Stojantiesiems

Atsakė į klausimą, kur studijuoti, kad daug uždirbtum

Sausio 19, 2015
Kokių švietimo sričių absolventų dabar labiausiai reikia darbo rinkai? Kas įsidarbina greičiausiai ir gauna didžiausius atlyginimus?
Į šiuos klausimus buvo bandoma atsakyti antradienio rytą Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vykusiame Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikto tyrimo „Švietimo sistemos paruošiamų absolventų pasiskirstymas darbo rinkoje“ rezultatų pristatyme.
Renginyje buvo apžvelgtas atliktas tyrimas „Specialistų kvalifikacijos žemėlapio (absolventų įsidarbinamumo) analizė“.
 
Atsakymas, kaip gauti gerą darbą ir atlyginimą – magistro diplomas
Rezultatus pristatęs MOSTA metodininkas Povilas Grigas pastebėjo, kad paklausiausi darbo rinkoje yra kompiuterijos ir transporto paslaugų kolegijų absolventai bei kompiuterijos ir inžinerijos, inžinerinės profesijos bakalauro studijų absolventai.

 

Jei nori didesnio atlyginimo – dirbk studijų metu
Jis pastebėjo, kad magistro studijų absolventai 12 mėn. po studijų baigimo uždirba daugiausiai, tačiau vėliau atotrūkis tarp bakalauro studijų absolventų mažėja.
„Skirtumą galėjo lemti ne tik geresnis magistro laipsnio įvertinimas, bet ir tai, kad magistrai gali turėti didesnę patirtį nei bakalaurai“, – sakė P. Grigas.
Po tyrimo taip pat paaiškėjo, kad jaunesni nei 25 metų 2013 m. magistro studijų absolventai neturėję darbo patirties uždirba daugiau už bakalaurus. Daugiau uždirba tie absolventai, kurie yra dirbę studijų metu. Be to, tarp neturėjusių darbinės patirties bakalauro laipsnio absolventų įsidarbino tik kiek daugiau nei pusė (56 proc.) 12 mėn. po studijų baigimo.
Atliekant tyrimą visi duomenys buvo suskirstyti į keturias zonas pagal Lietuvos vidutinį atlyginimą ir Lietuvos užimtumo lygį. Į žaliąją zoną pateko tų specialybių atstovai, kurių atlyginimas didesnis už Lietuvos vidutinį atlyginimą, o įsidarbinimas didesnis už Lietuvos užimtumo lygį, geltonąją – tie, kurių atlyginimas mažesnis, o įsidarbinamumas geresnis, pilkąją – atlyginimas didesnis, o įsidarbinimas mažesnis, o raudonąją – tie, kurių ir atlyginimas, ir užimtumas yra mažesni nei vidutiniai rodikliai.
Dalį rezultatų galite pamatyti čia:

 

Bus prieinamas visiems
„Ši informacija yra reikalinga ir Švietimo ir mokslo ministerijai, ir aukštosioms mokykloms, kurios rengia specialistus darbo rinkai, ir darbdaviams, kurie ieško ir siūlo darbo vietas darbuotojams bei moksleiviams – artėja metas, kai jie turės pasirinkti savo studijų kryptį“, – sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė
Specialistų žemėlapio parengimas yra vienas iš prioritetinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos sričių, kurį rengia ŠMM, ŪM ir SADM. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko pirminę specialistų kvalifikacijos žemėlapio – 2013 m. absolventų įsidarbinamumo – analizę.
Tyrime dalyvavo apie 245 969 žmonių. Specialistų kvalifikacijų žemėlapis padės įvertinti, kurių aukštųjų mokyklų absolventai yra patraukliausi darbdaviams, ir matyti esamą profesijų panoramą. Specialistų kvalifikacijų žemėlapis – tai iš įvairių duomenų šaltinių (SODRA, VMĮ, LDB, Gyventojų registras, Diplomų ir atestatų registras ir kt.) surinkti duomenys apie Lietuvos dirbančiųjų profesiją, išsilavinimą, karjerą, migraciją ir pan. ir patalpinti vienoje duomenų saugykloje, kuri būtų prieinama visiems norintiems ir teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę juos analizuoti.
 
DELFI.LT informacija

Galerija

Panašios naujienos

Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas
Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas
VILNIUS TECH kartu su tarptautine universitetų teatrų asociacija (AITU IUTA) kviečia dalyvauti XIII pasauliniame universitetinio teatro kongrese, kuris vyks 2026 m. liepos 8–13 d. Kongreso programa atspindi šiuolaikinio universitetinio teatro įvairovę bei aktualumą – „Universitetinis teatras globalių iššūkių akivaizdoje“. Ji pasirinkta, atsižvelgus į neramų ir įtemptą pasaulinį kontekstą. Akademiniuose pranešimuose bus kalbama apie teatro vaidmenį ugdant pilietiškumą, kuriant dialogą ir reaguojant į tokius iššūkius, kaip karas, politinis nestabilumas ar klimato krizė. Kongresas yra vienas svarbiausių tarptautinių universitetų teatro renginių pasaulyje, rengiamas kas ketverius metus vis kitos šalies universitete. Šiemet – Vilniaus universitete. Kongreso tikslas – suburti plačią tarptautinę bendruomenę: teatro kūrėjus, tyrėjus, dėstytojus, studentus ir kultūros profesionalus, siekiant kartu permąstyti universitetinio teatro kultūrinę bei istorinę raidą ir vietą šiuolaikiniame akademiniame lauke. „Teatras visada buvo vieta, į kurią renkamės, kai užgriūva globalūs iššūkiai, kai reikia kritinio, gilesnio požiūrio ir ieškome atsakymų. Nes jis niekada nebūna neutralus, padeda pačiam išsiaiškinti, kokią poziciją rinktis neramumų drebiname pasaulyje. Net ir šalyse, kuriose nuolatos aidi pavojaus sirenos, žmonės vis tiek renkasi į teatrus priedangose. Šių dienų scena virto mąstymo laboratorija, kurioje kunkuliuoja ne vien kūrybiškumas, bet ir tvirtos vertybės, orumas, bendrystė. Joje gimsta atsakingas menas, kuris padeda mums susiorientuoti ir išlikti žmogumi“, – gyvo dialogo, kritiškumo ir atsakomybės už pasaulį kongreso dalyviams linki VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas. Nagrinėjama ir technologijų įtaka scenos menams – nuo dirbtinio intelekto iki po pandemijos kintančių kūrybinių formų. Greta teorinių įžvalgų svarbus dėmesys skiriamas ir praktikai – įvairioms darbų su bendruomenėmis patirtims bei naujų mokymo ir mokymosi būdų paieškoms. Visa tai leidžia pamatyti universitetinį teatrą kaip gyvą, nuolat besikeičiančią erdvę, kur susitinka menas, mokslas ir jautrumas šiandienos temoms. Dalyvių laukia ne tik pranešimai, bet ir tinklaveikos renginiai bei kūrybinės dirbtuvės. Lygiagrečiai kongresui vyks ir Tarptautinis universitetų teatrų festivalis (2026 m. liepos 7–12 d.), kuriame pasirodys universitetų teatrų trupės iš Lietuvos ir užsienio – iš viso iš 9 šalių. Visi programoje pristatomi spektakliai – nemokami. Festivalis taps gyva susitikimų erdve, kurioje persipins sceninė praktika ir akademinė mintis. Visi kongreso renginiai bus organizuojami istorinėse Vilniaus universiteto ansamblio erdvėse, „Lėlės“ teatre ir teatre „Meno fortas“, sukuriant vientisą ir įtraukiančią patirtį dalyviams. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Valstybinis studijų fondas. Renginius globoja UNESCO Nacionalinė komisija Lietuvoje ir Tarptautinis teatro institutas. Partneriai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), Go Vilnius ir Vilniaus teatras „Lėlė“. Daugiau informacijos apie programą, dalyvavimo sąlygas ir registraciją čia.
Plačiau