Konstantinas Jakovlevas-Mateckis gimė 1929 m. kovo 6 d. Kaune, kilmingoje lietuvių inteligentų šeimoje. Tėvai išaugino keturis sūnus – Viktorą, Jaroslavą, Konstantiną ir Anatolijų.
1936–1941 m. mokėsi Kaune, privačioje Elenos Grigiškienės pradžios mokykloje. Prasidėjus karui, šeima persikėlė gyventi į paveldėtą iš tėvų Micaičių palivarką (Kuršėnų valsčius, Šiaulių apskritis). 1948 m. baigė Kuršėnų gimnaziją, 1948–1954 m. studijavo Kauno politechnikos instituto (KPI) Architektūros fakultete.
1954–1960 m. K. Jakovlevas-Mateckis buvo Vilniaus statybos technikumo dėstytojas, direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, 1957–1960 m. – direktorius. 1960–1964 m. Staklių ir įrankių pramonės gamyklų projektavimo instituto „Giprostanok“ Vilniaus filialo („Lietuvos staklių projektas“) grupės vadovas, instituto vyr. architektas. 1964–1968 m. Lietuvos architektūros ir statybos instituto Kaune architektas. 1968–1986 m. Sąjunginio techninės estetikos instituto Vilniaus filialo (dabar – Dizaino institutas) Architektūrinės aplinkos formavimo skyriaus vedėjas.
1969 m. Kauno politechnikos instituto specializuotoje taryboje apgynė architektūros kandidato disertaciją. Nuo 1976 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (nuo 2020 m. VILNIUS TECH) dėstytojas. 1983 m. architektūros mokslų daktaras. Nuo 1985 m. docentas, nuo 1987 m. profesorius. 1987–1990 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto dekanas. Nuo 1993 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas. 1993–2002 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje (VDA), 1991 m. Romos universitete La Sapienza, 1993–1999 m. dirbo Balstogės technikos universiteto kviestiniu profesoriumi.
Profesorius K. Jakovlevas-Mateckis buvo ilgametis Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ir šios sąjungos valdybos, Lietuvos dizainerių sąjungos narys. 2004 m. – Tarptautinės informatizacijos akademijos tikrasis narys.
1964 m. K. Jakovlevas-Mateckis, sukaupęs didelę projektavimo ir gamybinio darbo patirtį, įstojo į Lietuvos statybos ir architektūros instituto aspirantūrą. Baigęs ją, dar metus dirbo instituto Architektūros istorijos ir teorijos sektoriuje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Būdamas aspirantu, padedamas Gamtos apsaugos komiteto, organizavo pirmąją šalyje kompleksinę urbanistinę ekologinę ekspediciją, kurios tyrimų rezultatai buvo labai reikšmingi formuojant aplinką Lietuvos įmonėse. Jie skatino aplinkos estetinio lygio ir gamybos kultūros kilimą bei darbo sąlygų gerėjimą.
1981 m. už darbų kompleksą „Gamybinės aplinkos estetinio formavimo mokslinių principų sukūrimas, jų pritaikymas šakinėse metodinėse rekomendacijose ir įdiegimas Respublikos pramonėje ir žemės ūkyje“ K. Jakovlevui-Mateckiui ir bendraautoriams buvo suteikta Lietuvos valstybinė mokslo premija. Profesorius vadovavo didelėms architektūrinės aplinkos dizaino programoms, kurias vykdė daugelio Sąjunginio techninės estetikos mokslo tyrimo instituto (STEMTI) filialų specialistai.
1983 m. Sankt Peterburge (Rusija) jis sėkmingai apgynė habilituoto architektūros daktaro disertaciją „Pramonės įmonių ir kompleksų aplinkos formavimo problema (architektūros ir miestų planavimo aspektai)“. Profesorius vadovavo ir daugeliui mokslinių darbų, atliekamų pagal Ekonominio savitarpio pagalbos (ESPT) šalių ir UNESCO kompleksines programas.
1976 m. K. Jakovlevas-Mateckis buvo pakviestas dirbti į Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – VILNIUS TECH) Miestų statybos katedrą, kur dėstė tuo metu naują ir labai pažangią discipliną – miesto aplinkos estetiką. 1985 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 1986 m. jis buvo išrinktas Architektūros katedros profesoriumi, o 1987 m. jam suteiktas architektūros profesoriaus vardas.
Tais pačiais metais jis buvo išrinktas Architektūros fakulteto dekanu ir dirbo juo iki 1990 m. pabaigos. 1989 m. profesoriui K. Jakovlevui-Mateckiui už nuopelnus architektūros mokslui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Profesoriaus mokslinė, kūrybinė ir pedagoginė veikla buvo plačiai pripažįstama buvusios Tarybų Sąjungos respublikose ir užsienyje. Jis daug metų buvo TSRS architektūros fakultetų dekanų asociacijos prezidentu, Aukštojo mokslo ministerijos architektų rengimo metodinės valdybos nariu ir pan. Profesorius skaitė pranešimus daugelio šalių tarptautinėse konferencijose, seminaruose (Vokietijoje, Italijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje ir kt.).
1991 m. profesorius buvo pakviestas dirbti vizituojančiuoju profesoriumi į vieną iš garsiausių pasaulio universitetų – Romos universiteto „La Sapienza“ Architektūros fakultetą, skaityti paskaitų apie miesto architektūrinės aplinkos dizainą. 1993–1999 m. K. Jakovlevas-Mateckis dirbo ir vizituojančiuoju profesoriumi Bialystoko (Lenkija) politechnikos instituto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedroje, Balstogės aukštosios vadybos mokyklos Teritorijų planavimo katedroje.
Profesorius K. Jakovlevas-Mateckis siekė įtvirtinti kraštovaizdžio architektūros studijas Lietuvoje, parašė tris vadovėlio „Miesto kraštovaizdžio architektūra“ tomus, daug prisidėjo, kad šios studijos atsirastų VILNIUS TECH. Jo konstruktyvūs patarimai padėjo 2016-2020 m. sukurti šiuolaikišką kraštovaizdžio architektūros studijų programą ir pradėti jos vykdymą. Dirbdamas Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos nariu ir etikos komisijos pirmininku kolegoms buvo ypatingai dėmesingas, jautrus, tikras profesionalo ir asmenybės autoritetas.
Širdyse visada liks šviesaus, geranoriško ir didžiulę erudiciją turinčio žmogaus, mokytojo, dėstytojo, kolegos K. Jakovlevo-Mateckio atminimas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenė
Galerija
