Be šios srities specialistų indėlio negalėtume nė apsipirkti – jų poreikis ateityje tik augs

Liepos 12, 2023

Pasaulis be elektros energijos atrodytų visiškai kitaip, negu dabar – tamsiu paros metu neveiktų apšvietimas, žmonės negalėtų naudotis interneto, mobiliuoju ryšiu, telefonais, sulėtėtų gamybos procesai, o tam tikrai atvejais jie taptų ir neįmanomi, nevažiuotų elektriniai traukiniai ar elektromobiliai. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorės, Elektros inžinerijos katedros vedėjos prof. dr. Sonatos Tolvaišienės, tai tik keletas pavyzdžių, įrodančių, kad elektros nebuvimas ir kiti su jos tiekimu susiję procesai neigiamai paveiktų kasdienį žmonių gyvenimą. Elektros energija, anot jos, itin svarbi visuomenei, o ypač – technologijų vystymuisi. Todėl specialistų, išmanančių šią sritį trūkumas, turėtų neigiamą poveikį kasdieniams procesams.

Kas yra elektros energetikos inžinerija?

Pasak profesorės, elektros energetikos inžinerija – technologijų ir mokslų sritis, kurią sudaro elektros energijos gamyba, perdavimas, paskirstymas ir naudojimas. Ji taip pat susijusi su elektrinių sistemų projektavimu, valdymu, priežiūra ir tobulinimu, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimą efektyviai, patikimai ir saugiai.

„Elektros energetikos inžinierius turi išmanyti elektrotechnikos, elektrinių ir magnetinių laukų, energetikos sistemų, kontrolės bei automatizavimo principus. Jis taip pat turi suprasti elektros energetikos sistemų veikimo principus ir technologijas, tokias kaip elektros generatoriai, perdavimo linijos, transformatoriai, elektros tinklai ir įrenginiai, elektros paskirstymo sistemos, elektros energijos vartojimo įrenginiai. Šios srities specialistai dirba ties projektiniais, techniniais, valdymo klausimais – projektuoja naujas elektros energijos gamybos sistemas, taiko energijos efektyvumo priemones, sprendžia energijos tiekimo ir vartojimo problemas, užtikrina, kad elektros tinklai būtų tinkamai prižiūrimi ir valdomi, o gedimų atveju inžinieriai greitai atkuria elektros tiekimą“ – apie inžinerinę sritį pasakoja S. Tolvaišienė.
 
Elektros energetikos inžinerijos srities išskirtinumai – kokie jie?

VILNIUS TECH novatorės teigimu, elektros energetika – esminė kasdieninio gyvenimo dalis, užtikrinanti šviesą, šildymą, aušinimą, komunikacijas, transportą ir kitas veiklas. Ši sritis dar ir dinamiška – joje nuolat vyksta naujų technologijų diegimas. Inžinieriai turi sekti naujausias pažangos tendencijas, įgyvendinti naujus sprendimus, siekiant efektyvumo, tvarumo ir patikimumo.

„Elektros energetikos inžinieriai siekia skatinti energijos efektyvumą ir tvarumą. Tai apima mažesnį energijos švaistymą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, išmetamųjų teršalų mažinimą ir elektros tinklų modernizaciją. Šie veiksmai itin svarbūs siekiant ilgalaikės ir aplinkai draugiškos elektros energetikos plėtros“, – pabrėžia profesorė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energetikos inžinieriai yra svarbiausi dalyviai energijos sektoriaus transformacijoje. Su besiplečiančia atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimo, energijos saugojimo technologijų ir elektromobilių plėtra, inžinieriams tenka užduotis ne tik stiprinti elektros energijos tinklus, bet ir projektuoti ir diegti naujas energijos generavimo ir paskirstymo sistemas, įgyvendinti inovatyvias energijos efektyvumo priemones. Pastarųjų techninės žinios ir praktinė patirtis leidžia įgyvendinti tvarumo principus – mažinti iškastinio kuro naudojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, skatinti energijos šaltinių diversifikaciją.

Kodėl darbo rinkoje reikalingi elektros energetikos specialistai?

Anot S. Tolvaišienės, elektros energetikos inžinieriai atsakingi už elektros energijos tiekimą nuo gamybos iki vartotojų. Jie projektuoja, valdo ir prižiūri elektros energetikos sistemas tam, kad būtų užtikrintas patikimas ir efektyvus elektros energijos tiekimas.

„Šios srities specialistai dirba siekdami užtikrinti elektros energijos sistemų saugumą ir patikimumą. Jie analizuoja elektros tinklus, identifikuoja potencialius gedimus ir įgyvendina priemones, kad būtų išvengta avarijų arba sumažinamas jų poveikis. Elektros energetikos specialistai atsakingi ir už energijos efektyvumo užtikrinimą elektros energijos sistemose – projektuoja ir optimizuoja sistemų veikimą, siekdami sumažinti energijos švaistymą ir padidinti energijos naudojimo efektyvumą. Tai prisideda prie gamtos išteklių taupymo ir aplinkosaugos tikslų“, – sako VILNIUS TECH novatorė.

Elektros energetikos sektorius sparčiai vystosi, jame įgyvendinamos naujos technologijos ir sprendimai. Būtent inžinieriai turi būti šios plėtros priekyje, siekdami efektyviai panaudoti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, energijos saugojimo technologijų ir elektromobilių potencialą. Jie įgyvendina naujoves, įdiegia pažangias sistemas, kad elektros energija būtų naudojama ne tik tvariai, bet ir efektyviai. Šios srities specialistai vaidina svarbų vaidmenį ateities energetikos transformacijoje, kuriant tvarias ir efektyvias energetikos sistemas, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinant švariųjų energetikos technologijų plėtrą. Jų įnašas yra lemiamas siekiant ilgalaikės tvarios energetikos ateities.

Elektros energetikos inžinerijos specialistų karjeros galimybės
 
Profesorės teigimu, dauguma elektros energetikos inžinerijos specialistų dirba energetikos įmonėse, kuriose gali užsiimti projektavimu, inžinerija, elektros tinklų valdymu arba priežiūra. Šios įmonės gali būti elektros tiekimo bendrovės, elektros tinklų operatoriai, elektros energijos gamintojai ir kitos su energetika susijusios organizacijos.

Šios srities specialistai gali dirbti ir konsultacinėse įmonėse, kurios teikia techninę ekspertizę, projektų valdymo paslaugas arba konsultacijas energetikos srityje, dalyvauti projektuose, susijusiuose su naujų elektros energijos sistemų diegimu, energetinio efektyvumo gerinimu, energetinio tinklo modernizacija. Taip pat – karjerą tęsti valstybės arba vyriausybės institucijose – dalyvauti politikos formavime, reguliavimo procesuose arba energijos sektoriaus valdyme, dirbti energijos reguliavimo agentūrose, Energetikos ministerijoje arba kitose susijusiose institucijose.

„Be to, elektros energetikos inžinerijos specialistai gali kurti savo verslą, susijusį su elektros energetika. Pavyzdžiui, projektuojant ir diegiant atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas arba teikiant specializuotas paslaugas elektros energijos sektoriui. Svarbu paminėti, kad elektros energetikos sektorius – sparčiai besivystanti sritis, todėl karjeros galimybės gali būti plėtojamos, o jos kinta su technologijų pažanga, tvarumo reikalavimais ir energetikos transformacijomis“, – teigia S. Tolvaišienė.

Šiuo metu vyksta Bendrasis priėmimas į bakalauro ir vientisąsias studijas, kurio metu registruojami prašymai, laikomi stojamieji egzaminai ir kt.
Daugiau informacijos apie galimybes studijuoti VILNIUS TECH galima rasti čia.
Daugiau informacijos apie Elektros energetikos inžinerijos bei kitas Elektronikos fakultete siūlomas studijų programas stojantiesiems galima rasti čia

 

Galerija

Panašios naujienos

70-metį švenčiančio VILNIUS TECH istorija: du mokslininkai ir jų sukurtos mokyklos, formavusios universitetą
70-metį švenčiančio VILNIUS TECH istorija: du mokslininkai ir jų sukurtos mokyklos, formavusios universitetą
Nuo 1956 m. savo istoriją skaičiuojantis VILNIUS TECH nuolat augo ir keitėsi. Norint suprasti, kaip susiformavo šiandieninis universitetas, verta atsigręžti į jo akademines šaknis. Vienos svarbiausių jų siejamos su dviem iškiliais inžinerijos mokslo kūrėjais – Aleksandru Čyru ir Antanu Kudziu. Jų mokyklos buvo skirtingos, tačiau viena kitą papildė. A. Čyro mokslinė tradicija rėmėsi matematika, teorija ir konstrukcijų optimizavimu, o A. Kudzio – konstrukcijų saugumu, patikimumu ir praktiniu jų savybių tyrimu. Iš šių dviejų krypčių ilgainiui išaugo ištisos mokslininkų kartos ir naujos tyrimų sritys. A. Čyras: matematika, mechanika ir gebėjimas matyti daugiau Akademiko A. Čyro vardas VILNIUS TECH istorijoje neatsiejamas ne tik nuo mokslo, bet ir nuo pačios aukštosios mokyklos kūrimosi. Jo suformuota statybinės mechanikos mokykla pasižymėjo itin stipriu teoriniu ir matematiniu pagrindu. Joje plėtotos plastiškumo teorijos, konstrukcijų optimizavimo ir kitos fundamentaliosios kryptys. Tačiau tikrasis mokyklos poveikis atsiskleidė per jos mokinius. A. Čyro pradėtos kryptys vėliau išsiplėtė į medžiagų atsparumo, konstrukcijų optimizavimo, skaičiuojamosios mechanikos ir baigtinių elementų metodų tyrimus. 1993 m. A. Čyras kartu su savo mokiniais pelnė pirmąją Lietuvos mokslo premiją nepriklausomoje Lietuvoje. Vėliau Lietuvos mokslo premijomis buvo įvertinti ir jo mokinių darbai. Šios mokyklos poveikis nesustojo prie Lietuvos sienų. Vienas ryškiausių A. Čyro mokinių – Adomas Borkauskas, vėliau dirbęs Lenkijos mokslų akademijoje Varšuvoje. Savo žinias jis perkėlė į Lenkiją ir ten išugdė naują plastinių konstrukcijų kompiuterinio projektavimo specialistų kartą. A. Kudzys: nuo konstrukcijų saugumo iki ištisų mokslo krypčių Kitos akademinės tradicijos kūrėjas – akademikas Antanas Kudzys. Jo vardas VILNIUS TECH istorijoje siejamas su statybinių konstrukcijų mokykla, kurios pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tam, kad pastatai ir jų konstrukcijos būtų ne tik suprojektuoti, bet ir patikimi bei saugūs. [caption id="attachment_128892" align="alignnone" width="1663"] Statybos fakulteto studentai, susibūrę į grupę „Hiperbolė“, su A. Kudziu (kairėje)[/caption] A. Kudzio mokiniai vėliau kūrė savas tyrimų kryptis. Vieni gilinosi į gelžbetonines ir kompozitines konstrukcijas, kiti – į mūrą, plieną, medieną, konstrukcijų rekonstrukciją ar rizikos analizę. Taip viena mokslinė mokykla ilgainiui virto ištisu tyrimų tinklu. „Šios tradicijos tęstinumą gerai iliustruoja ir Lietuvoje nuo 1959 m. atliekami centrifuguoto betono ir gelžbetonio tyrimai. Per daugiau nei šešis dešimtmečius mokslininkai nagrinėjo šių konstrukcijų stiprumą, deformacijas, atsparumą įvairioms apkrovoms ir ilgaamžiškumą. [caption id="attachment_50691" align="alignnone" width="2048"] R. Kliukas[/caption] Įvairūs laboratoriniai ir gamykliniai eksperimentai leido ne tik sukaupti naujų praktinių žinių, bet ir patikslinti teorinius modelius, naudojamus vertinant centrifuguotų, įvairiai armuotų žiedinio skerspjūvio elementų stiprumą, pleišėtumą, standumą, patikimumą bei ilgaamžiškumą. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip prieš kelis dešimtmečius pradėti tyrimai tampa ilgalaike mokslo tradicija, perduodama iš vienos mokslininkų kartos kitai“, – sako VILNIUS TECH rektorius prof. Romualdas Kliukas. Kai susitinka dvi mokyklos Įdomiausia šios istorijos dalis prasideda ten, kur susitinka abi akademinės tradicijos. Jų sankirtoje augo akademikas Edmundas Kazimieras Zavadskas – mokslininkas, vėliau tapęs universiteto rektoriumi ir vienu svarbiausių statybos technologijos bei valdymo krypties kūrėjų. [caption id="attachment_36494" align="alignnone" width="800"] E. K. Zavadskas[/caption] Jo moksliniame kelyje buvo abu mokytojai. Studijų metais jis tyrimus atliko vadovaujamas prof. I. Z. Kamaičio, vėliau aspirantūroje mokėsi pas A. Kudzį, o į Statybos darbų technologijos katedrą jį pakvietė A. Čyras. Ši dviejų mokyklų sankirta tapo svarbiu postūmiu naujai krypčiai – statybos technologijos ir valdymo mokslui. E. K. Zavadskas išplėtojo daugiakriterinių sprendimų priėmimo ir statybos valdymo tyrimus, o jo mokinių karta šias idėjas perkėlė į skaitmenizavimo, BIM, sprendimų paramos, statybos procesų modeliavimo, nekilnojamojo turto ir tvarios plėtros sritis. Universitetas augo ne vien laboratorijose E. K. Zavadsko istorija svarbi ne tik dėl jo mokslinių darbų. 1990–2002 m. vadovaudamas universitetui jis kartu su akademine bendruomene prisidėjo prie didelių institucinių pokyčių. „Per šį laikotarpį universiteto struktūrą papildė Aplinkos inžinerijos, Transporto inžinerijos, Fundamentinių mokslų ir Verslo vadybos fakultetai, Antano Gustaičio aviacijos institutas, o į Vilnių sugrįžo Elektronikos fakultetas. Taigi universitetas buvo kuriamas ne vien laboratorijose – kartu buvo projektuojama ir pati institucija“, – prisimena E. K. Zavadskas. [caption id="attachment_128893" align="alignnone" width="915"] Statybų fakulteto studentai[/caption] Vėliau šį darbą tęsė kiti vadovai. Prof. Romualdas Ginevičius daug dėmesio skyrė universiteto konsolidavimui ir mokslo tarptautiškumui, o prof. Alfonsas Daniūnas, A. Čyro mokinys, stiprino statybinės mechanikos ir konstrukcijų optimizavimo kryptis bei universiteto tarptautiškumą. Šiandien akademinę estafetę tęsia dabartinis rektorius prof. R. Kliukas – taip pat A. Kudzio mokinys. 70 metų – ir tai dar ne pabaiga VILNIUS TECH 70-mečio istorijoje galima rasti daug reikšmingų datų, pavardžių ir titulų. Tačiau už jų slypi tai, kas verčia plakti universiteto širdį – žinių perdavimas iš žmogaus žmogui. A. Čyro ir A. Kudzio pradėtos mokslo kryptys per kelias kartas išsiplėtė, susijungė su naujomis technologijomis ir peraugo į šiuolaikinio universiteto tyrimus. Vieni mokiniai tapo profesoriais, jų mokiniai – naujos kartos mokslininkais, o kadaise auditorijose ir laboratorijose kilusios idėjos šiandien tampa skaitmeniniais sprendimais, inovacijomis ir tarptautiniais tyrimais. Galbūt todėl universiteto istoriją geriausiai apibūdina ne pastatai ar datos, o akademinė estafetė. Būtent nuo jos ir priklausys, kokią istoriją apie VILNIUS TECH pasakosime po dar 70 metų.
Plačiau
Rugsėjo 15 d. 16 val. Angelijos Eidukienės parodos „Kelionių istorijos“ pristatymas
Rugsėjo 15 d. 16 val. Angelijos Eidukienės parodos „Kelionių istorijos“ pristatymas
Rugsėjo 15 d. (trečiadienį) 16.00 val. kviečiame į Angelijos Eidukienės tapybos darbų „Kelionių istorijos“ pristatymą ir susitikimą su autore Galerijoje A (Saulėtekio al. 14, II aukšte). Parodoje eksponuojami darbai kviečia leistis į kelionę per prisiminimus, emocijas ir įvairių kraštų įspūdžius. Autorės paveiksluose atsiskleidžia ne tik aplankytų vietų vaizdai, bet ir kelionių metu patirti jausmai, įspūdžiai bei asmeniniai išgyvenimai. Spalvomis ir šviesa pasakojamose istorijose susipina realūs peizažai, svajonės ir vidinio pasaulio refleksijos. Angelija Eidukienė gimė Latvijoje lietuvių šeimoje. Kūrybiškumą ir meilę menui paveldėjo iš tėčio, kuris taip pat tapė, piešė ir drožinėjo. Nuo vaikystės meninėje aplinkoje augusi autorė aktyviai dalyvavo dailės užsiėmimuose bei konkursuose. Baigusi drabužių dizaino studijas, ji pasirinko tęsti meninį kelią Vilniaus dailės akademijoje, kur 2003 m. įgijo menų bakalauro, o 2007 m. – dailės magistro laipsnį. Menininkė nuolat rengia personalines parodas, dalyvauja grupiniuose tapybos projektuose bei daugiau nei dvidešimt metų kuria privačius interjerus. Šiuo metu A. Eidukienė kuria ir dirba savo įkurtoje Meno ir dizaino studijoje Kaune, o įkvėpimo semiasi gyvendama gamtos apsuptyje netoli Rumšiškių. Pasak autorės, paroda „Kelionių istorijos“ pasakoja apie akimirkas, kurias norisi išsaugoti ilgam: kalnus, jūrą, horizontus, šviesos blyksnius ar sunkiai žodžiais nusakomus jausmus. Kiekvienas paveikslas tampa savotišku langu į vietas, kuriose menininkė lankėsi, arba į tas, kurias dar tik svajoja aplankyti. Paroda Galerijoje A veiks iki rugsėjo 29 d.
Plačiau