Stojantiesiems

Ar dirbtinis intelektas galės atpažinti COVID-19 ir kitus susirgimus?

Kovo 4, 2021

Dirbtinis intelektas (DI), nors ir apipintas įvairiomis teorijomis, palaipsniui skinasi kelią į medicinos sritį. Kaip ligas galintis atpažinti įrankis, DI galėtų padėti prižiūrėti ir sekti žmogaus sveikatos pokyčius nesilankant gydymo įstaigose. Tai galėtų pagerinti ligų atpažinimo greitį ir efektyvumą. Tačiau kyla klausimas – kaip dirbtinis intelektas gali rasti ir atpažinti žmogaus organizmo ligas?

Atsakymą pateikia įrenginio „HCD“ (Health Check Device) (liet. sveikatos patikrinimo prietaisas) sumanytojai ir jaunieji išradėjai – Jonas Rudis ir Ignas Kuncevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) meikerių akademijos „Makeademy“ finalistai. Idėjos autorius J. Rudis pasakoja, kad „HCD“ produktas – skirtas atpažinti įvairias ligas, taip pat ir COVID-19, naudojant žmogaus kūno skleidžiamus mechaninius garsus ir dirbtinio intelekto garsų atpažinimo sistemą.

Produkto idėja vaikinams kilo studijų Vilniaus dailės akademijoje (VDA) metu, nagrinėjant COVID-19 viruso pasekmes, galimybes, kaip jas palengvinti.

Ligų atpažinimas – pasitelkiant žmogaus kūno garsus

„Produktą priglaudus prie specifinių kūno vietų, jis gali išgirsti ir įrašyti žmogaus kūno skleidžiamus garsus. Ši gauta informacija siunčiama DI, kuris informaciją apdoroja ir klasifikuoja. Vėliau DI, remdamasis algoritmais, gali atpažinti ligas pagal turimą surinktą medžiagą“, – apie kuriamą produktą pasakoja idėjos sumanytojas J. Rudis. 
Pasak jaunojo išradėjo, sukaupta medžiaga apie asmenį tampa papildomais duomenimis, kurie padeda DI tobulėti, atpažįstant ligų simptomų garsus. Tiesa, saugumo sumetimais, naudotojo profilis – anonimiškas.

Produktas gali stipriai padėti sveikatos priežiūros srityje. Jo bendraautoriaus I. Kuncevičiaus nuomone, „HCD“ gali būti pritaikomas įvairiai: profilaktinei sveikatos priežiūrai namų sąlygomis, nuotolinei ligonių priežiūrai, profesionalių sportininkų sveikatos stebėsenai. 

Su šia produkto idėja „HCD“ kūrėjai nusprendė sudalyvauti VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ ir telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ organizuotoje techninės kūrybos programoje „Makeademy“. 

Dirbtinio intelekto ateitis medicinos srityje

„Per kelerius ateinančius metus mes visur matysime ligas diagnozuojantį DI“, – užtikrintai sako „Volatile AI“ bendraįkūrėjas Lucas Lopez – vienas iš „Makeademy“ programos mentorių, projekto metu individualiai dirbusių su „HCD“ komanda. 

Pasak „Volatile AI“ bendraįkūrėjo,„HCD“ komanda kuria įrenginį, kurio tikslas – pagerinti dirbtinio intelekto prognozių veikimą, o tai, neabejotinai, turi didelį potencialą. 

Visgi, L. Lopez prognozuoja, kad „HCD“ komanda ateityje gali susidurti su keletu iššūkių, kurie gali užklupti bet kurį startuolį kuriantį DI srityje. 

„Pirmiausia „HCD“ kūrėjai turės įrodyti, kad jų kuriamas produktas veikia. Tai užtruks ilgai dėl ilgalaikio ligų pobūdžio vystymosi ir griežtų medicinos reglamentų, o tai reiškia kapitalo ar pajamų šaltinio poreikį, kuris leis jiems išgyventi iki tol. Antra – technologijos pasisavinimas bus lėtas procesas tiek tarp ekspertų, tiek tarp vartotojų. Dirbtinis intelektas gali įrodyti, kad jis veikia statistiškai, tačiau nepaaiškina, kaip ir kodėl, o žmonėms tai labai sunku priimti“, – atvirauja L. Lopez. 

Atlikti tyrimai

 „Makeademy“ projekto metu vaikinai dalyvavo įvairiuose greitojo prototipavimo mokymuose, kūrė savo būsimo produkto prototipo dizainą ir dar intensyviau gilinosi į dirbtinio intelekto panaudojimo medicinoje galimybes.

„Konsultacijų su DI kuriančiais specialistais metu sužinojome, kad duomenų rinkimo stadijoje, renkant žmogaus kūno garsus, naudojamas paprastas telefono mikrofonas. Naudojant tokį mikrofoną, surenkama labai daug pašalinės informacijos, o žmogaus kūno skleidžiamų garsų įrašoma sąlyginai nedaug“, – teigia J. Rudis. 

Taip gimė idėja sukurti prietaisą, kuris gali įrašyti žmogaus kūno garsus be pašalinio foninio triukšmo bei išgirsti daugiau žmogaus kūno mechaninių garsų, nei iki šiol rinkoje esantys prietaisai gali išgirsti.

Idėjos vystymo pradžioje, „HCD“ kūrėjai orientavosi tik į COVID-19 ligos atpažinimą. Tačiau „Makeademy“ projekto eigoje buvo paviešinti įvairūs nauji moksliniai straipsniai, o bendradarbiaujant su įvairiomis įmonėmis, kurios kuria DI skirtą atpažinti ligoms, kūrėjai sužinojo, kad įmanoma „išgirsti“ daug įvairesnį spektrą garsų, negu tik tuos, kuriuos sukelia COVID-19 liga. Todėl savo prietaiso paskirtį kūrėjai pritaikė atpažinti ir kitoms ligoms bei jų simptomams.

„Projekto pradžioje bendradarbiavome su „VoiceMed“ komanda iš Liuksemburgo, kurie mums suteikė daug pradinių žinių produkto kūrimui, informaciją, kaip galėtume pritaikyti jų kuriamą technologiją savo „HCD“ projekte. Vėliau pradėjome bendrauti su „NeuroLex“ (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir „Corti“ (Danija) dirbtinio intelekto garso atpažinimo įmonėmis. Sulaukėme svarbios pagalbos diskutuojant kokias ligas galima aptikti, su kokiomis problemomis susiduria šios įmonės bei kokie reikalavimai iškyla įrašant kūno garsus. Gauta atgalinio ryšio informacija labai pravertė produkto kūrimo ir jo dizaino strategijos vystymo etapuose“, – apie produkto kūrimo kelią ir bendradarbiavimą kalba J. Rudis.

Dizainerio I. Kuncevičiaus teigimu, „HCD“ projekto vystymas abiems jauniesiems išradėjams tapo tikru iššūkiu, nes be dizaino ir konstravimo darbų, reikėjo stipriai įsigilinti ir į būsimo naudotojo psichologiją ir technologijų, ypač medicinos, verslo ypatumus, strategijas, reglamentus.  

„Pasiskirstyti darbus nebuvo sunku, nes abu su Jonu esame labai motyvuoti, todėl visada randame tai, ką kiekvienas asmeniškai sugebame atlikti ir ką norime naujo išmokti arba atrasti“, – optimistiškai kalba „HCD“ bendrakūrėjas, dizaineris I. Kuncevičius. 

Ateities planai

„HCD“ komanda „Makeademy“ projekte kartu su komanda „Algy“ pasidalino antrąją vietą. „Algy“ komanda kuria bio-akvariumą, kurio tikslas – mikro-dumblių pagalba valyti anglies dioksidu užterštą patalpų orą. Abi komandos laimėjo po 1500 eur.

Paklausti, kur investuos laimėtus pinigus, jaunieji kūrėjai neslepia, kad visa laimėta suma bus investuota atgal į projektą – tiek į reikiamą įrangą tolimesniems darbams, tiek į būsimas išlaidas ateityje.

Jaunieji kūrėjai džiaugėsi, kad „Makeademy“ programa išties padėjo susirasti įvairių naudingų kontaktų, taip pat suteikė puikią pradžią projekto įgyvendinimui.

 „Volatile AI“ bendraįkūrėjo L. Lopez teigimu, tokios programos kaip „Makeademy“ – būtinos mūsų visuomenei. „Makeademy“ programa naudinga ne tik dalyvaujantiems studentams, bet ir programos mentoriams. 

„Aukštos kvalifikacijos ir motyvuotiems specialistams ši programa suteikia galimybę pritaikyti ir perduoti savo žinias naujais būdais ir taip padaryti didelę įtaką naujajai kūrėjų kartai,“ – įsitikinęs L. Lopez. 
 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH studentai sėkmingai pasirodė Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionate
VILNIUS TECH studentai sėkmingai pasirodė Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionate
Birželio 13-14 dienomis Birštono sporto centro stadione vykęs Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionatas užbaigė 2025-2026 mokslo metų Lietuvos studentų sporto asociacijos varžybų sezoną. Čempionate dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) komanda, kurią sudarė septyni sportininkai. VILNIUS TECH atstovams pavyko iškovoti tris prizines vietas. Ema Marčiulionytė 100 m bėgimo rungtyje finišavo trečia ir pelnė bronzos medalį, distanciją įveikusi per 12,22 sek. Dar vieną bronzos medalį 800 m bėgime iškovojo Ignas Zaveckas, užfiksavęs 2 min. 4,14 sek. rezultatą. Tuo metu Jonas Lapukas tapo vyrų disko metimo rungties nugalėtoju ir jo rezultatas siekė 38,62 m. Netoli prizininkų pakylos liko Martynas Čepulis, kuris 3000 m bėgimo rungtyje užėmė ketvirtąją vietą (9 min. 51,27 sek.). Penktas 400 m bėgime finišavo Genardas Bunga, o Benas Žurauskas 100 m sprinto rungtyje buvo šeštas. Taip pat šis sportininkas ir 200 m bėgime užėmė septintąją vietą. Tarp geriausiųjų pateko ir Dangiras Grušas - 200 m bėgimo rungtyje jis finišavo aštuntas, o 100 m sprinto rungtyje užėmė vienuoliktąją vietą. VILNIUS TECH sportininkų pasirodymą čempionate pažymėjo ne tik iškovoti medaliai, bet ir keli solidūs rezultatai, kurie leido universiteto atstovams sėkmingai konkuruoti su stipriausiais šalies studentais lengvaatlečiais. Sveikiname VILNIUS TECH studentus ir komandos vadovę Valdą Morkūnienę su puikiais pasiekimais Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionate! Nuotraukos: LSSA
Plačiau
Rinkodaros įmonei vadovaujanti D. Padegimaitė: „Aiškumas dėl karjeros atsiranda veikiant, ne planuojant“
Rinkodaros įmonei vadovaujanti D. Padegimaitė: „Aiškumas dėl karjeros atsiranda veikiant, ne planuojant“
„Kiekviena idėja, kuria tiki, yra verta išbandymo – nesvarbu, ar tai būtų studijos, darbas, ar asmeninis gyvenimas, tik bandydamas naujus dalykus atrandi, kas iš tiesų tau įdomu ir kur slypi tavo stiprybės“, – įsitikinusi skaitmeninės rinkodaros specialistė, įmonės „Paperplanes“ vadovė Dovilė Padegimaitė. Mergina tai įrodo savo pavyzdžiu: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto alumnė į dabartinę karjeros stotelę atėjo tik drąsiai eksperimentuodama ir ieškodama.  Dovilė Padegimaitė prisimena, kad jos pašaukimas ėmė ryškėti jau mokykloje – ji dažniau imdavosi iniciatyvos, nei laukdavo, kol kas nors ką nors pasiūlys, užsiimdavo aktyviomis veiklomis, organizaciniais darbais, buvo azartiška ir smalsi. Tuomet pasireiškė ir jos polinkis į socialinius mokslus. „Nors aiškios vizijos nei studijoms, nei profesinei karjerai neturėjau, pasąmoningai jaučiau trauką dirbti ir bendrauti su žmonėmis, o šiandien savo darbe to turiu tikrai daug“, – šypsosi pašnekovė. Apie konkretesnį studijų krypties pasirinkimą ji ėmė galvoti dar 10-oje, o galutinį sprendimą priėmė 11-oje klasėje. Juo tapo ekonomika, Dovilei pasirodžiusi ne tik įdomi, bet ir pakankamai plati sritis, apimanti įvairius verslo, finansų, vadybos ir visuomenės procesus. „Atrodė, kad tai gera studijų kryptis bakalaurui, suformuojanti platesnį supratimą apie tai, kaip veikia organizacijos, ekonomika ir verslas, o VILNIUS TECH jau studijavo mano sesuo, todėl iš jos nemažai išgirdau apie universiteto bendruomenę, studijų procesą ir studentišką gyvenimą. Svarbus buvo ir apsilankymas atvirų durų dienoje: gyvi pokalbiai ir realios studentų patirtys padėjo susidaryti aiškesnį vaizdą bei sustiprino sprendimą rinktis VILNIUS TECH“, – dalijasi Verslo vadybos fakulteto alumnė. Universitetas – erdvė eksperimentuoti ir ieškoti savęs Anot D. Padegimaitės, universitetas jai suteikė daug galimybių „žaisti“ – eksperimentuoti, imtis iniciatyvos ir išbandyti save skirtingose rolėse. Tai ji darė ir po paskaitų – prisijungusi prie studentų atstovybės, su komanda ji ne tik atstovavo studentų interesams, bet ir inicijavo pokyčius studijose, dirbo su fakulteto administracija studijų kokybės klausimais. Vėliau šių patirčių sąrašą papildė ir pirmakursių kuratorės pareigos. „Šios veiklos leido suprasti, kad daugelis galimybių atsiranda ne savaime, o tada, kai pats žengi pirmą žingsnį. Universitete galėjau saugiai išbandyti įvairias idėjas, mokytis iš klaidų, pamatyti, kiek daug galima pasiekti vedamai iniciatyvos, smalsumo ir vidinės ambicijos, ir sutikti žmones, kurie prisidėjo prie mano profesinio kelio“, – dalijasi Dovilė. Jos įsitikinimu, galimybė užsiimti daug skirtingų veiklų, geriau save pažinti ir suprasti, kas iš tiesų traukia ir sekasi, o kas ne, yra bene pagrindinis kelias į sėkmingą karjerą, nors visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad viskas priklauso nuo pasiekimų mokykloje ir studijų pasirinkimo. „Dažnai atrodo, kad aštuoniolikmečiai turi tiksliai žinoti, kuo bus po dešimties metų. Mano aplinkos patirtis rodo, kad taip būna retai. Aiškumas dėl karjeros dažniau atsiranda veikiant, o ne planuojant“, – sako ji. VILNIUS TECH Dovilė žengė ir pirmuosius karjeros žingsnius – studijų metu ji gavo kvietimą prisijungti prie universiteto komunikacija besirūpinančio skyriaus komandos, kur pirmą kartą rimtai susidūrė su rinkodaros sritimi. Tai dovanojo supratimą, kad rinkodara – kryptis, kurioje ji norėtų eiti toliau, o vėliau sekusios patirtys startuoliuose, pasak Dovilės, leido jai dar pažinti šią sritį, projektų valdymą ir darbą su tarptautinėmis rinkomis. Rinkodara moko sveiko požiūrio į darbą Įvairus profesinių ir asmeninių patirčių kraitis Dovilę atvedė į dabartinį etapą – karjerą skaitmeninės rinkodaros agentūroje „Paperplanes Agency“. Iš pradžių dirbusi kaip projektų vadovė, vėliau – kaip vykdančioji vadovė, po 1,5 metų įmonėje ji perėmė agentūros vadovės pareigas. Tai, pasak jos, buvo vienas didžiausių profesinių iššūkių, o kartu – vienas svarbiausių pasitikėjimo savimi „egzaminų“. „Į agentūrą atėjau įdomiu laikotarpiu, kai sparčiai augo komanda ir klientūra, plėtėsi paslaugų spektras, o dalis jų buvo gana naujos tiek rinkai, tiek mums patiems, todėl dažnai reikėdavo eksperimentuoti ir ieškoti geriausių sprendimų jau juos įgyvendinant. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūriau tapusi vadove – suprasti, kad augančiame versle neįmanoma visko sukontroliuoti pačiai. Teko išmokti pasitikėti žmonėmis, deleguoti atsakomybes ir kurti aplinką, kurioje komanda gali savarankiškai priimti sprendimus. Manau, kad pasitikėjimas yra viena svarbiausių sąlygų tvariam organizacijos augimui“, – sako ji. Tiesa, versle iššūkiai niekada nesibaigia – keičiasi tik jų pobūdis. Visus šiuos etapus padeda įveikti smalsumas, noras mokytis ir drąsa. Svarbi ir didžiulė prasmė, kurią D. Padegimaitė mato savo darbe – ją suteikia galimybė stebėti, kaip komandos kūrybinės idėjos virsta realiais rezultatais ir padeda verslams augti, bei erdvė kurti aplinką, kurioje visi gali augti kaip profesionalai ir atrasti savo stipriąsias puses. „Be to, rinkodara išmoko sveiko požiūrio į darbą. Kartais verta sau priminti, kad ne visi iššūkiai yra tokie dramatiški, kaip gali atrodyti konkrečiu momentu“, – priduria Dovilė. Didžiausia karjeros pamoka – nereikia visko žinoti iš karto Dinamiškos karjeros patirtys Dovilei neišvengiamai dovanojo ir vertingų pamokų. Bene svarbiausia – savo vertės ir sėkmės nesieti tik su galutiniu rezultatu. „Tik pradėjus dirbti dažnai atrodo, kad svarbiausia – kuo greičiau pasiekti kitą tikslą, gauti aukštesnes pareigas ar įgyvendinti dar didesnį projektą. Ilgainiui supratau, kad nuolat vaikantis rezultatų, galima pamiršti mėgautis pačiu procesu ir augimu, kuris vyksta pakeliui. Jei galėčiau ką nors pasakyti sau karjeros pradžioje, priminčiau neskubėti visko žinoti. Jauni specialistai dažnai jaučia spaudimą turėti aiškų planą ir atsakymus į visus klausimus, tačiau realybėje karjera vystosi gerokai dinamiškiau“, – patirtimi dalijasi D. Padegimaitė. Ji taip pat būtų norėjusi anksčiau suprasti, kad klaidos nėra nesėkmės ženklas: dažnai būtent jos tampa greičiausiu būdu įgyti patirties, augti ir priimti geresnius sprendimus ateityje. „Dauguma klaidų ir iššūkių iš pradžių atrodo kaip procesų ar kompetencijų klausimai, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad jų esmė slypi komunikacijoje, lūkesčių suderinime ir tarpusavio pasitikėjime. Gebėjimas dirbti su žmonėmis yra ne mažiau svarbus nei profesinės žinios“, – priduria Verslo vadybos fakulteto alumnė. Gebėjimas mokytis liks vertingas visada Vis dėlto, svarbiausia šių dienų kompetencija, ypač skaitmeninės rinkodaros srityje, Dovilė įvardija gebėjimą mokytis – technologiniai įrankiai ir sprendimai keičiasi, o kritinis mąstymas, gebėjimas suprasti žmonių elgseną ir spręsti problemas išlieka vertingi nepriklausomai nuo technologijų pokyčių. „Viskas keisis dar ne kartą, bet žmonės, kurie geba mokytis ir greitai perprasti naujus dalykus, konkurencinį pranašumą išlaikys visada. Taip pat labai svarbus prasmės jausmas – būtent jis padeda išlaikyti kryptį ir motyvaciją net sudėtingesniais etapais“, – tikina ji. Abiturientams, kurie dvejoja, kokias studijas pasirinkti, D. Padegimaitė pirmiausia pataria nesitikėti, kad jos nulems visą jų karjeros kelią, ir vertinti universitetą ne tik kaip vietą diplomui gauti, bet ir kaip aplinką, kurioje galima kurti ryšius, išbandyti save ir atrasti dominančią kryptį. „Mano patirtis rodo, kad studijos suteikia stiprų pagrindą, tačiau tai, kiek iš jų pasiimsite, priklauso nuo jūsų pačių iniciatyvos. Verslo vadybos fakulteto studijos yra vertingos tuo, kad padeda suprasti, kaip veikia organizacijos, priimami verslo sprendimai, kuriama vertė ir kaip skirtingos verslo funkcijos susijusios tarpusavyje – šios žinios visuomet išliks aktualios“, – sako rinkodaros specialistė D. Padegimaitė. Daugiau apie VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto studijas skaitykite čia.
Plačiau