Karas Ukrainoje parodė bepiločių orlaivių svarbą žvalgyboje, kurių gamybą plėsti netolimoje ateityje planuoja ir Lietuva. Be to, stebėjimas iš oro pasitarnauja ir kitose, pavyzdžiui, žemės ūkio ar aplinkosaugos srityse. Tačiau, kylant dronų paklausai, išryškėja ir avionikos specialistų trūkumas.
„Šiandien praktiškai reikia visų inžinerinių sričių specialistų, suprantančių ne tik kaip veikia pats skraidantis aparatas, bet ir visos darniai veikiančios dronų sistemos. Be to, šiuo metu aviacijos sektoriuje turime ir kitą problemą – pastebimas ir aviacinės mechanikos inžinierių trūkumas, kuriam užpildyti trūksta nuolatos trūksta specialistų“, – pasakoja VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) aviacijos prodekanas doc. dr. Darius Rudinskas.
Visame pasaulyje avionikų poreikis auga
Avionika – tai aviacinė elektronika, be kurios neveiktų nei vienas orlaivis. Šios srities specialistai – avionikai – dirba arba su orlaivių elektronikos įrenginių ir sistemų bei antžeminių navigacijos įrenginių eksploatacija ir technine priežiūra, arba kuria bepiločius orlaivius. Tokie specialistai Lietuvoje ruošiami VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute, nuo trečio kurso pasirenkantys Aviacinės elektronikos inžinerijos arba Bepiločių orlaivių inžinerijos specializaciją.
Pastarųjų inžinierių poreikis tiek Lietuvoje, tiek Europoje kasmet vis auga. Nuolat vystantis elektronikos technologijoms ir sumažėjus bendrai sistemos kainai, dronų pritaikymas didėja vis įvairesnėse srityse, pavyzdžiui, jie padeda sudaryti 3D žemėlapius, vizualiai inspektuoti žmonių susibūrimus renginiuose, automobilių parkavimą, šiukšlių konteinerių būklę, augmenijos zonų tinkamą apželdinimą ar laistymą ir pan., ūkinėje veikloje stebint daržo ar laukų būklę įvairiose situacijose, taip pat logistikoje ar vykdant karinę žvalgybą.
Be to, šiuo metu dronų industrijoje siekiama patobulinti vaizdo apdorojimą, papildomų kompiuterių optimizavimą taikant dirbtinį intelektą (DI) skrydžio metu, suteikti drono veiksmams sumanių funkcijų ir didesnę autonomiją skrendant, todėl trūksta specialistų, galinčių tobulinti šias sritis.
„Technologiškai dronai ir jų sistemos vystosi labai sparčiai, todėl, dėl gamybos greičio, kaštų ar dronų savybių ir taikymo, dažnai surinkimo metu būna siūlomi patobulinimai ar optimizavimas. Šiuo metu be dronų surinkėjų yra reikalingi ir specialistai, gebantys projektuoti dronus bei jų komponentus, viską apjungti į vieningą sistemą, atlikti aerodinaminius, stipruminius ir kitus inžinerinius skaičiavimus, parinkti tinkamus užduotims atlikti komponentus“, – pasakoja Aeronautikos inžinerijos katedros vedėjas, docentas dr. D. Rudinskas.
Kitas svarbus aspektas, dėl kurio auga bepiločių orlaivių inžinierių paklausa – Europos siekis plėsti dronų gamybą žemyne, tampant mažiau priklausomiems nuo rytų pusrutulyje vykstančių konfliktų ir gebėjimas karo atveju bepiločius orlaivius pasigaminti patiems.
Jaučiamas nuolatinis specialistų trūkumas
Dar viena aviacijos sritis, kurioje ima trūkti specialistų, yra aviacijos mechanika. Šie inžinieriai atlieka orlaivių techninę priežiūrą – planinius ir neplaninius orlaivio remonto darbus.
„Pastaruoju metu vis girdime, kad besiplečiantis aviacijos sektorius reikalauja daugiau naujų orlaivių įgulų – pilotų, keleivius aptarnaujančio personalo, tačiau vis dar nesusimąstoma, kas tą didėjantį orlaivių parką aptarnaus ir palaikys nuolatinę tinkamą skrydžiams orlaivių būklę, – pasakoja docentas dr. D. Rudinskas. – Kita vertus, orlaiviui svarbi ne tik kasdienė techninė priežiūra, bet ir periodiniai didesni orlaivio sistemų ir konstrukcijų patikrinimai, kurių metu orlaivis yra praktiškai „išardomas“, kruopščiai daugelio sričių specialistų patikrinamas. Jeigu reikia, remontuojami pažeisti komponentai ir orlaivis vėl surenkamas, patikrinamas, testuojamas. Ir tik įsitikinus, kad visi gedimai ar defektai pašalinti ir visi numatyti darbai atlikti, orlaivis išleidžiamas iš angaro. Visa tai atlieka Aviacinės mechanikos ir avionikos inžinieriai.“
Mokslas – ne tik iš vadovėlių
„Aviacija yra viena iš inžinerijos sričių, kurios išskirtinumas tas, kad joje laikomasi aukščiausių standartų, specialistų rengimo procesas – griežtas ir atsakingas, o aviacijoje dirbantys žmonės pasižymi itin aukštu atsakomybės lygiu. Ne veltui sakoma, kad aviacija yra saugiausia transporto rūšis“, – sako doc. dr. D. Rudinskas.
Dėl to VILNIUS TECH AGAI ugdomi būsimieji specialistai žinių įgauna ne tik studijuodami teorinę medžiagą, tačiau ir patys kurdami bei testuodami dronų ar kitų orlaivių sistemų prototipus.
„Mūsų studentai Dronų dirbtuvėse bei Aeronautikos laboratorijoje turi galimybę rengiant savo baigiamąjį darbą kartu sukurti ir realų prototipą, o vėliau jį ir išbandyti įvairiomis sąlygomis. Patys konstruodami, jie gilinasi į gamybinius niuansus, tarkim, kaip su staklėmis išpjauti ar 3D spausdintuvu atspausdinti detales“, – pasakoja Aeronautikos inžinerijos katedros lektorius Aleksandr Lapušinskij.
Studentai šioje laboratorijoje jau yra pagaminę fiksuoto sparno bepiločius orlaivius, saulės energija varomų orlaivių prototipus, multikopterius ir dronus su pagalbiniais kompiuteriais, analizuojančiais vaizdus DI pagalba. Be to, jaunieji kūrėjai vykdo ir kitų atsinaujinančių šaltinių panaudojimą drono skrydžio pailginimui.
Taip pat studentai jau nuo pirmojo kurso yra kviečiami dalyvauti ir praktiškai prisidėti prie įvairių projektų, kurių metu kuriamos naujos lietuviškos technologijos, o norintiems įgyti dar daugiau praktinių gamybos žinių, atlieka net 400 [DR1] valandų praktiką įmonėse.
Be to, plečiantis kosmoso technologijų industrijai Lietuvoje, AGAI Avionikos ir Aviacinės mechanikos studijos neapsiriboja vien tik Žemės atmosferoje skraidančiais aparatais – studentams suteikiami kosminių technologijų pradmenys, tai yra supažindinami su esminiais artimojo kosmoso elementais: nano palydovais, jų veikimų beorėje mikrogravitacijos erdvėje, orbitų mechanika, ryšio sistemomis; projektuojamos nesudėtingos misijos.
Daugiau apie bakalauro studijas VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute rasite čia.
Galerija
