Ar ateityje pastatus statys robotai, o ne žmonės?

Gruodžio 11, 2020

Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir žengia į tarptautinę rinką, o skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas netolimoje ateityje taps neatsiejama statybų srities specialistų darbo dalimi. Kaip bus iš tikrųjų, ar robotai perims žmonių darbą? Į šį klausimą atsakyti bando Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.

Pokyčiai statybų sektoriuje, kokie jie?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, visuotinė skaitmenizacija, robotizacija ir su jomis susijusių technologijų vystymasis kasdien keičia pasaulį, o kuriamus pokyčius galime justi daugelyje sričių, tarp jų ir statybose, kur greitis, kokybė ir išmanieji įrenginiai jau tapo kasdienybe.

„Šiandien pagrindinis prioritetas – statybų greitis ir kokybė, o to pasiekti neįmanoma be skaitmeninių technologijų ir įrankių naudojimo statybos bei projektavimo procese. Pavyzdžiui, prieš penkis dešimtmečius Sidnėjaus operos teatras buvo pastatytas per 14 metų, o šiandien statybininkai visą Olimpinį miestelį ar Londono Olimpinį stadioną pastato per 5 metus. Ryškius pokyčius matome ir Lietuvoje: Sporto rūmai prieš kelis dešimtmečius buvo statomi net 6 metus, o štai dabar aukščiausius reikalavimus atitinkančioms Continental ar Vakarų medienos grupės gamyklų statyboms prireikia vos 2 metų“, – sako LSA prezidentas D. Gedvilas.

Pasak VILNIUS TECH alumno, anksčiau naudotus popierinius statinio projekto modelius ir šūsnis popierinių brėžinių pakeitė skaitmeniniai projekto modeliai, statybos proceso planavimas ir technologinių įrenginių valdymas vykdomas išmaniuosiuose įrenginiuose, o statybos dokumentai perkeliami į skaitmeninę laikmeną ir statinio viso gyvavimo ciklo informacija kaupiama jau skaitmeniniu formatu.

„Ateityje pastatai bus projektuojami ir jų duomenys kaupiami tik skaitmeninėje erdvėje, o kiekvienas statinys ir net patys miestai turės savo informacinius modelius su 3D vizualizacijomis. Nėra abejonės, jog statybos elementai ir detalės bus spausdinami 3D spausdintuvais, vystysis aplinką tausojanti statyba. Jau šiandien yra testuojami robotai, kurie gali atlikti tokius darbus kaip plytų klojimas, mūrijimas ar armatūros tvirtinimas, o tai reiškia, kad jie gali daryti daug, o gal net visus, žmonių atliekamus darbus statybvietėje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Šveicarijoje duris atvėrė tik robotų pastatytas namas, o Seulo robotų muziejaus statyboms, kurias planuojama baigti 2022-aisiais, taip pat buvo pasirinkti tik robotai“, – teigia LSA prezidentas.

Ateities statybininkai – kokie įgūdžiai bus reikalingi?

Anot D. Gedvilo, kartu su technologine pažanga atsiranda ir naujų įgūdžių poreikis darbo rinkoje – ateities statyboje skaitmeninius duomenis apdoros ir daugelį darbų atliks dirbtinis intelektas, todėl bus reikalingi specialistai, gebantys jį išmaniai valdyti.

„Jau šiandien statybose reikalingas toks specialistas, kuris ne tik išmano statybos technologiją, procesus, statybinių medžiagų įvairovę, bet ir gebantis naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir įrankiais, bendraujantis daugiau nei viena kalba ir pasižymintis statinio informacinio modeliavimo bei kitomis naujomis kompetencijomis. Tai – ateities profesija kūrybingiems žmonėms“, – sako VILNIUS TECH alumnas D. Gedvilas.

Augant Lietuvos statybų sektoriaus eksportui ir tarptautinių infrastruktūros projektų skaičiui, statybų įmonės į savo komandų gretas nori priimti vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, sparčiai auga projektuotojų ir inžinierių poreikis, tačiau darbo rinkoje matomas rekordinis kiekis nekvalifikuotų statybininkų, negalinčių rasti sau darbo vietos. Tendencijos rodo, jog verslas transformuojasi ir jam reikia tokių specialistų, kurie geba dirbti su išmaniomis technologijomis ir taikyti inovacijas praktinėje veikloje, todėl būtent mokymo įstaigos turi naują misiją – paruošti rinkos poreikius atitinkančius ir perspektyvius specialistus.

Atsižvelgiant į rinkos tendencijas – nauja studijų programa

Pasak VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekano prof. dr. Algirdo Juozapaičio universitetai, ypač techniškieji, gerai suvokia Lietuvos pramonės ir statybos sektoriaus iššūkius. Šiuolaikinės statinių projektavimo, statybos ir gamybos organizavimo bei objekto eksploatacinio valdymo technologijos –  grindžiamos statinio informacinio modeliavimo (BIM) koncepcija. Į statybos sritį žengia ir 3D spausdinimas, robotizavimas, dirbtinis intelektas. 

Lietuvoje BIM įtvirtinimo veiklos aktyviai ėmėsi pats statybos sektorius. Vienas pirmųjų ir svarbiausių naujos kartos statybos inžinerijos srities specialistų rengimo uždavinių – turėti absolventus, išmanančius ir turinčius gebėjimų dirbti projekto BIM srities vadovais, gebančius suvokti artėjančias technologines permainas.

„VILNIUS TECH Statybos fakultete nuo 2015 m. vykdomos antros pakopos studijos pagal naujai parengtą, pirmąją Lietuvoje „Statinio informacinio modeliavimo“ studijų programą. Pastarieji studijų metai parodė, kad ši programa sulaukė didelio dėmesio ne tik iš norinčių studijuoti, bet ir iš būsimų statybos sektoriaus darbdavių. Programą baigę specialistai įsidarbina ir sėkmingai tęsia savo veiklą daugelyje Lietuvos statybos sektoriaus įmonių ir organizacijų, valstybės įstaigų“, – teigia prof. dr. A. Juozapaitis.

Anot VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekano, šiandien BIM pasaulis – revoliucionavęs. Jis jau nebegali sutalpinti ir suvaldyti technologijų ir procesų įvairovės „Pramonės 4.0“ kontekste. Atsižvelgiant į statybos sektoriaus poreikius, nuo kitų metų rudens studentams planuojama pasiūlyti naujai parengtą pirmos pakopos studijų programą – „Statinio informacinio modeliavimo technologijas“.

„Pagrindinis šios studijų programos tikslas – parengti profesinei veiklai plataus akiračio specialistus, gebančius vykdyti statinio, integruoto projekto BIM koordinatoriaus funkcijas projektinėse, rangovinėse, gamybinėse, eksploatacinėse organizacijoje ir užsakovo, statytojo įmonėse. Pagal socialinių partnerių ir būsimųjų darbdavių preliminarius atsiliepimus, šios programos absolventai yra laukiami statybos sektoriuje“, – sako VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekanas prof. dr. A. Juozapaitis.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nuotraukos.
 

Galerija

Panašios naujienos

29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“
29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“
Spalio 20 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas organizuoja 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“, kuri suburs jaunuosius mokslininkus, akademinės bendruomenės narius ir įvairių sričių specialistus. Konferencijos programa Konferenciją sudarys dvi dalys: 12:20–13:50 val. Plenarinis posėdis VILNIUS TECH S1 rūmų I aukšto hole. 16:30–18:30 val. Magistrantų pranešimai nuotoliniu būdu, atskirose studijų programų sekcijose. Plenarinio posėdžio pranešėjai Plenarinio posėdžio metu bus aptariamos aktualios projektų valdymo, strategijų įgyvendinimo ir duomenų panaudojimo temos. Pranešimus skaitys: Mantas Kapočius (UAB „DIPA“) pristatys pranešimą „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė (Aplinkos projektų valdymo agentūra), kuri pristatys pranešimą „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Chris Krul („Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė), kuris skaitys pranešimą „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Magistrantų mokslinių tyrimų pristatymai Antrojoje konferencijos dalyje magistrantai nuotoliniu būdu pristatys savo mokslinius tyrimus ir jų rezultatus. Visiems pranešimus skaičiusiems dalyviams bus išduoti tai patvirtinantys sertifikatai. Geriausi pranešimai, parengti mokslinių straipsnių forma, turės galimybę būti publikuoti mokslo žurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“. Prisijungimo prie nuotolinių konferencijos sekcijų nuorodos bus paskelbtos artėjant renginio datai. Mokslo ir Organizacinio komiteto pirmininkas doc. P. Šūmakaris, tel. (0 5) 274 4885, el. paštas:  paulius.sumakaris@vilniustech.lt Mokslo ir Organizacinio komiteto sekretorė M. Vitkauskaitė-Duoblienė, tel. (0 5) 274 4889, el. paštas:  marina.vitkauskaite-duobliene@vilniustech.lt Plačiau
Plačiau
Lietuvos technologijų perdavimo ekspertai Taline: dirbtinis intelektas ir naujos mokslo komercinimo galimybės
Lietuvos technologijų perdavimo ekspertai Taline: dirbtinis intelektas ir naujos mokslo komercinimo galimybės
Spalio 8–9 dienomis Taline, istoriniuose Estijos valstybingumo namuose (Estonian Statehood House), įvyko metinė Baltijos šalių technologijų perdavimo tinklo konferencija „The Baltic Technology Transfer Network Annual Conference 2026: Navigating the Next Era of Knowledge Transfer: AI, Commercialisation and Beyond“. Renginyje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos žinių ir technologijų perdavimo tinklo („TTO Lithuania“) nariai – VILNIUS TECH Mokslo ir inovacijų ekspertė Justina Adomaitytė, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ekspertai. Dviejų dienų konferencija, kurią organizavo Estijos technologijų perdavimo tinklas, tapo svarbia platforma Baltijos ir Šiaurės šalių atstovams aptarti, kaip dirbtinis intelektas, intelektinės nuosavybės valdymas ir valstybės pagalbos taisyklės keičia mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Dirbtinis intelektas TTO kasdienybėje: galimybės ir teisiniai iššūkiai Viena pagrindinių konferencijos temų – dirbtinio intelekto skverbimasis į technologijų perdavimo procesus. Pagrindiniame pranešime ir sekusioje diskusijoje ekspertai nagrinėjo strategiškai svarbius klausimus: Kaip DI įrankiai padeda TTO greičiau identifikuoti komercinį tyrimų potencialą? Kokių teisinių ir duomenų privatumo iššūkių kyla integruojant DI į intelektinės nuosavybės valdymą? Diskusijoje patirtimi dalijosi „Max Planck Innovation“ startuolių ir investicijų vadovas dr. Florian Kirschenhofer (Vokietija), „AIRE/TalTech“ dirbtinio intelekto ekspertas Rene Väli ir advokatų kontoros „Walless“ teisininkė, duomenų apsaugos ekspertė Tea Park. Diskusiją moderavo Eindhoveno technologijos universiteto (Nyderlandai) Technologijų perdavimo centro vadovas Renato Calzone. Savo pranešime jis taip pat pristatė ir aptarė praktinius būdus, kaip mokslinių tyrimų rezultatus paversti komercine verte. Baltijos šalių atžalinių įmonių (Spin-off) ekosistema ir Lietuvos balsas Didelio dėmesio sulaukė tarptautinė panelinė diskusija „Ko reikia norint sukurti sėkmingą universitetinę atžalinę įmonę   Baltijos šalyse?“ (moderavo Anu Honkalinna iš Aalto universiteto, Suomija). Diskusijoje KTU patirtimi kuriant ir plėtojant universitetines atžalines įmones dalijosi  KTU Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Kartu su kolegomis iš Estijos („TalTech“) bei Latvijos (Institute of Solid State Physics) ji aptarė regioninius išradimų komercinimo iššūkius, bendradarbiavimą su investuotojais ir infrastruktūros plėtrą.   „Nors Baltijos šalys pasižymi stipriu mokslo potencialu, sklandus ir efektyvus technologijų   kelias į rinką reikalauja ne tik aiškios teisinės bazės, bet ir lankstaus požiūrio.Technologijų perdavimo centrai patys turi veikti kaip startuoliai – greitai reaguoti, ieškoti naujų, kartais net netipinių sprendimų ir padėti rasti tinkamiausią technologijos komercinimo kelią. Dalindamiesi patirtimi su Baltijos šalių kolegomis galime geriau suprasti bendrus iššūkius ir rasti praktiškus sprendimus,“ – pabrėžė Lietuvos atstovė. Praktinės dirbtuvės ir strateginis IN valdymas Atskirame pranešime dr. Florian Kirschenhofer analizavo valstybės pagalbos (State Aid) taisykles ir su jomis susijusius iššūkius technologijų perdavimo sandoriuose. Konferencijos kulminacija tapo interaktyvus strateginis žaidimas, kurio metu Lietuvos ir užsienio šalių TTO atstovai imitavo realias situacijas: atliko intelektinės nuosavybės analizę, priėmė strateginius sprendimus mokslo ir verslo sandoriuose bei ieškojo optimalių atradimų apsaugos būdų.   Konferencija Taline pratęsė praėjusiais metais Vilniuje pradėtą Baltijos šalių technologijų perdavimo tinklo (TTO Baltic) kasmetinių renginių tradiciją. Šie susitikimai stiprina regiono technologijų perdavimo specialistų bendradarbiavimą, suteikia galimybę dalintis patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų, padedančių mokslinių tyrimų rezultatus sėkmingiau paversti rinkai pritaikomomis technologijomis ir inovatyviais verslais.   Renginį organizavo Estijos technologijų ir žinių perdavimo tinklas TTO Estonia, bendradarbiaudamas su Estijos patentų biuru, „Enterprise Estonia“ bei Estijos mokslo taryba. Renginys bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.  
Plačiau