Stojantiesiems

Atraskite „Erasmus+“ galimybes

Rugsėjo 6, 2022

Pasinaudok „Erasmus+“ programos galimybėmis ir išvyk į studijų mainus šių akademinių mokslo metų pavasario semestro metu! 

Paraiškas iki spalio 3 dienos studijų mainams gali teikti antro ir trečio kursų bakalauro, 2-4 kursų vientisųjų studijų bei pirmo kurso magistrantūros studentai. Savo paraiškos formą rasi prisijungęs prie mano.vilniustech.lt sistemos. 

Kviečiame ketvirto kurso bakalauro bei antro kurso magistrantūros studijų studentus teikti paraiškas „Erasmus+“ praktikai. Visą informaciją apie dalyvavimą „Erasmus+“ praktikoje rasi čia

Pirmojo kurso bakalauro studijų studentai – nenusiminkite! Jūsų paraiškų kitiems akademiniams metams lauksime artėjantį vasarį. 

Kaip pateikti paraišką? 

1. Išsirink tris universitetus iš savo fakulteto siūlomų partnerių sąrašo. 

2. Aptark savo pasirinkimus su fakulteto „Erasmus+“ koordinatoriumi/e – koordinatorių sąrašą rasi čia

3. Iki spalio 3-ios dienos užpildyk paraišką mano.vilniustech sistemoje.  

ES universitetų sąrašą rasi čia.  

Universitetų už ES ribų sąrašą rasi čia

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ studijas ir praktiką užsienyje vilniustech.lt/erasmus+  

Įdomu, kaip sekėsi programoje dalyvavusiems studentams skirtinguose užsienio universitetuose? Apie jų patirtis ir įspūdžius gali skaityti tinklaraštyje.  

Sek naujausią informaciją apie tarptautines galimybes socialiniuose tinkluose

Rugsėjo 20-ąją dieną visi VILNIUS TECH studentai kviečiami apsilankyti Studentų tarptautinės dienos renginyje, kurio metu savo patirtimis dalinsis tiek buvę, tiek esami universiteto studentai. Daugiau informacijos – jau netrukus! 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau