Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Vasario 10, 2017
Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. Tačiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė sako problemą įžvelgianti kitur. „Doktorantams, apie kurių išvažiavimą dažniausiai kalbama, Lietuvoje sudarytos tikrai neblogos sąlygos. Daug sunkesnėje situacijoje atsiduria jauni mokslo daktarai. Pavyzdžiui, pabaigus doktorantūros studijas jų alga ne tik kad nepadidėja, bet priešingai – netekus stipendijos ji sumažėja apie pusantro karto ir kartais nesiekia nei 380 Eur“, – pasakoja LJMS pirmininkė.
 
Pati M. Medineckienė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigė Statybos technologijų ir vadybos bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas VGTU Statybos fakultete, stažavosi Vengrijoje ir Švedijoje, šiuo metu baigia doktorantūros studijas Švedijos Karališkajame technikos institute, siekia įgyti antrą daktaro laipsnį. Apie tai, kodėl ji atsisako galimybės dirbti ir gyventi Švedijoje, apie jaunuosius mokslininkus ir jiems tenkančius iššūkius, doktorantų padėtį Lietuvoje ir Švedijoje kalbamės su pačia LJMS pirmininke dr. M. Medineckiene.
 
Kokia Lietuvoje jaunųjų mokslininkų situacija?
 
Jeigu kalbėtume apie mokslininko karjerą iki daktaro laipsnio įgijimo – galimybių yra daug, tiek karjeros, tiek finansinių, jei tik doktorantas pats įdeda darbo. Labai svarbu rašyti mokslines publikacijas – šiuo metu tai yra nors ir dažnai kritikuojamas, bet kol kas vienintelis rodiklis, pagal kurį vertinamas mokslininkas.
 
Tiesa, diskutuodami tarpusavyje mūsų sąjungos doktorantai pastebi, kas skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų sąlygos doktorantams vis dėlto nėra vienodos. Mano asmeninė nuomonė  labiau atspindi mano patirtį VGTU. Čia buvo suteiktos galimybės sužinoti ir pretenduoti į papildomų fondų, socialinių partnerių įsteigtas, vidines universiteto bei Lietuvos mokslo tarybos stipendijas ir premijas. Labai plačios ir tarptautinės galimybės –kiekvienas VGTU doktorantas gali važiuoti į bet kurią pasaulio šalį, jei tik pagrindžia vizito svarbą savo atliekamiems tyrimams. Ar mūsų tėvai kada galėjo pasvajoti apie tokias galimybes?
 
Dar daugiau galimybių atsiveria įsitraukus į visuomeninę veiklą, savanorystę. Jei tu tik sėdi užsidaręs kabinete ir rašai disertaciją – tai nėra sėkminga karjera. Veikdamas, dalyvaudamas, įsitraukdamas pereini į kitokį bendravimo, bendradarbiavimo su žmonėmis lygmenį ir pamatai visą mokslo pasaulio plotmę. Ši „investicija“ vėliau labai atsiperka, pvz., patirtis, kurią įgijau LJMS yra neįkainojama, tokia, kurios neįgysi jokiame apmokamame darbe – susipažinau su aukščiausio rango politikais, pamačiau, kaip iš tiesų verda visa „mokslo sriuba“.
 
Su kokiais sunkumais susiduria jaunas mokslininkas Lietuvoje?
 
Yra keletas problemų, kurias bandome spręsti bendradarbiaudami su Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir  Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS). Visai neseniai pavyko sutvarkyti beveik prieš 5 metus pradėtą judinti klausimą dėl motinystės/tėvystės atostogų doktorantams. Iki tol į motinystės ar tėvystės atostogas išeinantis doktorantas negaudavo jokių socialinių garantijų, kadangi jis, kaip turintis studento statusą, yra draustas tik iki 26 metų, nors į doktorantūrą ir yra stojama 25–26 metų. Po didelių pastangų ši problema visai neseniai buvo išspręsta.
 
Kitas opus klausimas – dėstytojų atlyginimai, kuriems apibūdinti į galvą ateina tik vienas žodis – „absurdiški“. Vidutinis dėstytojo atlyginimas dažnai yra mažesnis nei mokyklos mokytojų, o pastarieji kai kurie net neturi magistro laipsnio. Tai yra nenormalu ir neteisinga. Tiesa, mokytojų atlyginimų dydžio klausimas visuomenėje keliamas nuolat, o kodėl visi pamiršta dėstytojus?
 
Esate ir LMS vicepirmininkė, todėl galite matyti bendrą situaciją – ar sunku jauniems mokslininkams įsilieti į „didžiųjų protų“ ratą?
 
Iš vienos pusės – nėra lengva. Baigęs studijas jaunas mokslininkas yra priverstas konkuruoti su patyrusiais profesoriais, kurie savo srityje dirba daug metų, turi žinių ir ilgą publikacijų sąrašą. Mano nuomone, tai nėra sąžininga. Kai kurie projektai jau būna atskirti, orientuoti tik į jaunus mokslininkus, bet manau, kad to nepakanka. Sąjungoje šiuo klausimu daug diskutuojame ir stengiamės šią situaciją pakeisti.
 
Kitą vertus, ir jaunimas turi nemažai privalumų. Mes jau esame visai kitokia karta, kitaip žvelgiame į pasaulį. Esame „pripumpuoti“ informacijos, lankę įvairių viešojo kalbėjimo, lyderystės, komandinio darbo seminarų ir kitų kursų, tad turime ir savų konkurencinių įrankių. Jaunimo dabar yra daug, jis drąsus, pasitikintis savimi, nebijantis kalbėti.
 
Kaip LJMS vadovė, kokias pastebite jaunų Lietuvos mokslininkų išvykimo į užsienį tendencijas?
 
Pastebėjau, kad labai daug jaunų žmonių išvažiuoja bakalauro ir magistro studijų laikotarpiu. Doktorantai visam laikui išvažiuoja daug rečiau. Galbūt todėl, kad nemažai projektų, su kuriais galima išvykti į svečias šalis reikalauja, kad po to mokslininkas grįžtų ir kelerius metus dirbtų savo šalyje. Iš tikro iš aplinkinių rato neturiu pavyzdžių, kurie būtų emigravę, bet žinau net keletą iš mūsų LJMS, kurie baigę studijas užsienyje grįžo, kad kurtų mokslą čia.
Šiuo metu studijuojate doktorantūrą Švedijoje ir galite palyginti – kuo skiriasi jaunojo mokslininko situacija Lietuvoje ir užsienyje?
 
Doktorantai Švedijoje, visų pirma, lygiai taip pat rašo publikacijas, dalyvauja projektuose. Tiesa, jie gauna kokius 4 kartus didesnę stipendiją ir tas aukštesnis finansinis lygis leidžia jiems būti laisvesniems, labiau atsipalaidavusiems.
Švedijoje pamačiau visai kitokį universiteto bendruomenės tarpusavio bendravimą. Švedai yra labai atviri, draugiški, laisvi, paprasti žmonės. Pas juos įprasta, kad mokslininkai vienas į kitą kreipiasi nepabrėždami turimo statuso. Į mano vadovą Folkę Bjӧrką visi doktorantai kreipėsi „Folke“, o man iš įpročio, norint pabrėžti jo pasiekimus, nuolat kildavo noras sakyti „profesoriau“. Švedai bendraudami sukuria malonią bei teigiamą atmosferą ir tai atsispindi jų darbe, mokslinėje veikloje.
 
Netrukus baigsite studijas Švedijoje, turėsite švedišką daktaro laipsnį. Ketinate gyventi ten ar Lietuvoje?
 
Aš nuo pat doktorantūros studijų pradžios galėjau vykti gyventi į Švediją. Gal ir banaliai nuskambės, bet aš esu didelė šios šalies patriotė ir nenoriu niekur iš čia važiuoti. Man gera Lietuvoje, su tuo pačiu „cepelinų spalvos“ dangumi, su šaltu oru ir kartais liūdnais žmonėmis. Tai yra mano šalis, myliu ją, čia ir ketinu kurti savo gerbūvį. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Grėsmėms atsparesnė ligoninė: Santaros klinikos ir VILNIUS TECH telkia ekspertines pajėgas
Grėsmėms atsparesnė ligoninė: Santaros klinikos ir VILNIUS TECH telkia ekspertines pajėgas
Kaip užtikrinti, kad net ir ekstremaliosios situacijos metu ligoninė galėtų tęsti veiklą ir teikti pagalbą pacientams? Kaip apsaugoti pastatus, gyvybiškai svarbias inžinerines sistemas ir pritaikyti ligoninės infrastruktūrą naujoms grėsmėms? Ieškodamos atsakymų į šiuos klausimus, Santaros klinikos žengia dar vieną žingsnį stiprindamos pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms – 2026 m. lapkričio 11 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH). Universitetas ir ligoninė telkia mokslininkų, inžinerijos ekspertų bei medicinos specialistų kompetencijas, siekdami didinti ligoninės infrastruktūros atsparumą ir užtikrinti veiklos tęstinumą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. [caption id="attachment_136133" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH rektorius R. Kliukas ir Santaros klinikų generalinis direktorius T. Jovaiša[/caption] Ligoninės pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms neapsiriboja medicinos personalo pasirengimu priimti didesnį pacientų skaičių. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad net sutrikus elektros ar vandens tiekimui, pažeidus pastatus ar inžinerines sistemas, būtų išsaugotos galimybės teikti medicinos pagalbą. Tai ypač aktualu didelėms ligoninėms, kurių veikla priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių technologinių ir infrastruktūros sistemų. Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša pabrėžia, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms yra nuolatinis procesas, kuriame svarbu ne tik numatyti galimas grėsmes, bet ir ieškoti sprendimų, kaip sumažinti jų poveikį. „Ligoninė ekstremaliosios situacijos metu negali tapti dar viena pagalbos reikalinga institucija, ji turi būti atrama valstybei. Šimtaprocentinio saugumo nėra ir negali būti. Tačiau mūsų atsakomybė – padaryti viską, kad net ir ekstremaliomis aplinkybėmis ligoninė galėtų tęsti veiklą. Tam ruošiamės nuosekliai, vertiname galimas grėsmes, tikriname savo pasirengimą ir ieškome naujų sprendimų. Suprantame, kad vien ligoninės specialistų kompetencijų nepakanka visiems iššūkiams įveikti. Todėl telkiame mokslininkų ir inžinerijos ekspertų pajėgas, kad galėtume sistemiškai didinti mūsų infrastruktūros atsparumą. Bendradarbiavimas su VILNIUS TECH yra dar vienas konkretus žingsnis šia kryptimi“, – sako prof. T. Jovaiša. Mokslininkų kompetencijos – ligoninės atsparumui didinti VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžia, kad šiandien infrastruktūros atsparumo didinimas tampa neatsiejama valstybės pasirengimo krizėms dalimi. [caption id="attachment_136134" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH ir Santaros klinikų atstovų spaudos konferencija[/caption] „Geopolitika iš esmės keičia naujų statinių projektavimą ir spartina esamos infrastruktūros atsparumo sprendinių diegimą. Šiandien tai nėra vien inžinerija, bet ir visuomenės saugumo, pasirengimo krizėms bei valstybės atsparumo prioritetas. Vis svarbesnis tampa statybos, elektronikos, aplinkos inžinerijos ekspertų, civilinės saugos specialistų, tyrėjų vaidmuo. Universiteto misija – dalytis žiniomis su visuomene ir sustiprinti valstybės gynybą bei saugumą. Bendradarbiavimas su Santaros klinikomis atvers galimybes pasidalyti sukauptu ekspertiškumu statybos inžinerijos, civilinės saugos ir kitose srityse bei patirtimi, pasisemta iš mūsų partnerių Ukrainoje. Pasiūlysime realius sprendimus, kurie nelaimių atveju galėtų apsaugoti žmonių gyvybes ir jautriausią šalies infrastruktūrą. Ateityje šis pilotinis projektas galėtų virsti standartu, pritaikomu įvairioms Lietuvos ligoninėms“, – sako VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Bendradarbiaudamos su VILNIUS TECH Santaros klinikos sieks įvertinti, kokie inžineriniai ir technologiniai sprendimai galėtų padėti didinti esamų pastatų bei kritinės infrastruktūros atsparumą. Vienas iš svarbių klausimų – kaip geriau apsaugoti gydymo erdves, kuriose dėl pacientų būklės greita evakuacija gali būti sudėtinga arba neįmanoma. Taip pat bus nagrinėjamos galimybės pritaikyti esamas požemines patalpas medicinos pagalbai teikti ekstremaliųjų situacijų metu. Ne mažiau dėmesio numatoma skirti gyvybiškai svarbių inžinerinių sistemų patikimumui ir apsaugai. Ligoninės veiklos tęstinumas priklauso nuo elektros energijos, vandens, medicininių dujų tiekimo, vėdinimo ir kitų sistemų veikimo, todėl svarbu vertinti ne tik atskirų objektų saugumą, bet ir visos infrastruktūros atsparumą galimiems sutrikimams. Atsparumo didinimo principus siekiama taikyti ir planuojant naują infrastruktūrą, kad galimos grėsmės būtų įvertinamos dar projektavimo etape. Nuo mokslinių tyrimų iki praktinių inžinerinių sprendimų Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis numato galimybes vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, kurti ir išbandyti technologinius bei inžinerinius sprendimus, organizuoti ekspertines konsultacijas ir įgyvendinti bendrus projektus. VILNIUS TECH mokslininkų turimos laboratorijos ir tyrimų infrastruktūra suteikia galimybes vertinti įvairių konstrukcijų bei medžiagų atsparumą, modeliuoti jų elgseną ir ieškoti praktikoje pritaikomų sprendimų. [caption id="attachment_136137" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis[/caption] „Universiteto laboratorijose atliekami skaitiniai ir eksperimentiniai tyrimai skirti padidinto saugumo pastatų ir statinių atsparumo dinaminiams poveikiams (tame tarpe sprogimo bangų) padidinimui. Ieškome konstrukcinių sprendimų, medžiagų leidžiančių užtikrinti pastatų ir kitų infrastruktūros statinių, inžinerinių sistemų atsparumą smūginėms, sprogimo apkrovoms ar panašiems dinaminiams poveikiams. Eksperimentiniai bandymai ir skaitiniai modeliai leidžia teisingai įvertinti konstrukcijų ir medžiagų elgseną, o tai padeda teisingai sukonstruoti pačias konstrukcijas bei jų jungimo mazgus. Turime reikalingas laboratorijas, įrangą, kompetencijų ir kvalifikuotų specialistų atlikti skaičiavimus, ekspertizes, konstrukcijų bandymus ir pateikti klinikoms konkrečius siūlymus esamų pastatų ir inžinerinių statinių saugumo padidinimui ir naujų požeminių padidinto saugumo pastatų ir inžinerinių statinių projektavimui“, – sako VILNIUS TECH Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis. Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms – nuoseklus procesas Bendradarbiavimas su VILNIUS TECH papildys jau vykdomus Santaros klinikų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms darbus. Ligoninėje nuolat atnaujinami veiksmų algoritmai, rengiamos civilinės saugos pratybos, tikrinamas kritinių sistemų patikimumas, tobulinamas darbuotojų informavimas ir veiksmų koordinavimas. Šiais metais paskelbus raudonąjį oro pavojaus signalą, Santaros klinikų Ekstremaliųjų situacijų valdymo grupė susirinko per penkias minutes ir pradėjo koordinuoti numatytus veiksmus. Rugsėjį įvykęs elektros tiekimo sutrikimas taip pat tapo praktiniu ligoninės pasirengimo išbandymu – atsarginiai elektros energijos šaltiniai užtikrino kritinių sistemų veikimą, o specialistai operatyviai sprendė kilusius technologinius sutrikimus. Santaros klinikose taip pat organizuojamos praktinės pastatų apsaugos pratybos, kurių metu vertinamos galimybės apsaugoti pastatus nuo sprogimo bangos ir skeveldrų poveikio. Šios patirtys padeda įvertinti turimus pajėgumus ir nustatyti sritis, kuriose būtina stiprinti pasirengimą. Svarbiausias tikslas – nenutrūkstama pagalba pacientams Santaros klinikų vadovo teigimu, visi pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sprendimai turi būti vertinami pirmiausia per jų naudą pacientams ir galimybę užtikrinti ligoninės veiklos tęstinumą. „Ligoninė yra viena iš tų institucijų, kurios negali sustoti. Ekstremaliosios situacijos metu turime ne tik pasirūpinti jau gydomais pacientais, bet ir būti pasirengę priimti naujus, kuriems gali prireikti skubios pagalbos. Todėl mums svarbu ieškoti sprendimų, kaip geriau apsaugoti pastatus, gyvybiškai svarbias inžinerines sistemas, pritaikyti esamas patalpas ir projektuoti naują, grėsmėms atsparesnę infrastruktūrą. Tam reikia ne tik medikų ar ligoninės techninių specialistų žinių – būtinos ir mokslininkų, inžinerijos ekspertų kompetencijos. Galutinis mūsų tikslas labai aiškus – užtikrinti, kad net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis galėtume tęsti darbą ir teikti pagalbą pacientams“, – pabrėžia prof. T. Jovaiša. Santaros klinikų ir VILNIUS TECH bendradarbiavimo sutartis sudaryta penkeriems metams. Konkrečios bendros veiklos ir projektai bus planuojami bei derinami atskirai, atsižvelgiant į ligoninės poreikius ir universiteto ekspertines kompetencijas.
Plačiau
Taivano parama Lietuvos studentams: nuo puslaidininkių vasaros mokyklų iki planuojamos 400 tūkst. eurų investicijos į laboratoriją
Taivano parama Lietuvos studentams: nuo puslaidininkių vasaros mokyklų iki planuojamos 400 tūkst. eurų investicijos į laboratoriją
Taivano universitetų ir institucijų bendradarbiavimas su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH) Lietuvos studentams atveria galimybes mokytis iš pasaulyje pripažintų puslaidininkių technologijų specialistų, o mokslininkams – vykdyti bendrus tyrimus ir plėtoti tarptautines partnerystes. Šią vasarą Taivano parama leido penkiems VILNIUS TECH studentams dalyvauti specializuotoje puslaidininkių technologijų mokykloje, o artimiausioje ateityje planuojama apie 400 tūkst. eurų parama sustiprinti VILNIUS TECH integrinių grandynų projektavimo laboratorijai. Lietuvos studentai puslaidininkių technologijų mokosi Taivane Viena svarbiausių bendradarbiavimo krypčių – studentų ir jaunųjų specialistų rengimas puslaidininkių technologijų srityje. Taivano institucijų ir universitetų finansuojamos akademinių mainų ir mokymų programos suteikia Lietuvos studentams galimybę susipažinti su pažangiausiomis technologijomis, įgyti praktinės patirties ir užmegzti ryšius su tarptautine akademine bei pramonės bendruomene. Šių metų liepos 28 – rugpjūčio 7 dienomis penki VILNIUS TECH studentai, gavę Taivano paramą, dalyvavo Nacionalinio Čeng Kungo universiteto (NCKU) organizuotoje puslaidininkių vasaros mokykloje „2026 NCKU AISSM Semiconductor Summer School“, kuri subūrė 72 studentus iš 14 šalių. Mokymai apėmė ne tik teorines paskaitas, bet ir praktinius laboratorinius darbus, projektines užduotis, susitikimus su pramonės atstovais bei pažintį su Taivano puslaidininkių pramonės ekosistema. Atsiliepdamas apie patirtis stovykloje, Elektronikos fakulteto studentas Gustas ypač vertina galimybę praktiškai išbandyti įgytas žinias. Mokymų metu jis projektavo analoginį integrinį grandyną, o baigiamajam projektui sukūrė dviejų pakopų operacinio stiprintuvo schemą, kurios kompaktiškumu ir energijos vartojimo efektyvumu pats liko itin patenkintas. „Manau, kad ši stovykla yra viena geriausių įžangų į puslaidininkių projektavimą. Ji man suteikė supratimą nuo visiškai paprastos teorijos iki sudėtingų schemų ir jų analizės, taip pat supažindino su puslaidininkių gamybos procesais, o mes patys galėjome praktiškai susiprojektuoti lusto dalį nuo idėjos/schemos iki veikiančio layout‘o (liet. išdėstymo). Vėliau darėme baigiamąjį projektą „Single-ended differential two-stage opamp“, kuriame sukūriau vieną kompaktiškiausių ir mažiausiai elektros energijos suvartojančių dizainų iš visų dalyvių“, – pasakoja studentas. Kitas programos dalyvis Kristupas pabrėžia ne tik akademinę, bet ir kultūrinę tokių mainų vertę. „Tai buvo neįtikėtinai įdomi ir graži patirtis tiek akademine, tiek asmenine prasme“, – sako studentas, kuriam kelionė suteikė galimybę geriau pažinti tiek puslaidininkių pramonę, tiek Taivano kultūrą. Tokios programos organizuojamos ir remiamos nuosekliai. VILNIUS TECH studentai gali dalyvauti ne tik vasaros, bet ir žiemos mokyklose, specializuotuose trumpalaikiuose mokymuose bei pažintiniuose vizituose, kurių finansavimu dažnai pasirūpina Taivano partneriai. Akademinė partnerystė, jau duodanti apčiuopiamų rezultatų VILNIUS TECH bendradarbiavimas su Taivano universitetais prasidėjo dar 2011 metais. Pastaraisiais metais ypač aktyviai plėtojami ryšiai su Nacionaliniu Čeng Kungo universitetu (NCKU), Nacionaliniu Taivano mokslo ir technologijų universitetu (Taiwan Tech), Nacionaliniu Sun Jat-seno universitetu (NSYSU) ir Nacionaliniu Taipėjaus technologijos universitetu (TaipeiTech). Remiantis 2026 m. liepos mėnesį universiteto paskelbtais duomenimis, 2023–2026 m. į Taivano universitetus dalinių studijų ar stažuočių išvyko 44 VILNIUS TECH studentai, dėstymo ar mokymosi vizituose dalyvavo 40 universiteto darbuotojų, o į VILNIUS TECH dalinių studijų atvyko 24 studentai iš Taivano. Per dvejus metus daugiau kaip 30 Lietuvos ir Taivano mokslininkų kartu įgyvendino 13 mokslinių projektų bei rengė publikacijas mikroelektronikos, dirbtinio intelekto, jutiklių, robotikos, biomedicinos inžinerijos, kibernetinio saugumo ir kitose technologijų srityse. Elektronikos fakultetas kartu su Nacionaliniu Sun Jat-seno universitetu taip pat įgyvendina dvi dvigubo diplomo magistrantūros studijų programas. Planuojama investicija į naują puslaidininkių projektavimo laboratoriją Bendradarbiavimas su Taivano partneriais svarbus ne tik suteikiant studentams galimybę mokytis užsienyje. Jis padeda kurti ir naujas technologines kompetencijas Lietuvoje. VILNIUS TECH planuojama įrengti modernią puslaidininkinių integrinių grandynų projektavimo laboratoriją, kuriai numatoma apie 400 tūkst. eurų Taivano parama. Laboratorija sudarytų sąlygas studentams ir tyrėjams Lietuvoje mokytis šiuolaikinių mikroschemų projektavimo metodų, naudoti specializuotus projektavimo įrankius bei vykdyti praktinius ir mokslinius darbus. Tai būtų reikšmingas indėlis stiprinant Lietuvos elektronikos inžinerijos kompetencijas ir rengiant specialistus aukštųjų technologijų sektoriui. Bendradarbiavimo vertė – žinios, patirtis ir ilgalaikiai ryšiai VILNIUS TECH Mokslo ir studijų prorektorius doc. dr. Artūras Medeišis teigia, kad Taivano partnerių parama svarbi ne vien dėl suteikiamo finansavimo: „Dar svarbiau, kad mūsų studentams ir mokslininkams atsiveria galimybės tiesiogiai perimti pasaulinio lygio technologines žinias ir praktinę patirtį. Kai studentas po poros savaičių Taivane grįžta ne tik su naujomis žiniomis, bet ir savarankiškai suprojektuota mikroschema bei motyvacija tęsti karjerą šioje srityje, matome labai konkretų tokio bendradarbiavimo rezultatą. Esame nuoširdžiai dėkingi Taivano partneriams už jų nuoseklų dėmesį Lietuvos studentų ir mokslininkų ugdymui, taip pat už pasirengimą prisidėti prie naujos technologinės infrastruktūros kūrimo Lietuvoje.“
Plačiau