Stojantiesiems

Ateities inžinierius ugdančiai VILNIUS TECH alumnei S. Bagočienei – Metų mokytojo apdovanojimas

Spalio 5, 2023
Ateities kūrėjus ugdanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnė Snieguolė Bagočienė – viena iš šešių Lietuvos mokytojų, kuriems šiais metais skirta LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta Metų mokytojo premija. 

 

Magistrantūros Mechatroninių sistemų studijų programą VILNIUS TECH universitete studijavusi Vilniaus mokytoja-ekspertė iš šių studijų laiko turi gražių prisiminimų.  
 
„Man labai įsiminė, kaip mes vieną vakarą ėjome Basanavičiaus gatve ir leidome droną, išbandėme jo galimybes. Kai kurie kolegos net bijojo jį leisti tarp visų aplinkinių pastatų, bet buvo labai įdomu. Taip pat buvo įdomu įsikomponuoti į jaunų studentų būrį. Smagu, kad jie priėmė mane, nors ir neturėjau fizikos išsilavinimo, tačiau buvau nuveikusi ir sudalyvavusi daugelyje kitų veiklų. Didžiuojuosi, kad baigiau čia studijas“, – pasakoja S. Bagočienė. 

Neplanavo tapti mokytoja 
 

Šiuo metu Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijoje informatikos mokytoja dirbanti S. Bagočienė daug dėmesio mokymo procese skiria inovacijoms ir technologijoms, taip pat yra ir aktyvi universiteto partnerė VILNIUS TECH projekte „Ateities inžinierius“.  
 
„Neplanavau eiti dirbti į mokyklą, manęs tai neviliojo. Tačiau kartą vienos mokyklos direktorius paprašė ją kurį laiką pavaduoti IT mokytoją, kadangi turiu informatikos mokytojo specialybę. Taip ir užsikabinau. Man patiko dirbti su vaikais“, – teigia jau dvylika metų mokykloje dirbanti mokytoja-ekspertė.
 
Net ir dabar S. Bagočienė niekada nesako, jog eina į darbą: „Nesakau, kad važiuoju į darbą, sakau, kad važiuoju į mokyklą, į pamokas. Man tai kaip hobis. Vaikai eina į mokyklą, ir aš vis einu, einu. Vis senstu, bet dar einu. Neskaičiuoju tam valandų.“ 
 
Mokytojos teigimu, su mokiniais ji visada jauna. „Suaugusiam žmogui dažnai viskas atrodo paprasta, elementaru ir jis net nepagalvoja apie kai kuriuos dalykus. O vaikas, kai pasako ar paklausia, tave sugrąžina į vaiko mąstymą. Man įdomu, kaip jie viską mato kitu kampu.“ 
 
Pasak S. Bagočienės, šiuolaikiniai vaikai kitokie, todėl jiems reikia ir kitokios mokymo metodikos. 
 
„Dabar vaikai atviresni, laisvesni, nemėgsta kontrolės, nemėgsta konkretaus aiškinimo, komandų ir tu turi prisitaikyti. Vaikai moka informaciją internete susirasti patys. Turi būti šalia, motyvuoti juos, užvesti ant kelio, nes tada vaikai seka iš paskos. O tu, kaip mokytojas, turi ne tik palaikyti ryšį, bet ir daryti taip, kad vaikui būtų įdomu ir linksma lankyti mokyklą. Jie ir sako, kai linksma, tai ir norisi eiti į mokyklą“, – teigia mokytoja.  

Programavimo ir konstravimo pagrindai – jau pradinėse klasėse 
 

S. Bagočienės klasė – viena iš nedaugelio gavusi finansavimą įrengti „FabLab“ laboratoriją, kurioje yra ir 3D spausdintuvas, ir lazerinių, ir kompiuterizuoto valdymo staklių bei įvairių kitokių modernių laboratorinių prietaisų. Visas šias priemones mokytoja pasitelkia vesdama pamokas 5–8 klasių moksleiviams. Dirbdama su pradinių klasių moksleiviais, pamokų metu mokytoja moko vaikus programuoti, konstruoti. Be to, S. Bagočienė taip pat yra ir pagrindinė STEAM veiklų kuratorė.  
 
„Jeigu formalioje pamokoje mokomės kompiuterinės grafikos, tai darbą darome nuo pradžios iki pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu vaikas sugalvojo nupiešti piešinį, iš kurio norėtų pasidaryti lipduką arba ženkliuką, mes viską klasėje ir pasigaminame – tam turime ir plačiaformačius spausdintuvus (ploterius), ir ženkliukų gaminimo techniką. Svarbu, kad tai darant vaikai suprastų, kam to reikia. Tai visada pagrindinis jų klausimas. O kartais svarbu ne tai, kas konkrečiai iš to sumanymo gimsta, bet kiti išmokstami dalykai, pavyzdžiui, logika arba problemų sprendimas“, – pasakoja informatikos mokytoja. 
 
Tokia mokymo metodika atsispindi ir mokinių įvertinime. S. Bagočienės mokiniai dažnai dalyvauja įvairiuose konkursuose, projektuose bei ten užima prizines vietas.  
 

Straipsnį parengė Milda Mockūnaitė-Vitkienė, VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė.  

Simo Bernoto nuotraukos.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau