Apie viltį, vidinę laisvę ir bendruomenę: kapeliono žvilgsnis į praėjusius metus

Gruodžio 23, 2025
Besibaigiantys metai – tai natūralus laikas apžvelgti nuveiktus darbus, įvertinti pasiekimus ir pasidžiaugti bendrystės akimirkomis. Universiteto gyvenimas, kupinas akademinių iššūkių ir atradimų, turi ir kitą, dažnai nematomą, bet itin svarbią – dvasinę – pusę. Apie tai, kokie šie metai buvo VILNIUS TECH bendruomenei, žvelgiant iš sielovados perspektyvos, kalbamės su kapelionu Andres Lavin.
 
Pokalbyje kapelionas dalijasi mintimis apie ryškiausius įvykius, studentų ir dėstytojų nuotaikas, svarbiausius pasiekimus ir ateinančių metų tikslus, kurie įkvėps bendruomenę augti ir stiprėti. 
 
– Besibaigiantys metai universitete buvo intensyvūs. Jei reikėtų išskirti vieną ar du įvykius, projektus ar iniciatyvas, kurie šiemet Jums, kaip kapelionui, buvo patys ryškiausi ir prasmingiausi – kas tai būtų?
 
 – Įdomu tai, kad mano, kaip kapeliono, pagrindinis darbas vyksta ne universiteto patalpose, o sekmadieniais po pietų vienoje Vilniaus senamiesčio bažnyčioje: ten aš laikau Mišias studentams, klausau išpažinčių arba su jais kalbuosi dvasiniais klausimais. Ten dažnai susipažįstu su universiteto studentais, su kuriais pradedame bendrauti ir vėliau susitinkame mano kabinete Saulėtekyje arba Trakų gatvėje. Man taip pat labai svarbios mišios, kurias laikiau akademinei bendruomenei Visų mirusiųjų minėjimo proga, taip pat – paskaita apie mokslą ir tikėjimą, kurią praėjusį balandį Saulėtekio rūmuose skaitė Saulius Matulevičius.
 
– Sielovada universitete dažnai yra nematomas darbas. Kokiais šių metų pasiekimais (galbūt netikėtais ar mažais, bet svarbiais) džiaugiatės labiausiai? Kas pavyko geriau nei planavote?
 
– Tikrai taip, didžioji dalis pastoracinio darbo vaisių yra nematomi – padėti susiorientuoti pasimetusiems žmonėms, suteikti vilties ir džiaugsmo pavargusiems ar nusivylusiems, padrąsinti tuos, kurie gali daugiau nei patys mano ir pan. Man didelė sėkmė (nes taip yra Dievo akyse), kai žmogus po daugelio metų ateina išpažinties arba kai prasideda asmeninio atsivertimo procesas. 
 
Džiaugsmo suteikė ir tai, kad buvau pakviestas dalyvauti akademinėje veikloje: pavyzdžiui, praėjusių metų vasarį, priklausomybių konferencijos, kurią organizavo studentams padedančios psichologės, metu kalbėjau aktualia tema – kaip skirtingos priklausomybės formos turi įtakos vidinės laisvės praradimui.
 
– Universitetas – tai nuolat kintanti bendruomenė. Kokias studentų ir dėstytojų nuotaikas pastebėjote šiemet? Kokios temos jiems buvo aktualiausios, dėl ko dažniausiai kreipdavosi?
 
– Įdomu pastebėti, kad nors universitetas ir žmonių situacijos keičiasi, patys žmonės iš esmės nesikeičia. Beveik visų svajonės, iššūkiai ir rūpesčiai yra panašūs, nes žmogaus prigimtis nesikeičia. Žinoma, Lietuvoje labai jautriai išgyvename karo Ukrainoje tragediją ir tai daro įtaką pokalbių temoms, pavyzdžiui, kai kurie žmonės klausia, ar moraliniu požiūriu, gresiant neišvengiamam karui, yra leistina išvykti iš šalies ir apsigyventi kitur, ar būtina pasilikti ir rizikuoti savo bei šeimos gyvybe ir pan. 
 
Kita dažna tema – priklausomybė nuo ekranų, kuri veda prie asmeninių santykių nuskurdimo. Šie santykiai visada svarbūs, ypač – jaunystėje.
 
– Šiais metais organizavote įvairias veiklas. Kurios sulaukė didžiausio studentų įsitraukimo?
 
– Daugiausiai žmonių pritraukė mišios Visų mirusiųjų dienai paminėti. Tai atrodo logiška, nes žmonės mato konkrečią galimybę prisiminti ir melstis už savo artimuosius ir mylimus žmones. Taip pat nemažai studentų ir dėstytojų sudomino paskaita apie tikėjimą ir mokslą. Žmonės siekia suprasti, kaip du tikrovės aspektai ne tik neprieštarauja vienas kitam, bet gali gyventi tobuloje harmonijoje, nes Dievas yra vienintelis visos tikrovės Kūrėjas – tiek regimos (mokslo objektas), tiek neregimosios (tikėjimo objektas).
 
– Žvelgiant į ateinančius metus, kokie yra pagrindiniai Jūsų prioritetai ir sielovados tikslai? Kur norėtumėte nukreipti didžiausią dėmesį?
 
– Kitais metais norėčiau organizuoti savanorystės veiklą studentams, nes daugelis išreiškė tokį norą. Daugelis nori jaustis naudingi, padėti sergantiems, neįgaliesiems, vienišiems senjorams ir pan.  Šiuo metu svarstome įvairias galimybes. Bet kuriuo atveju tai būtų veikla, atvira visiems suinteresuotiems studentams, ne tik katalikams ar krikščionims. 
 
Taip pat norėčiau aplankyti visus dekanatus ir susitikti su kiekvieno fakulteto akademine vadovybe. Iki šiol susitikau tik su kai kuriais, bet liko dar nemažai. 
 
Dar viena mano svajonė ateinantiems metams – kad daugiau universiteto studentų dalyvautų „Alfa“ kurse – pagrindiniame tikėjimo ir krikščioniškojo gyvenimo įvadiniame kurse. Visi mūsų universiteto studentai, dalyvavę šiame kurse, liko labai patenkinti ir nemaža jų dalis liko savanoriauti, padėdami kitai dalyvių kartai.
 
– Ar planuojate kokių nors naujovių – galbūt naujų renginių formatų, diskusijų ciklų ar bendradarbiavimo projektų, kuriuos galėtumėte anonsuoti universiteto bendruomenei?
 
– Be savanorystės veiklų, norėčiau pradėti dėstyti. Tai būtų laisvai pasirenkamas dalykas studentams. Esu ekonomistas – tai mano civilinė profesija, kuria užsiėmiau prieš kunigystės studijas, o vėliau, bažnytinėse studijose, specializavausi filosofinėje antropologijoje ir etikoje. Gali būti, kad kitais akademiniais metais dėstysiu dalyką, susijusį su šiomis sritimis. Man tai būtų labai džiugu, nes leistų susipažinti su naujais studentais ir palaikyti su jais tiesioginį ryšį.
 
– Ko, Jūsų akimis, labiausiai trūksta šiuolaikiniam akademiniam žmogui ir kaip planuojate padėti tą poreikį atliepti ateinančiais metais?
 
– Manau, kad trūksta didesnės meilės rimtoms studijoms ir darbui. Trūksta aukos dvasios ir, galiausiai, meilės tiesai.
 
Gyvename visuomenėje, kuri labai vertina tai, kas greita, naudinga ir duoda tuoj pat matomų rezultatų. O jei jų nepavyksta pasiekti, atsiranda nusivylimas ir liūdesys. Daugelis mano, kad jų, kaip asmenų, vertė priklauso nuo pasiektų sėkmių ir rezultatų, ir nusivilia, kai nemato greitų vaisių. 
 
Be to, labai vertinama tai, kas teikia trumpalaikį pasitenkinimą. Daugelis asmeninių sprendimų priimami remiantis pomėgiais ir emocijomis, o ne protu. Su šiomis problemomis būtina susidurti asmeniniuose pokalbiuose. Tačiau pripažįstu, kad kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, meilę tiesai ar pastangoms, nėra lengva suprasti be tikėjimo perspektyvos.
 
– Kaip Jūs pats, kaip žmogus ir dvasininkas, „pasikraunate“ po aktyvių metų, kad kitąmet vėl turėtumėte energijos būti ramsčiu kitiems?
 
– Labai mėgstu skaityti ir klausytis muzikos, taip pat sportuoti, ypač, važinėti dviračiu. Tiesą sakant, labiausiai mane pailsina kasdien praleistos akimirkos koplyčioje, kalbantis su Viešpačiu, esančiu Eucharistijoje. Ten, ant altoriaus, palieku savo nuovargį, rūpesčius ir sunkumus. Negalvoti apie save ir galvoti apie Dievą (o ypač kalbėtis su Juo apie tai, kas mus vargina ir slegia), kuris yra daug didesnis už visas problemas ir rūpesčius, labai ramina.
 
– Kokia būtų Jūsų pagrindinė žinutė ar palinkėjimas universiteto bendruomenei – studentams, dėstytojams ir darbuotojams – pasitinkant Naujuosius metus?
 
Pagrindinė mano žinia universiteto bendruomenei – viltis ir taika. Šiandieniniame poliarizuotame pasaulyje, kuriame mums tenka gyventi, labai svarbu kurti ir puoselėti dialogo, pagarbos, nuolankumo ir tiesos paieškos kultūrą, kurią akademinė bendruomenė gali ir turi praktikuoti. 
 
Tikintiesiems norėčiau pasakyti: turėkite viltį, nes Dievas veikia ir įsikiša į istoriją, nepaisant visų sunkumų ir blogybių, kurias matome pasaulyje. Šventasis Paulius sako: „Tiems, kurie myli Dievą, viskas išeina į gera.“ O šventasis Augustinas komentuoja: „Viskas – tai reiškia ir blogis.“ Dievas yra visagalis, ir tai reiškia, kad net iš paties blogio Jis gali išvesti labai didelį gėrį. Todėl krikščioniškas požiūris į pasaulį nėra katastrofiškas, bet viltingas. 
 
Linksmų šventų Kalėdų ir laimingų 2026 metų!

Sielovados ir dvasinės pagalbos klausimais į kunigą Andres Lavin gali kreiptis visi bendruomenės nariai, ieškantys atsakymų, susijusių su tikėjimo bei dvasingumo paieškomis. Taip pat – norintys pasikonsultuoti dėl krikšto, išpažinties, santuokos ar kitų sakramentų.

Susitikti galite:

  • antradieniais Saulėtekio al. 11, S3 pastate, 102 kab. nuo 12:00 iki 14:30 val.
  • ketvirtadieniais Trakų g. 1, V 327  nuo 11:30 iki 14.30.

Daugiau informacijos apie sielovadą universitete rasite čia.
​​​​​​

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau