Stojantiesiems

Autonominių sistemų kompetencijų centro „ComARC“ steigimui skirtas ŠMSM 8 mln. Eur finansavimas

Birželio 17, 2025
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė 8 mln. Eur finansavimą VILNIUS TECH, Kauno technologijos universiteto (KTU) bei tarptautinių partnerių kuriamo autonominių sistemų kompetencijų centro „ComARC“ steigimui – šį centrą planuojama paversti mokslo, inovacijų bei technologijų bendradarbiavimo branduoliu regione.

Doc. dr. Artūras Medeišis, VILNIUS TECH universiteto Elektronikos fakulteto dekanas ir paskirtasis kompetencijų centro vadovas, sako, kad „ComARC“ (angl. Competence Centre for Autonomous, Remotely Operated, and Connected Systems) centre bus kuriamos, testuojamos ir tobulinamos autonominės, nuotoliniu būdu valdomos ir susietos oro, sausumos bei vandens sistemos, tokios kaip dronai, savaeigės platformos, autonominiai kateriai ir pan.

„Pirmajame tokio pobūdžio kompetencijų centre Lietuvoje mūsų universiteto ir KTU įvairių padalinių kolegos mokslininkai sutelks skirtingų sričių žinias ir technologines kompetencijas, kad galėtų kurti pažangius autonominio transporto sprendimus – nuo medžiagų iki pilnų sistemų“, – teigia jis.

Kompetencijų centrą VILNIUS TECH ir KTU kuria bendradarbiaudami su vienu stipriausių Europos taikomųjų tyrimų institutų – Vokietijos Fraunhofer FKIE. Taip pat jau mezgami darbiniai ryšiai su Ukrainos Kijevo Politechnikos institutu. Pasak dekano, tikimasi užmegzti ir daugiau partnerysčių su užsienio mokslinių tyrimų institucijomis, bet ypač daug dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui su Lietuvos pramone ir viešojo sektoriaus organizacijomis, kad sukurti Lietuvoje efektyvią ir dinamišką autonominių sistemų mokslo ir verslo ekosistemą.

Daugiau informacijos apie kompetencijų centrą „ComARC“ rasite čia:
https://www.vz.lt/ijunk-drasa-keisti-pasauli/2025/04/15/technologinis-suolis-vilnius-tech-drauge-su-partneriais-kuria-autonominiu-sistemu-kompetenciju-centra-566480

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau