Stojantiesiems

Architektūros fakulteto docentas Saulius Pamerneckis: „Tiesiog noriu būti pilietišku“

Kovo 10, 2025
Buvimas pilietišku nepriklauso nuo amžiaus ar profesijos. Kiekvienas žvelgdamas pro savo patirties ar gebėjimų prizmę gali prisidėti prie savo šalies augimo ir padėti visuomenei. Architektų bendruomenė taip pat siekia kurti ne vien estetiškus statinius, bet ir ieško sprendimų, kaip kurti saugią aplinką.

Architektas Saulius Pamerneckis yra vienas iš daugelio Lietuvos žmonių, nusprendusių, kad nepakanka tik norėti būti pilietišku: „Visada norėjau būti pilietišku visuomenės nariu. 2014 m. prasidėjus karui nusprendžiau, kad neužtenka kompanijoj kalbėtis apie tai, laikas pačiam kažką pradėti daryti ir todėl prisijungiau prie Šaulių sąjungos“.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto (AF) docentas Saulius Pamerneckis kartu su VILNIUS TECH alumnu architektu Tumu Mazūru pastaraisiais metais aktyviai puoselėja saugumo klausimą šalyje. Lietuvos architektų rūmuose jie inicijavo ir kartu su darbo grupe rengė rekomendacijas padidinto saugumo patalpų įrengimui įvairios paskirties pastatuose, dalyvavo diskusijose ir teikė pastabas, rengiant Statybos techninį reglamentą apie slėptuvių projektavimą ir įrengimą.

„Mes su Tumu prisijungėm prie Šaulių panašiu metu. Šaulių veikla susijusi ne vien su karu. Tai pagalba valstybei, žmonėms ekstremalios situacijos metu. Man teko kartu su policija vykdyti miesto kontrolę pandemijos metu bei prisijungti prie pabėgėlių krizės suvaldymo pasienyje. Šaulių sąjunga yra savanoriška organizacija. Kiekvienas daro tiek, kiek jis gali, sugeba ir galima pasirinkti veiklą“, – dalinasi Pamerneckis.

Architektas prisimena, kad 2022 m. įvykus invazijai, kartu su Mazūru suprato, kad visuomenė yra nepasiruošusi ir reikalinga imtis veiksmų: „Pradėjome rinkti informaciją, domėtis užsienio praktika. Kilo mintis parengti rekomendacijas saugių patalpų paruošimui, kuriomis galėtų pasinaudoti kiekvienas pilietis“.

Lietuvos architektų rūmai palaikė rekomendacijų rengimą bei skatino akcijas, kurios žiniasklaidos ir žinomų žmonių pagalba siekė kuo plačiau informuoti visuomenę, kad kiekvienas iš mūsų galime žengti žingsnį: „Mes patys turim rūpintis savo saugumu. Kviečiame bendruomenes susitelkti, išsivalyti rūsius, pasiruošti patalpas“, – primena Pamerneckis.

Docentas taip pat pabrėžia, kad šalyje šiuo metu yra kuriami įrankiai, tobulinami įstatymai saugumo klausimams užtikrinti ir reikalinga nesustoti, stengtis semtis patirties iš šalių, kurios labiau pažengusios saugumo aspektu. Pamerneckis su kolegomis nagrinėjo Izraelio praktiką, keliavo į Suomiją gyvai apžiūrėti įrengtas slėptuves.

„Suomijoje slėptuvės aiškiai apibrėžiamos įvairias aspektais ir skaičiuojama, kad joje žmonės galėtų saugiai būti 72 val. Įvertinamas ir atkirtimas nuo išorinių komunikacijų, siekiant išvengti radiacijos pavojaus. Suomiai jau daugiau nei 6 dešimtmečius reglamentuoja, stato slėptuves, priedangas ir kitus visuomenės saugumui svarbius statinius bei patalpas. Lygintis negalime, bet galime džiaugtis, kad pokyčiai vyksta Lietuvoje.

Suomių praktikoje dažniausiai slėptuvės, priedangos įrengiamos požeminiuose parkinguose. Kreipėmės į Lietuvos architektus kolegas ir pamėginome sudaryti žemėlapį, kur Vilniuje yra pastatai su požemine dalimi. Monolitinės, armuoto gelžbetonio, konstrukcijos galbūt negali atlaikyti tiesioginio itin stipraus smūgio, tačiau smūgio bangos ar skeveldrų atveju yra puiki priedanga ir tam patalpos gali būti paruoštos“, – pabrėžia architektas. 

Pamerneckis tikisi pokyčių ne tik įstatyminėje bazėje, bet ir visuomenėje. Docentas pastebi, kad pradėjus projektuoti kvartalus su kokybiškesnėmis kiemų erdvėmis, gerbūviu, žmonėms aplinkos faktorius tapo svarbiu kriterijumi renkantis būstą ir mano, kad tokio paties pokyčio galima tikėtis saugumo klausimu:

„Perkant būstą turėtų atsirasti kriterijus ar objekte yra įrengta pakankamai kokybiška priedanga. Visuomenei pradėjus rinktis kokybiškesnį būstą saugumo aspektu, statytojai, investuotojai turės daugiau tam skirti dėmesio. Tiesa, statytojai turi turėti ir valstybės palaikymo. Užsienio praktikoje saugumui užtikrinti skirtos patalpos nėra skaičiuojamos į bendrą plotą ir tai padeda užsakovui sutaupyti“.

VILNIUS TECH docentas Saulius Pamerneckis kviečia visus domėtis savo gyvenamąja aplinka, būti pilietiškiems ir atminti, kad kiekvienas esame iš daugelio, kuris pradėdamas nuo savęs, galime sukurti pokytį visiems.

Susipažinkite su Lietuvos architektų rūmų rekomendacijomis šioje nuorodoje.
Naujienos nuotrauka: asmeninis archyvas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau