Aplinkinių kritika paskatino žengti karjeros keliu: šiandien už tai tik dėkoja

Rugpjūčio 2, 2024
Visuomenėje vis dar galima išgirsti stereotipų, susijusių su inžinerijos krypties mokslais – neva juos baigę žmonės dirba neįdomų, monotonišką darbą, negeba tinkamai komunikuoti ar kad inžinierių darbe vyrauja rutina ir visiškai nėra kūrybos. Vienas iš klaidingiausių – kad inžinerijos sritis netinkama merginoms. 
 
Puikus šį mitą paneigiantis pavyzdys – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) absolventė, „Teltonika Telematics“ Techninio palaikymo padalinio vadovė Karolina Kairienė, kuri inžineriją atrado dar mokykloje ir šioje srityje specializuojasi beveik dešimtmetį. Nors karjeros kelias ir buvo nelengvas bei teko susidurti su aplinkinių kritika, moteris nepasidavė. Šiandien ji pripažįsta, kad tai buvo vienas iš geriausių jos sprendimų.
 
Inžinerija – sritis, kurioje nėra rutinos
 
K. Kairienės teigimu, nors ir ironiška, tačiau ji, besimokydama mokykloje, daug laiko skyrė meninei veiklai – muzikai ir šokiams, scena buvo moters kasdienybė. Tačiau vis dėl to, baigusi mokyklą, ji norėjo įgyti rimtą specialybę. Pasukusi į inžinerijos srities mokslus, moteris sulaukė kritikos iš aplinkinių. Nors tai ir buvo pavieniai atvejai, tačiau atmintyje įstrigo ilgam.
 
„Bet kokie neigiami komentarai su išankstiniu vertinimu suformavo dar didesnę ambiciją eiti pasirinktu keliu. Norėjau visiems parodyti, ką aš galiu, ir tapti viena iš geriausių studenčių savo kurse“, – pažymi „Teltonika Telematics“ atstovė.
 
Moteris pasakoja, kad šiandien, dirbdama inžiniere, ji jaučiasi tarytum dalyvaudama loginiame žaidime, kuriame nepaliaujamai kyla įvairios užduotys. Norint jas išspręsti, reikia turėti ne tik žinių, kūrybiškumo, analitinio mąstymo, bet ir kantrybės, motyvacijos bei nuoseklumo.
 
„Vienas iš pagrindinių sunkumų, su kuriuo susiduriu – nuolatinė technologijų kaita, reikalaujanti inžinierių prisitaikymo ir naujų įgūdžių mokymosi. Inžinieriui iššūkiu dažnai tampa laviravimas tarp optimistinių užsakovo lūkesčių ir projekto technologinių, finansinių, žmogiškųjų bei kitų resursų, siekiant sukurti inovatyvų, patikimą, kokybišką bei visuomenės gerovei tarnaujantį produktą ar sprendimą“, – dėmesį atkreipia VILNIUS TECH absolventė.
 
Karjeros pradžia – dar besimokant universitete
 
K. Kairienė pasakoja, kad dar besimokydama paskutiniame, ketvirtame kurse, nusiuntė savo gyvenimo aprašymą į „Teltonika Telematics“, norėdama užimti pardavimų vadybininkės poziciją. Tuo metu kandidatuoti į inžinierės pareigas tiesiog neišdrįso, galvojo, kad tam turi per mažai žinių. Laimei, vos atėjus į darbo pokalbį, personalo atstovė įvertino moters išsilavinimą, pasiūlė pasikalbėti dėl techninio palaikymo inžinierės kandidatūros bei nuramino, kad kiekvienas naujokas yra pilnai apmokomas, o svarbiausia – turėti motyvacijos.
 
„Taip tapau ne tik inžiniere, bet ir tikra „Teltonikos“ fane – pastaruosius 7 metus vadovauju „Teltonika Telematics“ Techninio palaikymo padaliniui. Jau nuo pirmųjų dienų darbe supratau, kad posakis, jog universitetas suteikia tik teorinius pagrindus, kurie praktikoje taikomi retai, yra tikrų tikriausias mitas. Be universitete įgytų žinių tikrai nebūčiau ten, kur esu dabar“, – pabrėžia moteris.
 
Techninio palaikymo padalinio komandos paskirtis, pasak K. Kairienės – kurti klientams pozityvią patirtį naudojantis įmonės kuriamais GPS sprendimais, padedant juos lanksčiai, kokybiškai ir patikimai realizuoti pasaulinėje rinkoje. Šiam tikslui pasiekti yra sutelkta daugiau nei 100 inžinierių visame pasaulyje, kurie atlieka įvairaus spektro užduotis: teikia techninę pagalbą klientams, koordinuoja kuriamus projektus, rengia technines dokumentacijas, užtikrina gaminamų produktų kokybę.
 
„Teltonika“ investicijos į jaunuosius talentus – ilgalaikės
 
„Teltonikos“ įmonių grupė sėkmingai vysto verslą daugiau nei 25 metus. Jos atstovai gana anksti suprato, kad norint eiti koja kojon su technologijų progresu, reikia žmonių su naujomis idėjomis ir dinamišku požiūriu į verslą.
 
Būtent dėl to prieš daugiau nei 7 metus „Teltonika“ atidarė IoT ir B2B akademijas – erdves, kuriose studentai gali pasimatuoti inžinerinės ir pardavimų krypties profesijas, atlikti praktiką ir iš arti susipažinti, kaip kuriami nauji produktai, kaip veikia tarptautinis verslas.
 
Kita iniciatyva, skirta sudominti jaunuosius talentus inžinerijos sritimi – „Teltonikos“ stipendijos. Jau trečius metus iš eilės įmonė skiria 3 tūkst. Eur metines stipendijas talentingiausiems inžinerinėje ir informacinių technologijų srityse besimokantiems studentams.
 
„Teltonikos“ investicijos bei iniciatyvos yra ilgalaikės, tad jų grąža matysis po 5–10 metų, stebint esamų studentų karjeros kelią. Kasmet prie „Teltonikos“ vidutiniškai prisijungia apie 100 jaunųjų talentų, kurie dar studijuodami arba vos baigę studijas įsidarbina „Teltonikoje“. Įmonėje stengiamasi sukurti erdvę, kurioje studentai galėtų pradėti savo karjerą pagal specialybę, kad nereiktų ieškoti nekvalifikuotų darbų studijų laikotarpiu ar vos baigus studijas.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau