Skaitmeninėje eroje kiekvienas mūsų veiksmas, atliekamas išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu, yra fiksuojamas, matuojamas ir įrašomas, nesvarbu, ar tai nuotraukos peržiūrėjimas, „Patinka“ mygtuko paspaudimas, greičiausio maršruto ar restorano paieška. Tokiu būdu kaupiami duomenys, kurie priklauso įmonėms, teikiančioms žmonėms įvairias paslaugas. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentės dr. Skirmantės Mozūriūnaitės, lygiai taip pat yra ir su miestų duomenimis.
„Paslaugas teikia ir savivaldybės – mieste galime naudotis viešuoju transportu, išduodami įvairių veiklų leidimai, registruojami gyventojai, kurie aptarnaujami įvairiausiais klausimais. Tad savivaldybės, kaip ir privačios įmonės, generuoja didelius kiekius duomenų ir informacijos apie kasdienį miestiečių gyvenimą, judėjimą, demografiją ir t.t. Miestų savivaldybės, kurios supranta šių duomenų vertę, bendradarbiauja su įvairių sričių atstovais, kartu kuria miestiečių gyvenimą lengvinančius produktus, teikia paslaugas, skatina naujoves ir didina miestų bei savivaldos skaidrumą“, – sako S. Mozūriūnaitė. Ką atskleidžia atviri miesto duomenys? Kaip jie pasitarnauja gyventojams?
Kam naudingi atviri miesto duomenys?
Anot VILNIUS TECH docentės, savivaldybių turimi duomenys gali būti naudingi įvairių sričių specialistams ar profesionalams, nuo tų, kurie planuoja transportą iki verslininkų, ieškančių investicijų galimybių. „Technologiškai pažangiausiuose pasaulio miestuose, šiuos duomenis naudoja urbanistai, architektai, transporto inžinieriai ir t.t., jie atsižvelgia į esamą ir planuojamą būsimą demografiją, žmonių srautus, vietos ekonomiką, pagal tai gali planuoti, valdyti ir organizuoti miestų funkcijas, plėtrą, skirtingas veiklas, transporto bei gyventojų srautus“, – pasakoja ji.
Miestų atviri duomenys gali ne tik padėti spręsti tam tikras miestuose esančias problemas, tačiau gali leisti jas ir lengviau nustatyti. „Atviri miestų duomenys leidžia lengviau apdoroti surinką informaciją ir pamatyti kylančios problemos židinį. Radus problemą, galime pamatyti kas daro jai įtaką ir kas sieja kelias problemas tarpusavyje. Tai žinant, yra galimybė modeliuoti skirtingus scenarijus, kaip sprendžiant problemą keisis gretimybės ar jose esančios funkcijos“, – atkreipia dėmesį VILNIUS TECH docentė.
S. Mozūriūnaitė sako, kad skaitmeninių duomenų panaudojimo miestų projektavime, planavime ar architektūroje gerųjų praktikų pavyzdžių galima rasti Barselonoje (Ispanija), Londone (Didžioji Britanija), Niujorke (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir kituose pasaulio miestuose, kurie ilgą laiką dirba su atviraisiais duomenimis. „Barselona yra vienas iš puikių pavyzdžių, kur miesto projektavimas yra grindžiamas duomenimis (angl. data-driven). Vienas iš duomenimis grįstų projektų – Placa del Sol triukšmo problemos sprendimas. Ši miesto viešoji erdvė kėlė gyventojams problemų dėl triukšmo naktimis. Savivaldybė į tai nekreipė dėmesio, iki kol gyventojai, pasinaudoję atvirais duomenimis, įrodė, kad triukšmas viršija PSO rekomenduojamas triukšmo lygio normas. Taip gimė viešosios erdvės projektas ir dizainas, kuris suvienijo dvi vieną kitai trukdžiusias miestiečių grupes – vietos gyventojus ir triukšmaujantį jaunimą“, – gerais pavyzdžiai dalijasi Urbanistikos katedros docentė.
Skaitmenizacija keičia ne tik įpročius, bet ir žmones
Keičiantis technologijoms kinta ir būdai, kaip žmonės naudoja miestą. S. Mozūriūnaitė atkreipia dėmesį, jog dar visai neseniai siųsti laiškams naudojome paštą (angl. snail mail), tačiau dabar jį pakeitė elektroniniai laiškai; tradicines knygas pakeitė virtualūs leidiniai ir skaitmeniniai knygynai, kur galima jų įsigyti iš viso pasaulio. Pokyčių įvyko darbo organizavime – galime dirbti iš namų bet kurioje pasaulio vietoje. „Skaitmeninės technologijos keičia ne tik prekes, paslaugas ar specialybes, bet ir žmonių gyvenimus, jų įpročius ir būdus, kaip mes miestus naudojame dabar. Skaitmeniniai duomenys sukuria naują vietos ar vietovės informacinį sluoksnį, su kuriuo dirba architektai-urbanistai.
Ši skaitmeninė informacija yra nepastebima plika akimi, tai – tam tikros vietovės nekilnojamo turto kainos, egzistuojanti paklausa, kavinėse generuojamas pelnas, gyventojų amžius ar triukšmo intensyvumas savaitgaliais bei naktimis. Ši informacija nepakeičia natūrinių – empirinių tyrimų lokacijoje, stebint aplinką – tačiau skaitmeninis sluoksnis suteikia daug informacijos, kuri padeda prognozuoti būsimo projekto sėkmę, miestiečių reakciją bei elgesį“, – pasakoja VILNIUS TECH Urbanistikos katedros docentė.
Ji atkreipia dėmesį – skaitmeninių technologijų pažanga ir atvirų duomenų panaudojimas, bendradarbiavimas su verslu vis dar dažnai sunkiai suprantamas tiek projektuotojams, tiek verslui, tačiau svarbu žinoti, kokius duomenis turime ir ką su jais galime padaryti. „Verslas skaitmeninius duomenis naudoja pagal savo poreikius, nepriklausomai nuo urbanistų ar architektų, tačiau pasinaudojus gerosios praktikos pavyzdžiais, galima pasiekti abipusės naudos ir geresnio miesto kūrimo gyventojams“, – sako S. Mozūriūnaitė.
Galerija
