Stojantiesiems

Architektūros fakulteto dekanė prof. dr. D. Dijokienė: „Ateities idėjos gimsta rytdienos kartoje“

Rugsėjo 10, 2024
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto (AF) lydere šį rudenį tapo prof. dr. Dalia Dijokienė, pakeitusi dekano pareigas ėjusį doc. dr. Liutaurą Nekrošių. AF dekanė dalinasi su bendruomene motyvacija ir rytojaus siekiais.

Profesionalumas ir įsiklausymas į ateities kartas

Prof. dr. Dalia Dijokienė, žengdama į naujas pareigas, pirmiausia atsigręžia į fakulteto savitumą ir jaunuomenę: „Norėčiau mūsų fakultete susieti praeitį, dabartį ir ateitį. Architektūros studijos mūsų mokykloje nenutrūksta jau šimtmetį – turime gilias šaknis, tradicijas ir savitumą. Fakultetas išaugo ir šiuo metu yra trys studijų programos: Architektūra, Kraštovaizdžio architektūra ir Pramonės gaminių dizainas. Privalome puoselėti tai, ką turime, puoselėti dabartį. Tačiau ateities idėjos gimsta rytdienos kartoje, todėl noriu išgirsti ir įsiklausyti į jaunus žmones bei kurti terpę, kurioje skleistųsi ateities idėjos.“

Dekanė, įkvėpta suomių architektės Jenni Reuter, pabrėžia, kad turėtume siekti išlaikyti profesijų meistriškumą: „Be abejo, mums rūpi šių dienų pasaulio aktualijos: klimato kaita, socialinė lygybė, bendruomenės įsitraukimas į gyvenamosios aplinkos formavimą – mes nebegalime kitaip kurti, privalome į visa tai atsižvelgti. Tačiau turime nepamiršti architekto, urbanisto, kraštovaizdžio architekto ir dizainerio gebėjimo formuoti erdvę – jaukią, ergonomišką, keliančią estetinį pasigėrėjimą. Mes tiesiog negalime apleisti šio gebėjimo ir siekio profesinėje veikloje.“

Pagarbus požiūris kuria pridėtinę vertę

Planuojant darbus naujose pareigose, profesorės dėmesio centre išlieka žmogus: „Visų pirma, noriu pamatyti, ką turime, kur esame, ką galime ir ko reikia ateičiai. O labiausiai noriu darbų sūkuryje iš akiračio nepamesti paties žmogaus – studento, dėstytojo, administratoriaus. Tik pagarbus požiūris vienas į kitą ir kuria mūsų darbų pridėtinę vertę. Todėl norėčiau puoselėti pagarbaus dialogo ir tarpusavio supratimo terpę fakultete.“

AF dekanė Dalia Dijokienė – humanitarinių mokslų daktarė, architektė urbanistė, Urbanistikos katedros profesorė ir nuo 2013 metų buvo katedros vedėja. Profesorė dėsto urbanistikos kursus magistrantūros ir doktorantūros studijose bei atlieka ekspertinius humanitarinių mokslų tyrimus urbanistikos srityje. D. Dijokienės kompetencijos sritys: istorinė urbanistinė miesto raida; istoriniai priemiesčiai; miesto paveldas; miestų morfologijos tyrimai; miestas ir visuomenė. Taip pat ji yra Antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos) pirmininkė ir Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektų tarybos pirmininkė.

Naujienos nuotrauka: Alekso Jauniaus.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau