Architektūros fakulteto absolvento praktika Roterdame

Rugsėjo 28, 2023
VILNIUS TECH Architektūros fakulteto absolventas Lukas Jusas atliko darbo praktiką Olandijoje. Lukas studijas baigė 2022 metais ir nusprendė išbandyti save architektūros studijoje Roterdame. 
Kviečiame skaityti Luko pasidalijimą patirtimi:

Roterdamas ir Architektūra

Roterdamas turi didžiausią ir aktyviausią uostą Europoje, įsikūrusį palei Nieuwe Maas upę. Nors uosto terminalai yra toliau, tačiau praplaukiantys laivai ar kybančių kranų infrastruktūra suteikia miestui unikalų charakterį. Kanalų ir užtvankų sistemos Roterdame, kaip ir visoje Olandijoje, yra įprasta kasdienybė prie kurios buvo įdomu pratintis. 

Įdomi ir miesto pozicija istorijos kontekste – Antrojo pasaulinio karo metu buvo susprogdintas beveik visas miesto centras, išliko tik keletas istorinių pastatų. Buvo nuspręsta eiti moderniu keliu ir kurti naują miestą, nesureikšminant istorinių pastatų atstatymo. Architektai ir urbanistai atsisakė senamiesčiui būdingo gatvių tinklo, nostalgiškos praeities ir vadovavosi modernistiniais planavimo principais – paklojo pamatą  eksperimentiniam miestui. 

Jau pirmomis savaitėmis po atvykimo pastebėjau naują architektūrą dominuojančią miesto urbanistiame audinyje. Dangoraižiai ir projektuojamos ateities vizijos diktuoja stambesnį mastelį miestui ir kuria naują vietos identitetą. Miesto savivalda taip pat atsižvelgia ir į mažiau naudojamus ar apleistus pastatus bei palaiko Anti-squatting sistemą. Tai sveikintina pozicija, kada apleisti, nebenaudojami pastatai mieste yra nuomojami kūrybininkams, kurie vysto kultūrinį gyvenimą ir su laiku didina vietos pridėtinę vertę. Susipažinau su daugybe architektų ir menininkų, įsikūrusių rekonstruotuose fabrikuose, gamyklose ar apleistuose pastatuose ir pamačiau kokia veiksminga yra Anti-squatting sistema. Apie šias aktualijas kalbėjome tinklalaidės epizode su Roterdame dirbančiu architektūros fotografu, architektu Riccardo De Vecchi. Jeigu smalsu, pokalbio įrašo galite klausytis šioje nuorodoje.  

Gyvendamas Roterdame buvau įkvėptas kultūros. Buvo gera sutikti čia dirbančių ir studijuojančių lietuvių bendruomenę, tad būdamas tarp draugų jaučiausi lyg namie. Kartu mėgavomės miesto kultūriniu gyvenimu, lankėme parodas, spektaklius, performansus ir lindy-hopo šokius. Taip pat keliaudavome kartu ir tam dažniausiai rinkdavomės dviračius. Žvelgiant iš dviratininko perspektyvos, mieste yra daug patogiau rinktis dviratį vietoje tramvajaus, metro ar automobilio – visur galima greitai nuvykti dviračiu. Olandija yra garsi visoje Europoje plačiai išvystyta dviračių takų sistema, tad buvo labai patogu prisijungti prie dviratininkų kultūros. 

Įdomu, kad dauguma olandų dviratį laiko pagrindine miesto transporto priemone ir važiuoja neatsižvelgiant ar lyja, ar šviečia saulė. Kadangi Roterdame lietus dažnas, tai situacijų, kaip į darbą atvykdavau permirkęs nuo lietaus, tikrai būdavo. Tačiau net ir tai kasdienybėje suteikia savito žavesio, tik reikia išdrįsti.

Architektūrinio darbo patirtis
Darbo praktika Roterdame įsikūrusioje architektūros studijoje Atlier van Berlo  buvo labai įdomi. Studija rengia rekonstrukcijos, konversijos, interjero ir konceptualius projektus bei pasiūlymus. Čia dirbau pusę metų pagal Erasmus+ programą ir aktyviai prisidėjau prie 7 skirtingų projektų, dalyvavau susitikimuose su klientais ir lankiausi statomuose objektuose.  

Rengdamas architektūrinius planus, pjūvius, detalių mazgus, 3D modelius ir maketus stiprinau erdvinio mąstymo įgūdžius ir įgijau patirties skirtinguose projektavimo etapuose. Kūrybos procese buvo svarbu palaikyti glaudų ryšį su kolegomis, kartu diskutuoti apie architektūrinius sprendimus ir gauti taiklius komentarus. Vis labiau vertinu kokybišką kritiką darbo aplinkoje, nes tai skatina priimti teisingiausius architektūrinius sprendimus. Darbas komandoje su patyrusiais architektais mane inspiruoja, nes suprantu kiek daug galima išmokti šiame ilgame architektūros kelyje. 

Jaučiuosi įgijęs vertingos patirties dirbant prie interjero ir architektūros rekonstrukcijos projektų. Buvo įdomu planuoti vidaus erdves, kurti jų medžiagiškumą ir atliepti reikalingas pastato funkcijas. Taip pat sužinojau daugiau apie tvarias fasadų apdailos, šiltinimo ar pastato konstrukcijų medžiagas. 

Globalinis atšilimas yra viena didžiausių pasekmių, kuri skatina olandų valdžią ir architektūros studijas naujuose projektuose naudoti tvarias, gamtai draugiškas medžiagas (Plačiau čia).  Olandai 2021 m. išleido įstatymų paketus, pagal kuriuos siekia 55 procentais sumažinti CO2 emisijas iki 2030 m., o visišką CO2 emisijų neutralumą pasiekti iki 2050 m. Tai daro reikšmingą įtaką vienam iš daugiausiai CO2 emisijų išskiriančiam statybos ir architektūros sektoriui (Plačiau čia).  

Taip pat darbo praktikos pabaigoje turėjau galimybę užsiimti architektūros fotografija. Architektūros ir fotografijos sąsaja mane domina vis labiau – abi sritys nagrinėja architektūrą ir jos ryšį su aplinka, kontekstu ir taip ji yra patiriama kasdieniniame gyvenime. 

Pabaigai
Geros patirtys turi kažkada baigtis, tad rugsėjo mėnesį sugrįžau į Lietuvą. Džiaugiuosi, kad pasinaudojau Erasmus+ praktikos po studijų galimybe, todėl noriu paskatinti Tave pasipraktikuoti užsienyje, įgyti vertingos patirties ir išlipti iš komforto zonos! Darbo praktika Roterdame – trečioji mano Erasmus+ mainų patirtis, tad jeigu norėtumei sužinoti kaip man sekėsi studijuoti Miuncheno Technikos Universitete spausk šią nuorodą. 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau