Stojantiesiems

Be šios srities specialistų indėlio negalėtume nė apsipirkti – jų poreikis ateityje tik augs

Liepos 12, 2023

Pasaulis be elektros energijos atrodytų visiškai kitaip, negu dabar – tamsiu paros metu neveiktų apšvietimas, žmonės negalėtų naudotis interneto, mobiliuoju ryšiu, telefonais, sulėtėtų gamybos procesai, o tam tikrai atvejais jie taptų ir neįmanomi, nevažiuotų elektriniai traukiniai ar elektromobiliai. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorės, Elektros inžinerijos katedros vedėjos prof. dr. Sonatos Tolvaišienės, tai tik keletas pavyzdžių, įrodančių, kad elektros nebuvimas ir kiti su jos tiekimu susiję procesai neigiamai paveiktų kasdienį žmonių gyvenimą. Elektros energija, anot jos, itin svarbi visuomenei, o ypač – technologijų vystymuisi. Todėl specialistų, išmanančių šią sritį trūkumas, turėtų neigiamą poveikį kasdieniams procesams.

Kas yra elektros energetikos inžinerija?

Pasak profesorės, elektros energetikos inžinerija – technologijų ir mokslų sritis, kurią sudaro elektros energijos gamyba, perdavimas, paskirstymas ir naudojimas. Ji taip pat susijusi su elektrinių sistemų projektavimu, valdymu, priežiūra ir tobulinimu, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimą efektyviai, patikimai ir saugiai.

„Elektros energetikos inžinierius turi išmanyti elektrotechnikos, elektrinių ir magnetinių laukų, energetikos sistemų, kontrolės bei automatizavimo principus. Jis taip pat turi suprasti elektros energetikos sistemų veikimo principus ir technologijas, tokias kaip elektros generatoriai, perdavimo linijos, transformatoriai, elektros tinklai ir įrenginiai, elektros paskirstymo sistemos, elektros energijos vartojimo įrenginiai. Šios srities specialistai dirba ties projektiniais, techniniais, valdymo klausimais – projektuoja naujas elektros energijos gamybos sistemas, taiko energijos efektyvumo priemones, sprendžia energijos tiekimo ir vartojimo problemas, užtikrina, kad elektros tinklai būtų tinkamai prižiūrimi ir valdomi, o gedimų atveju inžinieriai greitai atkuria elektros tiekimą“ – apie inžinerinę sritį pasakoja S. Tolvaišienė.
 
Elektros energetikos inžinerijos srities išskirtinumai – kokie jie?

VILNIUS TECH novatorės teigimu, elektros energetika – esminė kasdieninio gyvenimo dalis, užtikrinanti šviesą, šildymą, aušinimą, komunikacijas, transportą ir kitas veiklas. Ši sritis dar ir dinamiška – joje nuolat vyksta naujų technologijų diegimas. Inžinieriai turi sekti naujausias pažangos tendencijas, įgyvendinti naujus sprendimus, siekiant efektyvumo, tvarumo ir patikimumo.

„Elektros energetikos inžinieriai siekia skatinti energijos efektyvumą ir tvarumą. Tai apima mažesnį energijos švaistymą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, išmetamųjų teršalų mažinimą ir elektros tinklų modernizaciją. Šie veiksmai itin svarbūs siekiant ilgalaikės ir aplinkai draugiškos elektros energetikos plėtros“, – pabrėžia profesorė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energetikos inžinieriai yra svarbiausi dalyviai energijos sektoriaus transformacijoje. Su besiplečiančia atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimo, energijos saugojimo technologijų ir elektromobilių plėtra, inžinieriams tenka užduotis ne tik stiprinti elektros energijos tinklus, bet ir projektuoti ir diegti naujas energijos generavimo ir paskirstymo sistemas, įgyvendinti inovatyvias energijos efektyvumo priemones. Pastarųjų techninės žinios ir praktinė patirtis leidžia įgyvendinti tvarumo principus – mažinti iškastinio kuro naudojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, skatinti energijos šaltinių diversifikaciją.

Kodėl darbo rinkoje reikalingi elektros energetikos specialistai?

Anot S. Tolvaišienės, elektros energetikos inžinieriai atsakingi už elektros energijos tiekimą nuo gamybos iki vartotojų. Jie projektuoja, valdo ir prižiūri elektros energetikos sistemas tam, kad būtų užtikrintas patikimas ir efektyvus elektros energijos tiekimas.

„Šios srities specialistai dirba siekdami užtikrinti elektros energijos sistemų saugumą ir patikimumą. Jie analizuoja elektros tinklus, identifikuoja potencialius gedimus ir įgyvendina priemones, kad būtų išvengta avarijų arba sumažinamas jų poveikis. Elektros energetikos specialistai atsakingi ir už energijos efektyvumo užtikrinimą elektros energijos sistemose – projektuoja ir optimizuoja sistemų veikimą, siekdami sumažinti energijos švaistymą ir padidinti energijos naudojimo efektyvumą. Tai prisideda prie gamtos išteklių taupymo ir aplinkosaugos tikslų“, – sako VILNIUS TECH novatorė.

Elektros energetikos sektorius sparčiai vystosi, jame įgyvendinamos naujos technologijos ir sprendimai. Būtent inžinieriai turi būti šios plėtros priekyje, siekdami efektyviai panaudoti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, energijos saugojimo technologijų ir elektromobilių potencialą. Jie įgyvendina naujoves, įdiegia pažangias sistemas, kad elektros energija būtų naudojama ne tik tvariai, bet ir efektyviai. Šios srities specialistai vaidina svarbų vaidmenį ateities energetikos transformacijoje, kuriant tvarias ir efektyvias energetikos sistemas, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinant švariųjų energetikos technologijų plėtrą. Jų įnašas yra lemiamas siekiant ilgalaikės tvarios energetikos ateities.

Elektros energetikos inžinerijos specialistų karjeros galimybės
 
Profesorės teigimu, dauguma elektros energetikos inžinerijos specialistų dirba energetikos įmonėse, kuriose gali užsiimti projektavimu, inžinerija, elektros tinklų valdymu arba priežiūra. Šios įmonės gali būti elektros tiekimo bendrovės, elektros tinklų operatoriai, elektros energijos gamintojai ir kitos su energetika susijusios organizacijos.

Šios srities specialistai gali dirbti ir konsultacinėse įmonėse, kurios teikia techninę ekspertizę, projektų valdymo paslaugas arba konsultacijas energetikos srityje, dalyvauti projektuose, susijusiuose su naujų elektros energijos sistemų diegimu, energetinio efektyvumo gerinimu, energetinio tinklo modernizacija. Taip pat – karjerą tęsti valstybės arba vyriausybės institucijose – dalyvauti politikos formavime, reguliavimo procesuose arba energijos sektoriaus valdyme, dirbti energijos reguliavimo agentūrose, Energetikos ministerijoje arba kitose susijusiose institucijose.

„Be to, elektros energetikos inžinerijos specialistai gali kurti savo verslą, susijusį su elektros energetika. Pavyzdžiui, projektuojant ir diegiant atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas arba teikiant specializuotas paslaugas elektros energijos sektoriui. Svarbu paminėti, kad elektros energetikos sektorius – sparčiai besivystanti sritis, todėl karjeros galimybės gali būti plėtojamos, o jos kinta su technologijų pažanga, tvarumo reikalavimais ir energetikos transformacijomis“, – teigia S. Tolvaišienė.

Šiuo metu vyksta Bendrasis priėmimas į bakalauro ir vientisąsias studijas, kurio metu registruojami prašymai, laikomi stojamieji egzaminai ir kt.
Daugiau informacijos apie galimybes studijuoti VILNIUS TECH galima rasti čia.
Daugiau informacijos apie Elektros energetikos inžinerijos bei kitas Elektronikos fakultete siūlomas studijų programas stojantiesiems galima rasti čia

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau