabejoju, kad ir toliau užsiimsiu savo hobiais. Šiuo metu pati ne tik valdau sklandytuvą, bet ir kitus to mokau, dėstau teoriją. Manau, kad ir toliau vesiu paskaitas, pati įgysiu dar daugiau patirties ir galbūt pereisiu prie praktikos mokymų sklandymo mokykloje.
Dažnai pilotų visas gyvenimas turi tilpti lagaminuose – jie nuolat keliauja, gyvena vis kitoje šalyje. Ar pasiryžusi tokiam gyvenimui?
Žinoma, esu tam nusiteikusi. Kita vertus, Lietuvoje esančios avialinijos suteikia galimybę pasirinkti savo prioritetinę šalį, tad galbūt net nereikės išvykti gyventi kitur. Siekiamybė yra, bet, jei reikės, esu nusiteikusi dirbti ir užsienio šalyse, pagrindinę bazę turinčiose kompanijose. Anksčiau niekas net neabejojo, kad iš karto po mokslų teks važiuoti įgyti patirties į Afriką ar į Aziją, ir tik tada grįžti į Europą. Vis dėlto šiuo metu situacija yra stipriai pasikeitusi. Tačiau, kaip minėjau, šis variantas man neatrodo toks jau blogas, o įgyta patirtis egzotiškose šalyse taip pat vertinga. Svarbiausia daryti tai, kas leidžia įgyvendinti svajones.
Galerija
