Stojantiesiems

„Atlantų balkono“ epizode – prodiuserė Veronika Tamulionytė

Birželio 9, 2026

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) komanda pristato šeštąjį tinklalaidės epizodą. Šį kartą VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ studijoje kalbame apie prodiusavimo užkulisius, kūrybą, kino, reklamos bei muzikos industrijų dinamiką, realybę už kadro pramogų pasaulyje ir povandeninę operatorystę. Mūsų viešnia – prodiuserė Veronika Tamulionytė.

„Prodiuseris yra žmogus, kuris yra gamybiškai, finansiškai ir kūrybiškai atsakingas už projektą. Tu esi galva ir turi padaryti, kad viskas įvyktų“, – taip savo profesiją pristato Veronika Tamulionytė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė, sėkmingos gamybos kompanijos „Cunamis Films“ įkūrėja ir pirmoji moteris Baltijos šalyse, profesionaliai filmuojanti po vandeniu.

Naujausiame „Atlantų balkono“ epizode Veronika atvirai dalijasi savo patirtimi: nuo visiškai atsitiktinio patekimo į kino gamybos pasaulį iki vandenyno gelmėse tykančių iššūkių. Šiame pokalbyje ji atsiskleidžia ne tik kaip sėkminga prodiuserė, bet ir kaip drąsi kūrėja, kuriai profesinis perdegimas tapo tramplynu į pasaulinio lygio svajonių įgyvendinimą.

Džiaugiamės galimybe pasikalbėti su tokia pašnekove ir dalijamės svarbiausiomis pokalbio detalėmis:

Kas tas kūrybinis prodiusavimas ir kodėl tai – nuolatinis problemų sprendimas?

Veronika pasakoja, kad prodiuserio darbas prasideda nuo pirmosios idėjos ar užklausos gavimo ir baigiasi tik tada, kai galutinis projektas sėkmingai pasirodo eteryje. Save ji vadina kūrybine prodiusere (angl. creative producer), nes pati rašo idėjas, kuria filmų bei reklamų koncepcijas (angl. treatments) ir siekia glaudaus kūrybinio dialogo su režisieriais, o ne tik techniškai vykdo gamybines užduotis.

Paklausta, ko šiame darbe daugiau – kūrybos ar iššūkių valdymo, Veronika neslepia realybės: „100 % problemų sprendimas kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro. Kūryba yra saldainiukas, kurį gauni, kai išsprendi visas problemas.“ Tai darbas be fiksuotų valandų, reikalaujantis didžiulio atsidavimo ir visiško įsitraukimo į procesą.

Nuo rizikos dirbant savarankiškai iki sėkmingai sukurto asmeninio prekės ženklo „Cunamis Films“

Baigusi universitetą Veronika atsitiktinai pasirinko darbą vaizdo gamybos kompanijoje „Wide Wings“, kur gavo stiprius profesinius pagrindus. Po ketverių metų ji priėmė drąsų ir rizikingą sprendimą – žengti į priekį ir įkurti savo prodiuserinę kompaniją bei asmeninį prekės ženklą „Cunamis Films“.

„Kai atsidarai savo gamybos kompaniją (angl. production house), būdamas laisvai samdomas specialistas (angl. freelancer), kitos įmonės tau nebeduoda darbo, nes tu tampi jų konkurentu. Tai buvo baisiausia dalis“, – prisimena ji. Tačiau rizika pasiteisino su kaupu – jau antraisiais ar trečiaisiais metais kompanija pasiekė įspūdingą pusės milijono eurų metinę apyvartą. Šiandien Veronika kartu su savo broliu dvyniu valdo šį verslą kaip jaukų šeimos „butikėlį“, kur kiekvienas projektas daromas visiškai iš širdies.

Dinamiški užkulisiai ir darbas su žinomais prekių ženklais

Šiandien Veronikos ir jos komandos darbų sąraše puikuojasi vaizdo reklamos didžiausiems šalies prekių ženklams bei organizacijoms, tokioms kaip Kauno „Žalgiris“, „Pildyk“, „Eurovaistinė“, „Lietuvos draudimas“, „Iki“, „Bitė“, „NFQ“ ar „Aprangos galerija“. Be to, vaizdo klipai bei koncertų gamyba išlieka viena didžiausių Veronikos profesinių aistrų – ji yra dirbusi su tokiais žinomais muzikos pasaulio vardais kaip Justinas Jarutis, Jessica Shy, grupė „The Roop“, „jauti“, „Saulės kliošas“ ir Gabrielė Vilkickytė.

Už gražaus galutinio rezultato visuomet slepiasi intensyvūs bei nenuspėjami užkulisiai. Filmuojant G. Vilkickytės klipą „Stuku stuku“ ant tikros kino juostos, komandai ne sezono metu naktį teko gabenti valtį iš Plungės į Nidą, kad pasiektų viduryje marių stovintį, šimtmetį užrakintą švyturį. Aikštelėje spaudė stingdantis šaltis, snigo, o prodiuserei teko suvaldyti masinėse scenose besifilmuojančius vaikus bei mokinius. Tuo tarpu filmuojant grupės „The Roop“ dainos „Simple Joy“ vaizdo klipą, likus vos dviem dienoms iki darbų pradžios komanda vis dar neturėjo specifinės vietos (angl. location): „Man tiesiog atrodė, kad sprogs kur nors galvoje kokia kraujagyslė.“

Gamybos procese netrūksta ir kuriozų: pajūryje ilgapirščių pavogtas rekvizitas (vaikiški kibiriukai bei batai) arba vidury scenos keturmečiui aktoriui iškritęs dantis. Veronika neslepia, kad dinamiškoje aikštelėje netikėtumai greitai tampa kasdiene duona, o gamybinės klaidos reikalauja greitos reakcijos. „Klaidos labiausiai kerta per savivertę, bet prodiuseriai mėgsta sakyti – mes ne gyvybes gelbėjam, viskas ištaisoma“, – su šypsena į klaidų pamokas žvelgia Veronika.

Kūrybinis perdegimas ir akistata su rykliu

Prieš kurį laiką pajutusi, kad atiduoda per daug savęs kitiems ir nebepakelia milžiniško darbo krūvio, Veronika nusprendė viską sustabdyti ir trims mėnesiams išvyko į Los Andželą. Gyvenimas netoli Malibu paplūdimio, gamtos dokumentikos žiūrėjimas ir delfinų stebėjimas vandenyno pakrantėje subrandino netikėtą idėją – pradėti filmuoti po vandeniu. Netrukus ji jau sėdėjo Indonezijoje, kur pradėjo mokytis profesionalaus nardymo ir povandeninės operatorystės pagrindų.

Neseniai grįžusi iš asmeninių mokymų pas dukart „Grammy“ apdovanojimui nominuotą JAV operatorių, Veronika Kalifornijos vandenyse patyrė tikrą išgyvenimo dramą. Nardydama milžiniškuose vandenyno dumblių miškuose (angl. kelp forests), ji filmuodama pametė iš akiračio savo mokytoją. „Pradėjau suktis ratu ir tiesiog prieš mano nosį iš augalų išplaukė ryklys. Turėjau kamerą, bet iš baimės nesugebėjau jos net pakelti, tik prašiau Dievo pagalbos“, – įspūdingu, stingdančiu susidūrimu dalijasi operatorė.

Šiandien Veronika savo rankose jau laiko profesionalią povandeninę techniką, kuria filmuojami garsiausi pasaulio dokumentiniai projektai. Jos ateities planai – ambicingi: nufilmuoti ilgametražį filmą apie paslaptingą Baltijos jūros dugną bei ateityje kurti turinį tokiems pasauliniams kanalams kaip BBC ar „National Geographic“.

Drąsa nėra jausmas – tai pasirinkimas

Jaunam žmogui, svajojančiam apie prodiusavimo ar kino kūrimo kelią, Veronika linki drąsos ir aktyvumo. Ji pastebi, kad Lietuvoje studentai dažnai linkę kuklintis, o kino industriją klaidingai laiko uždara kasta. Amerikoje ji išmoko profesinių pažinčių mezgimo ir ryšių kūrimo (angl. networking) kultūros, kur svarbu mokėti užtikrintai bei greitai pristatyti savo stiprybes.

„Drąsa nėra jausmas, drąsa yra pasirinkimas. Tu vieną dieną neatsikelsi tiesiog drąsus – tu atsikelsi ir nuspręsi toks būti. Kai pradedi daryti žingsnius dėl savo svajonės, tie žingsniai kažkaip patys pradeda dėtis“, – pokalbį įkvepiančia nata baigia Veronika.

Kviečiame klausyti, diskutuoti ir atrasti savo kūrybinę laisvę!

Visas epizodas čia:

Vedėjas: Kristupas Kazanavičius

Svečias: Veronika Tamulionytė

Komanda: Vytautas Puidokas, Jegoras Pikalovas, Džiugas Šėma, Ūdrys Liaudeneckas, Emilis Vaičiūnas, Verneris Filozas, Aušra Sviderskienė, Renatas Venclovas, Gabija Velykytė, Dominyka Gudauskaitė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studentai (Pkf-22/1; Pkf-22/2).

Naujojo sezono epizodas nufilmuotas VILNIUS TECH LinkMenų fabrike, „Faux Real Studio“ – modernioje kūrybinių technologijų erdvėje, kur susitinka idėjos, technologijos ir ateities vizijos.

Epizodo partneriai ir rėmėjai:

VILNIUS TECH LinkMenų fabrikas

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas

VILNIUS TECH

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau