„Atlantų balkono“ epizode – prodiuserė Veronika Tamulionytė

Birželio 9, 2026

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) komanda pristato šeštąjį tinklalaidės epizodą. Šį kartą VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ studijoje kalbame apie prodiusavimo užkulisius, kūrybą, kino, reklamos bei muzikos industrijų dinamiką, realybę už kadro pramogų pasaulyje ir povandeninę operatorystę. Mūsų viešnia – prodiuserė Veronika Tamulionytė.

„Prodiuseris yra žmogus, kuris yra gamybiškai, finansiškai ir kūrybiškai atsakingas už projektą. Tu esi galva ir turi padaryti, kad viskas įvyktų“, – taip savo profesiją pristato Veronika Tamulionytė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė, sėkmingos gamybos kompanijos „Cunamis Films“ įkūrėja ir pirmoji moteris Baltijos šalyse, profesionaliai filmuojanti po vandeniu.

Naujausiame „Atlantų balkono“ epizode Veronika atvirai dalijasi savo patirtimi: nuo visiškai atsitiktinio patekimo į kino gamybos pasaulį iki vandenyno gelmėse tykančių iššūkių. Šiame pokalbyje ji atsiskleidžia ne tik kaip sėkminga prodiuserė, bet ir kaip drąsi kūrėja, kuriai profesinis perdegimas tapo tramplynu į pasaulinio lygio svajonių įgyvendinimą.

Džiaugiamės galimybe pasikalbėti su tokia pašnekove ir dalijamės svarbiausiomis pokalbio detalėmis:

Kas tas kūrybinis prodiusavimas ir kodėl tai – nuolatinis problemų sprendimas?

Veronika pasakoja, kad prodiuserio darbas prasideda nuo pirmosios idėjos ar užklausos gavimo ir baigiasi tik tada, kai galutinis projektas sėkmingai pasirodo eteryje. Save ji vadina kūrybine prodiusere (angl. creative producer), nes pati rašo idėjas, kuria filmų bei reklamų koncepcijas (angl. treatments) ir siekia glaudaus kūrybinio dialogo su režisieriais, o ne tik techniškai vykdo gamybines užduotis.

Paklausta, ko šiame darbe daugiau – kūrybos ar iššūkių valdymo, Veronika neslepia realybės: „100 % problemų sprendimas kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro. Kūryba yra saldainiukas, kurį gauni, kai išsprendi visas problemas.“ Tai darbas be fiksuotų valandų, reikalaujantis didžiulio atsidavimo ir visiško įsitraukimo į procesą.

Nuo rizikos dirbant savarankiškai iki sėkmingai sukurto asmeninio prekės ženklo „Cunamis Films“

Baigusi universitetą Veronika atsitiktinai pasirinko darbą vaizdo gamybos kompanijoje „Wide Wings“, kur gavo stiprius profesinius pagrindus. Po ketverių metų ji priėmė drąsų ir rizikingą sprendimą – žengti į priekį ir įkurti savo prodiuserinę kompaniją bei asmeninį prekės ženklą „Cunamis Films“.

„Kai atsidarai savo gamybos kompaniją (angl. production house), būdamas laisvai samdomas specialistas (angl. freelancer), kitos įmonės tau nebeduoda darbo, nes tu tampi jų konkurentu. Tai buvo baisiausia dalis“, – prisimena ji. Tačiau rizika pasiteisino su kaupu – jau antraisiais ar trečiaisiais metais kompanija pasiekė įspūdingą pusės milijono eurų metinę apyvartą. Šiandien Veronika kartu su savo broliu dvyniu valdo šį verslą kaip jaukų šeimos „butikėlį“, kur kiekvienas projektas daromas visiškai iš širdies.

Dinamiški užkulisiai ir darbas su žinomais prekių ženklais

Šiandien Veronikos ir jos komandos darbų sąraše puikuojasi vaizdo reklamos didžiausiems šalies prekių ženklams bei organizacijoms, tokioms kaip Kauno „Žalgiris“, „Pildyk“, „Eurovaistinė“, „Lietuvos draudimas“, „Iki“, „Bitė“, „NFQ“ ar „Aprangos galerija“. Be to, vaizdo klipai bei koncertų gamyba išlieka viena didžiausių Veronikos profesinių aistrų – ji yra dirbusi su tokiais žinomais muzikos pasaulio vardais kaip Justinas Jarutis, Jessica Shy, grupė „The Roop“, „jauti“, „Saulės kliošas“ ir Gabrielė Vilkickytė.

Už gražaus galutinio rezultato visuomet slepiasi intensyvūs bei nenuspėjami užkulisiai. Filmuojant G. Vilkickytės klipą „Stuku stuku“ ant tikros kino juostos, komandai ne sezono metu naktį teko gabenti valtį iš Plungės į Nidą, kad pasiektų viduryje marių stovintį, šimtmetį užrakintą švyturį. Aikštelėje spaudė stingdantis šaltis, snigo, o prodiuserei teko suvaldyti masinėse scenose besifilmuojančius vaikus bei mokinius. Tuo tarpu filmuojant grupės „The Roop“ dainos „Simple Joy“ vaizdo klipą, likus vos dviem dienoms iki darbų pradžios komanda vis dar neturėjo specifinės vietos (angl. location): „Man tiesiog atrodė, kad sprogs kur nors galvoje kokia kraujagyslė.“

Gamybos procese netrūksta ir kuriozų: pajūryje ilgapirščių pavogtas rekvizitas (vaikiški kibiriukai bei batai) arba vidury scenos keturmečiui aktoriui iškritęs dantis. Veronika neslepia, kad dinamiškoje aikštelėje netikėtumai greitai tampa kasdiene duona, o gamybinės klaidos reikalauja greitos reakcijos. „Klaidos labiausiai kerta per savivertę, bet prodiuseriai mėgsta sakyti – mes ne gyvybes gelbėjam, viskas ištaisoma“, – su šypsena į klaidų pamokas žvelgia Veronika.

Kūrybinis perdegimas ir akistata su rykliu

Prieš kurį laiką pajutusi, kad atiduoda per daug savęs kitiems ir nebepakelia milžiniško darbo krūvio, Veronika nusprendė viską sustabdyti ir trims mėnesiams išvyko į Los Andželą. Gyvenimas netoli Malibu paplūdimio, gamtos dokumentikos žiūrėjimas ir delfinų stebėjimas vandenyno pakrantėje subrandino netikėtą idėją – pradėti filmuoti po vandeniu. Netrukus ji jau sėdėjo Indonezijoje, kur pradėjo mokytis profesionalaus nardymo ir povandeninės operatorystės pagrindų.

Neseniai grįžusi iš asmeninių mokymų pas dukart „Grammy“ apdovanojimui nominuotą JAV operatorių, Veronika Kalifornijos vandenyse patyrė tikrą išgyvenimo dramą. Nardydama milžiniškuose vandenyno dumblių miškuose (angl. kelp forests), ji filmuodama pametė iš akiračio savo mokytoją. „Pradėjau suktis ratu ir tiesiog prieš mano nosį iš augalų išplaukė ryklys. Turėjau kamerą, bet iš baimės nesugebėjau jos net pakelti, tik prašiau Dievo pagalbos“, – įspūdingu, stingdančiu susidūrimu dalijasi operatorė.

Šiandien Veronika savo rankose jau laiko profesionalią povandeninę techniką, kuria filmuojami garsiausi pasaulio dokumentiniai projektai. Jos ateities planai – ambicingi: nufilmuoti ilgametražį filmą apie paslaptingą Baltijos jūros dugną bei ateityje kurti turinį tokiems pasauliniams kanalams kaip BBC ar „National Geographic“.

Drąsa nėra jausmas – tai pasirinkimas

Jaunam žmogui, svajojančiam apie prodiusavimo ar kino kūrimo kelią, Veronika linki drąsos ir aktyvumo. Ji pastebi, kad Lietuvoje studentai dažnai linkę kuklintis, o kino industriją klaidingai laiko uždara kasta. Amerikoje ji išmoko profesinių pažinčių mezgimo ir ryšių kūrimo (angl. networking) kultūros, kur svarbu mokėti užtikrintai bei greitai pristatyti savo stiprybes.

„Drąsa nėra jausmas, drąsa yra pasirinkimas. Tu vieną dieną neatsikelsi tiesiog drąsus – tu atsikelsi ir nuspręsi toks būti. Kai pradedi daryti žingsnius dėl savo svajonės, tie žingsniai kažkaip patys pradeda dėtis“, – pokalbį įkvepiančia nata baigia Veronika.

Kviečiame klausyti, diskutuoti ir atrasti savo kūrybinę laisvę!

Visas epizodas čia:

Vedėjas: Kristupas Kazanavičius

Svečias: Veronika Tamulionytė

Komanda: Vytautas Puidokas, Jegoras Pikalovas, Džiugas Šėma, Ūdrys Liaudeneckas, Emilis Vaičiūnas, Verneris Filozas, Aušra Sviderskienė, Renatas Venclovas, Gabija Velykytė, Dominyka Gudauskaitė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studentai (Pkf-22/1; Pkf-22/2).

Naujojo sezono epizodas nufilmuotas VILNIUS TECH LinkMenų fabrike, „Faux Real Studio“ – modernioje kūrybinių technologijų erdvėje, kur susitinka idėjos, technologijos ir ateities vizijos.

Epizodo partneriai ir rėmėjai:

VILNIUS TECH LinkMenų fabrikas

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas

VILNIUS TECH

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau