Apie „švytinčią“ piloto profesiją arba mergaitėms taip pat reikėjo

Gegužės 31, 2019

Panašu, jog populiarios dainos „Reikėjo berniukams“ žodžius greitai teks perrašyti – aviacijoje kol kas dar ne taip gausiai, bet užtikrintai savo pozicijas užsiima merginos. „Tai panašu į vairuojančias moteris – anksčiau jų buvo mažai, dabar turbūt net didesnė dalis automobilių vairuotojų yra moterys“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institute orlaivių pilotavimo besimokanti Greta Adlytė. Ketvirto kurso studentė dalijasi savo istorija ir drąsina kitas merginas žengti jos pėdomis. 

Pirmiausia papasakok, kaip susidomėjai aviacija?
Dažnai girdžiu istorijas, kad aviacija sudomino šeimos nariai ar draugai. Mano atveju to nebuvo: jau nuo dešimtos klasės pradėjau ja domėtis. Kuo toliau, tuo labiau man patiko aviacija. Sužinojau, kad VGTU aviaciją galima studijuoti nemokamai. Tai įkvėpė dar labiau. Esu kilusi iš Panevėžio, tad pirmiausia ten prisijungiau prie aeroklubo ir įsitikinau, kad aviacija man tikrai tinka. Prisimenu, mokykloje gavau užduotį surašyti specialybes, kurios įdomios, tačiau atrodo neįmanomos. Parašiau pilotavimą ir pagalvojau, o kodėl neįmanoma?

Ar kilo klausimų, kai rinkaisi, kur ir ką studijuoti? 
Klausimų jokių nekilo, studijos VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute buvo vienintelis variantas. Tai buvo vienintelė vieta, kurioje galėjau norimą specialybę įgyti nemokamai – juk aviacija yra brangus dalykas. Kitas variantas buvo nebent važiuoti į užsienį užsidirbti pinigų studijoms, tačiau apie kitą profesiją niekada net negalvojau. 


Sakoma, kad norint tapti pilotu, reikia daug užsispyrimo, laiko, pastangų. Kaip manai, ko dar reikia šios profesijos atstovams?
Norint tapti pilotu, svarbiausia yra gera sveikata. Tai, beje, yra dažniausia priežastis, dėl kurios ne visi norintys įstoja į šią specialybę. Mes turime labai rūpintis savo sveikata, gyvenimo būdu, neleisti sau per daug pervargti. Nors ir norisi daug nuveikti, turi save stabdyti, nes žinai, kad jei sugadinsi sveikatą, nuplauks ir tavo svajonė. 

Taip pat turi būti šaltų nervų. Skristi nėra sudėtinga, tačiau sudėtinga veikti ištikus kritinėms situacijoms. Mes mokomės, kaip suvaldyti kritinę situaciją, o tai tikrai nėra kiekvienam paprasta, kai užplūsta panika. Gal ir nėra labai akcentuojama, bet pilotui labai svarbus komandinis darbas. Dažniausiai kabinoje skrendama dviese, taip pat yra įgula. Turi mokėti ne tik dirbti komandoje, bet ir bendrauti su kiekvienu žmogumi. Kaip ir instruktoriai turi gebėti prieiti prie kiekvieno studento, jam tinkamai paaiškinti, taip ir pilotams yra svarbi sėkminga komunikacija. Žinoma, labai svarbios turimos žinios – jų mes ir siekiame. Tikrai reikia užsispyrimo ir didelio noro, nes kelias nelengvas. Tai yra kitoks darbas nei tie, iš kurių grįžęs namo viską pamiršti. Darbas diktuoja ir kitokį gyvenimo ritmą. Žinoma, apie tai labai daug kalbėti negaliu, vis dėlto jau pakako pajusti vien turint skraidymo praktiką vasarą: ryte išvažiuoji, skraidai, vakare susitvarkai, ruošiesi rytojui… Ir taip kiekvieną dieną. Kartais tenka ir draugus pamiršti, ir pramogų atsisakyti. Žmogui, kuriam ši profesija ne tiek „švyti“ kiek man, tikrai turėtų būti sudėtinga. Sakyčiau, kad labai svarbu rasti balansą, tuomet pavyksta viską suderinti.
 
Taigi, vadinamasis studentavimas tau yra svetimas?
Mokantis aviacijos studentiškas gyvenimas yra kiek kitoks – jeigu vasaros savaitgalį geras oras, tu nori tik skristi, nes juk nežinai, ar vėliau oro sąlygos tai leis. Skraidant mažais lėktuvais, geras oras itin svarbu, tad vasara mums yra tikras darbymetis. Kiti važiuoja prie ežero, į festivalius, o aš tai sau leidžiu tik kartą, nes juk kitaip neišskraidysiu skirtų valandų. Galbūt ne visi draugai tai supranta, bet tai natūralu. Kita vertus, juk susirandi artimų žmonių, turinčių panašių pomėgių ir tikslų. Kol kas mano akys dega aviacija, labai smagu, kad dažnai esu apsupta dėl to paties pamišusių žmonių.

Ar susiduri su nuostaba, kad esi būsima pilotė? Juk merginos šią profesiją renkasi pakankamai retai. 
Iš tikrųjų dažnai sulaukiu klausimų ir nuostabos dėl būsimos profesijos. Mano grupėje buvo palyginti daug merginų: kai įstojau, buvome trise iš devynių, taigi, net trečdalis grupės. Universitete tikrai negirdžiu tokios nuomonės, kad merginoms čia ne vieta ar per sunku. Yra dalykų, kur reikia paprašyti pagalbos, bet to paties prireikia ir vaikinams. Tiesiog reikia mokėti paprašyti. Tai panašu į vairuojančias moteris – anksčiau jų buvo mažai, dabar turbūt net didesnė dalis automobilių vairuotojų yra moterys. Situacija keičiasi. Piloto profesija tikrai nėra vyriška, ji puikiai tinka abiem lytims. 

Ar patartum kitoms merginoms rinktis pilotės profesiją?
Teko važinėti į mokyklas ir pasakoti moksleiviams apie studijas, piloto profesiją. Visuomet sakau, kad jeigu tikrai nori rinktis šią specialybę, tuomet pirmyn! Jeigu tikrai nori, tai viskas ir pavyksta. Visuomet visus, svajojančius apie aviacijos studijas, drąsinu ir palaikau. Dėl ko įspėčiau? Galbūt dėl to, kad bus visko, nebūtinai bus lengva, bet, kaip ir sakiau, jei tikrai degi noru, nieko nėra neįmanomo ar per sunkaus.

 
Kokių artimiausių ateities tikslų turi?
Mano tikslas, žinoma, tapti profesionalia pilote – to kryptingai ir siekiu. Dabar reikia išlaikyti egzaminus, baigti skraidymo praktiką, sutvarkyti akademinius reikalus ir tuomet jau galėsiu eiti į darbo atrankas komercinėje aviacijoje. Kiek save pažįstu, man neužtenka tik vienos veiklos. Neabejoju, kad ir toliau užsiimsiu savo hobiais. Šiuo metu pati ne tik valdau sklandytuvą, bet ir kitus to mokau, dėstau teoriją. Manau, kad ir toliau vesiu paskaitas, pati įgysiu dar daugiau patirties ir galbūt pereisiu prie praktikos mokymų sklandymo mokykloje.
 
Dažnai pilotų visas gyvenimas turi tilpti lagaminuose – jie nuolat keliauja, gyvena vis kitoje šalyje. Ar pasiryžusi tokiam gyvenimui?
Žinoma, esu tam nusiteikusi. Kita vertus, Lietuvoje esančios avialinijos suteikia galimybę pasirinkti savo prioritetinę šalį, tad galbūt net nereikės išvykti gyventi kitur. Siekiamybė yra, bet, jei reikės, esu nusiteikusi dirbti ir užsienio šalyse, pagrindinę bazę turinčiose kompanijose. Anksčiau niekas net neabejojo, kad iš karto po mokslų teks važiuoti įgyti patirties į Afriką ar į Aziją, ir tik tada grįžti į Europą. Vis dėlto šiuo metu situacija yra stipriai pasikeitusi. Tačiau, kaip minėjau, šis variantas man neatrodo toks jau blogas, o įgyta patirtis egzotiškose šalyse taip pat vertinga. Svarbiausia daryti tai, kas leidžia įgyvendinti svajones. 
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau