Ateities specialistų rengimui – universitetų ir verslo bendradarbiavimas

Gegužės 12, 2021

Pasaulį apėmusi pandemija parodė, kad visuomenėje trūksta medikų, švietimo srities specialistų. Jau dabar pastebimi pirmieji signalai, kad po penkerių ar dešimties metų truks ir specifines žinias turinčių specialistų, pavyzdžiui, inžinierių. Darbo rinkoje sparčiai kyla poreikis technologines studijas baigusių specialistų, o jas besirenkančiųjų skaičius nepatenkina šio poreikio. Vienas iš problemos sprendimų, siekiant pritraukti rinktis studijuoti inžinerines specialybes – verslo ir universitetų bendradarbiavimas.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvoje gerai žinomomis įmonėmis – taip stengiamasi rinkai pasiūlyti kuo daugiau savo sričių profesionalų.

VILNIUS TECH Studijų prorektoriaus prof. dr. Romualdo Kliuko teigimu, visada vertinama, kai pažangios įmonės siekia įsitraukti į studijų procesą bei įvairiomis formomis prisideda prie jaunų specialistų ugdymo. Partnerių noras bendradarbiauti, jų teikiami pasiūlymai tik įrodo, kad universitete rengiami perspektyvūs, nuolat tobulėjantys, galintys naudotis suteikiamomis galimybėmis studentai, kurie yra geidžiami darbo rinkoje.

„Mūsų, kaip universiteto vienas iš pagrindinių tikslų – rengti paklausius, į darbdavių ir visuomenės poreikius orientuotus specialistus. Bendradarbiavimas su verslo įmonėmis vyksta jau seniai, bet pastaraisiais metais jaučiame sparčiai augantį verslo įsitraukimą į jaunųjų specialistų rengimo procesą. Populiarėjanti tendencija – verslas investuoja į ateities darbuotoją pačiose pirmose jo rengimo stadijose,“ – sako Studijų prorektorius.

Anot prof. dr. R. Kliuko, jaunieji talentai į įmones pritraukiami įvairiomis formomis – stipendijomis, praktikų pasiūlymais. Įmonių atstovai prisideda ir prie studentų baigiamųjų darbų vertinimų. Efektyviausias būdas pritraukti studentus studijuoti konkrečią specialybę – įsteigti stipendijas.

Studentams pritraukti – stipendijos

Kad verslo ir universiteto bendradarbiavimas duoda naudos įrodo tai, jog, pavyzdžiui, AB Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) nusprendus gabiausiems Pastatų energetikos studentams skirti stipendijas – stojančiųjų skaičius į šią studijų programą išaugo kone dvigubai.

Pasak VŠT generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano, energetikos sektorius jaunuoliams žada dideles perspektyvas. Papildomas stipendijas įmonė skiria todėl, kad vertina gabius specialistus ir yra pasirengusi investuoti į jaunuosius inžinierius nuo pat jų kelio pradžios.

„Technologinis progresas energetikos srityje neįmanomas be inžinierių, todėl įmonė nori prisidėti prie jų auginimo ir atvedimo į darbo rinką. Esame numatę vienkartines stipendijas ir už geriausius baigiamuosius darbus, kurie būtų rašomi VŠT aktualia tema. Taip siekiame paskatinti verslo ir mokslo partnerystę bei sinergiją ieškant praktikoje pritaikomų sprendimų,“ – sako Gerimantas Bakanas.

Norėdami paskatinti studentus žengti aukštųjų technologijų keliu, stebėdami, kad technologinė studijų kryptis Lietuvoje nepopuliarėja, „Teltonika“ taip pat skirs stipendijas studentams – per ateinančius penkerius metus investuos net 1,5 mln. eur. Būsimi VILNIUS TECH pirmakursiai galės pretenduoti net į 36 stipendijas.

Anot „Teltonika“ korporatyvinės rinkodaros vadovo Juliaus Švagždžio, daugiau nei prieš trejus metus buvo įkurtos pirmosios daiktų interneto (angl. Internet of Things) ir B2B (agl. Business to Business) akademijos Vilniuje ir Kaune. Didelė dalis akademijos studentų – iš VILNIUS TECH. Nemažai universiteto studentų įmonėje atlieka profesines praktikas, atsakingi akademijų koordinatoriai prisideda ir prie baigiamųjų darbų kuravimo.

„Teltonika“ įmonių grupės planai – per 4-5 metus Lietuvoje papildomai įdarbinti apie 2000 naujų specialistų, kurių didžiąją dalį sudarys būtent technologinės pakraipos darbuotojai. Per 10 metų šių specialistų poreikis Lietuvoje trigubės. Tad investuodami į technologinių studijų krypčių populiarinimą, prisidedame ir prie Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų valstybės, kūrimo“, – teigia J. Švagždys.

Įmonė stipendijas skirs tokioms studijų programoms, kaip informacinės ir ryšių technologijos, duomenų analizės technologijos, biomechanika, mechatronika ir robotika, taikomasis ir dirbtinis intelektas, ir kitoms.

Ką siūlo būsimi darbdaviai, norėdami prisitraukti talentus?

Pasak UAB „Vinted“ talentų pritraukimo komandos vadovės, verslas iš tiesų turėtų atlikti svarbų vaidmenį, bendradarbiaujant su aukštojo mokslo įstaigomis – juk galutinis tikslas yra abipusiai naudingas.

Studentai, baigę studijas, nori pritaikyti savo žinias praktikoje ir vystyti sėkmingą karjerą, o įmonės nori pritraukti reikiamų talentų bei tam tikrų kompetencijų turinčių specialistų. Todėl verslas turėtų diskutuoti su universitetais apie studijų kryptis bei programas, stengtis sudaryti sąlygas įgyti praktinių žinių.

Puikus pavyzdys – „Vinted“ jau trečius metus organizuojama „Akademija“, kurioje dalyvauti kviečiami informacinių technologijų krypčių studentai ir kitus pradedantieji, pavyzdžiui, karjeros kelią keičiantys žmonės. Kiekvienais metais „Akademijos“ apimtis plečiama, šiemet įtraukta ir dizaino sritis.

„Jiems priskiriame realius projektus, komandas bei mentorius, tad jie turi puikią galimybę ne tik įgauti praktinės patirties bei mokytis iš savo srities profesionalų, bet ir pamatyti, kaip atrodo verslo aplinka, kaip organizuojamas darbas, kokios gerosios jų srities praktikos. Ši praktika yra apmokama, o po jos daliai dalyvių suteikiama galimybė įsidarbinti ir, jeigu yra poreikis, derinti darbą bei mokslus. Atsakingas verslas privalo galvoti ne tik kaip pritraukti talentus, tačiau ir aktyviai prisidėti prie jų ugdymo,“ – teigia I. Kuniejūtė.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau