Stojantiesiems

Automobilių ekspertai vėl rinksis VILNIUS TECH: prasidėjo „Lietuvos metų automobilio 2025“ konkursas

Spalio 30, 2024

Spalio 29 d. VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto (TIF) kieme įvyko jau 28–ąjį kartą organizuojamo „Lietuvos metų automobilio 2025“ konkurso atidarymas ir konferencija „Plug–In“.

„Lietuvos žurnalistų autoklubo“ (LŽA) organizuojame konkurse varžosi 24 visiškai nauji ir 8 atnaujinti automobilių modeliai. Ateinantį mėnesį juos testuos ekspertų komanda ir TIF mokslininkai.

„Džiaugiamės VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto kieme vėl matydami tiek daug automobilių ir jų mylėtojus – studentus, dėstytojus, žurnalistus, transporto ekspertus ir kitus svečius. Vakar buvo oficialiai atidarytas konkursas ir įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Plug–In“, kurios metu įvairūs savo sričių ekspertai – tarp jų ir mūsų dėstytojas doc. dr. Romualdas Juknelevičius – pristatė ir diskutavo aktualiomis automobilizmo temomis. Nekantraujame sužinoti, kurie automobiliai taps šių metų nugalėtojais“, – sako TIF dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis.

„Plug-In“ konferencijos metu Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros mokslo darbuotojas doc. dr. R. Juknelevičius renginio dalyviams skaitė pranešimą tema: „Automobilių pramonės krizė Europoje. Kokios priežastys, pasekmės rinkai?“.

Metų automobiliu taps trys pretendentai, besivaržantys klasėse iki 40.000, 60.000 Eur ir daugiau nei 60.000 Eur. Taip pat bus renkamas Metų elektromobilis, Metų inovacija, Metų interneto automobilis, Metų saugiausias automobilis, 4×4, Metų sportiškiausias, Metų vairas, Metų vairas „Junior“ ir Tautos automobilis.

Konkursą organizuojantis LŽA šiemet įvedė naujovę – dešimties narių komisijoje, kurią tradiciškai sudarydavo automobilių tematika rašantys žurnalistai, atsirado du kviestiniai svečiai: interneto blogeris Paulius Mikolaitis (Paul de Miko) ir doc. dr. Saugirdas Pukalskas, VILNIUS TECH Automobilių katedros vedėjas.
 

„Svarbiausia šiuolaikiniame automobilyje yra žmonių saugumas. Automobiliams, turintiems dideles variklių galias ir išvystantiems didelius važiavimo greičius labai svarbu, kad eismo įvykio metu būtų apsaugoti žmonės – tiek esantys pačiame automobilyje, tiek ir šalia jo, tad daugiausia dėmesio skirsiu aktyviojo ir pasyviojo saugumo sistemoms. Kitas ne ką mažiau svarbus aspektas – tvarumas. Todėl kreipsiu dėmesį į automobilius, kurie bus pagaminti naudojant švarias technologijas ir eksploatacijos metu naudojančius mažiau energijos. Na, ir žinoma, atsižvelgsiu į patogumą ir komfortą. Tai irgi pakankamai svarbus veiksnys, nes šiuo metu tikriausiai niekas nepirks automobilio, kad ir koks koks jis geras, patvarus, saugus ir ekonomiškas bebūtų, jeigu jame nebus įvairių medijų, salono šildymo ir vėsinimo sistemos, elektra valdomų veidrodėlių, vairo stiprintuvo ar įvairių asistavimo sistemų“, – sako doc. dr. S. Pukalskas.

Kitas „Lietuvos metų automobilio 2025“ renginys vyks lapkričio 29 d. Jo metu bus paskelbti nugalėtojai.

Straipsnis parengtas remiantis Verslo žinių portalo informacija:https://www.vz.lt/automobiliai/2024/10/29/i-lietuvos-metu-automobilio-2025-titula-pretenduoja-32-automobiliai
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau