Stojantiesiems

Atsisveikiname su profesoriumi, habilituotu daktaru Konstantinu Jakovlevu-Mateckiu

Lapkričio 17, 2021

Konstantinas Jakovlevas-Mateckis gimė 1929 m. kovo 6 d. Kaune, kilmingoje lietuvių inteligentų šeimoje. Tėvai išaugino keturis sūnus – Viktorą, Jaroslavą, Konstantiną ir Anatolijų.

1936–1941 m. mokėsi Kaune, privačioje Elenos Grigiškienės pradžios mokykloje. Prasidėjus karui, šeima persikėlė gyventi į paveldėtą iš tėvų Micaičių palivarką (Kuršėnų valsčius, Šiaulių apskritis). 1948 m. baigė Kuršėnų gimnaziją, 1948–1954 m. studijavo Kauno politechnikos instituto (KPI) Architektūros fakultete.  

1954–1960 m. K. Jakovlevas-Mateckis buvo Vilniaus statybos technikumo dėstytojas, direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, 1957–1960 m. – direktorius. 1960–1964 m. Staklių ir įrankių pramonės gamyklų projektavimo instituto „Giprostanok“ Vilniaus filialo („Lietuvos staklių projektas“) grupės vadovas, instituto vyr. architektas. 1964–1968 m. Lietuvos architektūros ir statybos instituto Kaune architektas. 1968–1986 m. Sąjunginio techninės estetikos instituto Vilniaus filialo (dabar – Dizaino institutas) Architektūrinės aplinkos formavimo skyriaus vedėjas. 

1969 m. Kauno politechnikos instituto specializuotoje taryboje apgynė architektūros kandidato disertaciją.  Nuo 1976 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (nuo 2020 m. VILNIUS TECH) dėstytojas. 1983 m. architektūros mokslų daktaras. Nuo 1985 m. docentas, nuo 1987 m. profesorius. 1987–1990 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto dekanas. Nuo 1993 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas. 1993–2002 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje (VDA), 1991 m. Romos universitete La Sapienza, 1993–1999 m. dirbo Balstogės technikos universiteto kviestiniu profesoriumi.

Profesorius K. Jakovlevas-Mateckis buvo ilgametis Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ir šios sąjungos valdybos, Lietuvos dizainerių sąjungos narys. 2004 m. – Tarptautinės informatizacijos akademijos tikrasis narys.

1964 m. K. Jakovlevas-Mateckis, sukaupęs didelę projektavimo ir gamybinio darbo patirtį,  įstojo į Lietuvos statybos ir architektūros instituto aspirantūrą. Baigęs ją, dar metus dirbo instituto Architektūros istorijos ir teorijos sektoriuje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Būdamas aspirantu, padedamas Gamtos apsaugos komiteto, organizavo pirmąją šalyje kompleksinę urbanistinę ekologinę ekspediciją, kurios tyrimų rezultatai buvo labai reikšmingi formuojant aplinką Lietuvos įmonėse. Jie skatino aplinkos estetinio lygio ir gamybos kultūros kilimą bei darbo sąlygų gerėjimą. 

1981 m. už darbų kompleksą „Gamybinės aplinkos estetinio formavimo mokslinių principų sukūrimas, jų pritaikymas šakinėse metodinėse rekomendacijose ir įdiegimas Respublikos pramonėje ir žemės ūkyje“ K. Jakovlevui-Mateckiui ir bendraautoriams buvo suteikta Lietuvos valstybinė mokslo premija. Profesorius vadovavo didelėms architektūrinės aplinkos dizaino programoms, kurias vykdė daugelio Sąjunginio techninės estetikos mokslo tyrimo instituto (STEMTI) filialų specialistai.

1983 m. Sankt Peterburge (Rusija) jis sėkmingai apgynė habilituoto architektūros daktaro disertaciją „Pramonės įmonių ir kompleksų aplinkos formavimo problema (architektūros ir miestų planavimo aspektai)“. Profesorius vadovavo ir daugeliui mokslinių darbų, atliekamų pagal Ekonominio savitarpio pagalbos (ESPT) šalių ir UNESCO kompleksines programas.

1976 m. K. Jakovlevas-Mateckis buvo pakviestas dirbti į Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – VILNIUS TECH) Miestų statybos katedrą, kur dėstė tuo metu naują ir labai pažangią discipliną – miesto aplinkos estetiką. 1985 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 1986 m. jis buvo išrinktas Architektūros katedros profesoriumi, o 1987 m. jam suteiktas architektūros profesoriaus vardas. 

Tais pačiais metais jis buvo išrinktas Architektūros fakulteto dekanu ir dirbo juo iki 1990 m. pabaigos. 1989 m. profesoriui K. Jakovlevui-Mateckiui už nuopelnus architektūros mokslui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Profesoriaus mokslinė, kūrybinė ir pedagoginė veikla buvo plačiai pripažįstama buvusios Tarybų Sąjungos respublikose ir užsienyje. Jis daug metų buvo TSRS architektūros fakultetų dekanų asociacijos prezidentu, Aukštojo mokslo ministerijos architektų rengimo metodinės valdybos nariu ir pan. Profesorius skaitė pranešimus daugelio šalių tarptautinėse konferencijose, seminaruose (Vokietijoje, Italijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje ir kt.).

1991 m. profesorius buvo pakviestas dirbti vizituojančiuoju profesoriumi į vieną iš garsiausių pasaulio universitetų – Romos universiteto „La Sapienza“ Architektūros fakultetą, skaityti paskaitų apie miesto architektūrinės aplinkos dizainą. 1993–1999 m. K. Jakovlevas-Mateckis dirbo ir vizituojančiuoju profesoriumi Bialystoko (Lenkija) politechnikos instituto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedroje, Balstogės aukštosios vadybos mokyklos Teritorijų planavimo katedroje.

Profesorius K. Jakovlevas-Mateckis siekė įtvirtinti kraštovaizdžio architektūros studijas Lietuvoje, parašė tris vadovėlio „Miesto kraštovaizdžio architektūra“ tomus, daug prisidėjo, kad šios studijos atsirastų VILNIUS TECH. Jo konstruktyvūs patarimai padėjo 2016-2020 m. sukurti šiuolaikišką kraštovaizdžio architektūros studijų programą ir pradėti jos vykdymą. Dirbdamas Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos nariu ir etikos komisijos pirmininku kolegoms buvo ypatingai dėmesingas, jautrus, tikras profesionalo ir asmenybės autoritetas. 

Širdyse visada liks šviesaus, geranoriško ir didžiulę erudiciją turinčio žmogaus, mokytojo, dėstytojo, kolegos K. Jakovlevo-Mateckio atminimas. 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenė
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau