Įsibėgėja praėjusiais metais startavęs ATHENA aljanso inicijuotas projektas „Alumni Talks“ (liet. Alumnų pokalbiai). Į jį aktyviai įsitraukia ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) absolventai. Diskusijose alumnai su studentų bendruomene dalinasi patirtimis, įžvalgomis ir žiniomis.
Šį kartą gilinamės į fizikos pasaulį kartu su ATHENA alumnu, Graikijos Viduržemio jūros universiteto absolventu, dr. Konstantinos Papastergiou, kuris užsiima galios elektronikos inžinierija (angl. power electronics engineer) Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (angl. CERN), Sistemų departamente.
Kas vyksta CERN?
Dr. Papastergiou šiuo metu dalyvauja projektuose, kurie labai svarbūs CERN mokslinių tyrimų ateičiai. Jo darbas daugiausia susijęs su galios įrenginiais (angl. power equipment), būtinos pasikartojantiems eksperimentams dalelių greitintuvuose atlikti ir energijos efektyvumui gerinti, projektavimu. Vienas iš svarbių projektų susijęs su maitinimo šaltinių kūrimu greitintuvų elektromagnetams, pasižymintiems dideliu tikslumu, itin svarbiu dalelių pluoštams nukreipti.
Kaip paaiškina dr. Papastergiou, siekiamą tikslumą galima prilyginti pataikymui golfo kamuoliuku į 20 kilometrų atstumu nutolusią duobutę. Jo dabartinė darbo veikla taip pat apima naujos magnetų sistemos kūrimą, kuri galėtų pakeisti naujos kartos dalelių greitintuvus, skirtus tokioms paslaptims kaip tamsiosios materijos kilmė, tirti.
Mokslininkas pasakoja, kad asmeniškai labai džiaugiasi visais šiais procesais ir projektais bei siekia, kad jie būtų efektyvesni, lengviau panaudojami praktikoje ir našesni.
„CERN man patinka prisiimti atsakomybę už misiją ir ją įgyvendinti taip, kad ji pranoktų žmonių lūkesčius. Kaip pavyzdį galiu paminėti mūsų naujausius pasiekimus: naujausią regeneracinės galios keitiklio (angl. regenerative power converter) projektą. Keitiklis dabar maitina visas CERN perdavimo linijas, sunaudodamas vidutiniškai 30 proc. mažiau energijos. Neseniai savo ruožtu pradėjau dirbti su nišine technologija, skirta kibirkštinių magnetų generatoriams (angl. kicker magnet generators), ir prisidėsiu savo žiniomis puslaidininkių ir magnetinių medžiagų srityse prie CERN pradėto vykdyti indukcinių kaupiklių (angl. inductive adders) projekto“, – priduria jis.
Kaip galios elektronikos technologijų pažanga prisideda prie CERN eksperimentų sėkmės?
„Galios elektronika – labai dinamiška inžinerijos sritis. Ji susijusi su technologine pažanga energijos panaudos aukšto efektyvumo tyrimų srityje: atsinaujinantys energijos šaltiniai, transportas ir, žinoma, buitinė elektronika“, – sako dr. K. Papastergiou.
Mokslininkas aiškina, kad dalelių greitintuvuose naudojamos technologijos tokios kaip plačiajuosčių puslaidininkių prietaisų (angl. wide band-gap devices) (silicio karbido, galio nitrido medžiagų raktai) ir išmaniosios magnetinės medžiagos (silicio orientuotų grūdelių plienas, nanokristalų ir feritų technologijos) sukurs prielaidas greitesniems, atsikartojantiems ir kontroliuojamiems greitintuvo ciklams.
„Greitintuvą galima įsivaizduoti lyg gamyklą, gaminančią vienodai aukštos kokybės produktus (dalelių pluoštus), bet jų gamybos procesas trunka minimaliai trumpą laiką ir reikalauja minimalių medžiagos sąnaudų, tačiau išlieka ypatingai patikimumas“, – priduria jis.
Tarpdisciplininis požiūris
Kaip aiškina dr. Konstantinos Papastergiou, CERN veikimo modelis yra unikalus nuo pat įkūrimo pradžios. CERN vadovauja fizikai, kurių užduotis – sumažinti atotrūkį tarp teorinės ir eksperimentinės fizikos. Strateginiuose posėdžiuose fizikai kolektyviai sprendžia kokią pasirinkti tyrimų startegija artimiausiais 10-30 metų. Jie nustato, kokius reiktų kurti greitintuvus ir prietaisus.
„Inžinieriai eksperimentinius rezultatus paverčia technologiniais uždaviniais, o tada kuria mokslinių tyrimų ir plėtros programas, kad sukurtų trūkstamas technologijos dalis. Kai technologija tampa prieinama, CERN pirmieji ją pritaiko, o inžinieriai pradeda projektuoti greitintuvus“, – sako dr. K. Papastergiou.
Taigi, šiame etape dalyvauja daugybė sričių specialistų, pradedant vadybininkais bei pirkimų ir baigiant civilinės inžinerijos specialistais.
„Valstybių narių pramonės atstovai pagamins naujiems greitintuvams reikalingą įrangą, o mūsų pačių technikai ir elektromechanikai viską sumontuos greitintuvo tuneliuose. Tokia projekto struktūra tinkama organizacijoms, kurių veiklos fektyvumas prilygsta gamyklai, o kūrybingumas – universitetui. Ši struktūra puikiai pasiteisino įgyvendinant garsius projektus, pavyzdžiui, tokius kaip Higso bozono atradimas“, – pasakoja dr. K. Papastergiou.
Karjeros galimybės
„Karjera CERN patraukli dėl suteikiamos kūrybinės laisvės ir plataus galimybių spektro, todėl ji labai paklausi. Mano patarimas studentams – įgyti pirmąsias patirtis per CERN stažuotojų ir technikos sričių studentų programas vėlesniuose studijų etapuose. Tai naudinga ir ryšių užmezgimui, ir geresniam darbo aplinkos supratimui. Taip pat, patarčiau stengtis įgyti kuo daugiau ir kuo įvairesnės praktinės patirties ne vienoje įmonėje“, – pabrėžia dr. K. Papastergiou.
Mokslininkas taip pat turi ir kitų patarimų studentams: „Siūlau baigus studijas rinktis vieną iš šių dviejų variantų: pradėti karjerą CERN pagal mūsų siūlomas 2-3 metų sutartis absolventams, o vėliau pereiti dirbti į pramonę arba pradėti karjerą pramonėje ir tik tada įsidarbinti CERN, kaip patyręs inžinierius. Kitaip tariant, kai kurių darbo aspektų galite išmokti pramonėje, o kitų įgūdžių geriausia išmokti CERN.“
Gamtos paslapčių tyrinėjimas
„Tamsioji materija yra terminas, sukurtas apibūdinti paslaptingą materiją, kuri sąveikauja su erdve, kaip mes ją žinome, ir kurios iš tikrųjų negalime pamatyti ar ištirti naudojant sukurtas mokslinių tyrimų priemones, todėl ji vadinama „tamsiąja materija“, – paaiškina dr. K. Papastergiou.
Mokslininkas priduria, kad būsimi dalelių greitintuvai, tokie kaip „Ateities žiedinis greitintuvas“ (angl. Future Circular Collider) ir juose atliekami eksperimentai, bus projektuojami taip, kad maksimaliai padidintų naujų dalelių aptikimo galimybes, kurios, be kita ko, galėtų atsakyti į kalusimą kas gi ta tamsiosioji materija…
„Panašiai kaip 1898 m. Nobelio premija įvertintas elektrono atradimas privertė mus kraipyti galvas maždaug 40 metų, kol atsirado „elektronikos“ sritis, taip ir nauji atradimai, tokie kaip Higso bozonas ar tamsiosios materijos dalelė, gali išsitęsti iki pusės amžiaus, kol Žmonija galės suprasti ir panaudoti gautus rezultatus“, – paaiškina dr. K. Papastergiou.
Dr. K. Papastergiou taip pat priduria, kad „svarbiausia yra tai, kad CERN indėlis gerina mūsų gyvenimo kokybę, panašiai kaip internetas ir kiti atradimai. Ir kaip graikų Nobelio premijos laureatas Odisėjas Elitis parašė savo eilėraštyje „Ithaka“, juk svarbiausia gyvenime pati kelionė, o ne kelionės tikslas.“
Kviečiame paklausyti diskusijos su Dr. K. Papastergiou ATHENA Alumni Talks serijose, kur jis daugiau pasakos apie CERN ir ten vykdomus projektus. Vaizdo įrašą žiūrėkite čia.
VILNIUS TECH yra ATHENA Europos universitetų aljanso dalis, kuris nuolat siūlo mobilumo ir tobulėjimo galimybes studentams ir darbuotojams. ATHENA aljanso partneriai yra universitetai dešimtyje Europos šalių (Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ukrainoje). Norėdami sužinoti daugiau apie ATHENA siūlomas galimybes, prenumeruokite naujienlaiškį, sekite ATHENA socialiniuose tinkluose ir reguliariai apsilankykite ATHENA svetainėje.
Galerija
