Cituojamiausių mokslininkų gretose – bibliotekininkė?
Moksliniai tyrimai ir straipsnių publikavimas iš pažiūros visiškai nesuderinami su visuomenėje nusistovėjusiu bibliotekininko veiklos stereotipu – „dėlioti knygas lentynose“. Mano pavardės patekimas į Elsevier ir Stanfordo universiteto tyrėjų sudaryto 100 000 / 2% cituojamiausių pasaulio mokslininkų sąrašą yra neabejotinai reikšmingas asmeninis pripažinimas, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šį rezultatą nulėmę citavimai buvo sukaupti vieno vienintelio straipsnio panaudos. Tačiau manau, kad šis pasiekimas kur kas reikšmingesnis vertinant iš atstovavimo bibliotekai perspektyvos: bibliotekos atstovo patekimas į šį sąrašą greta 7 akademinėje bendruomenėje žinomų ir plačiai įvertintų VILNIUS TECH mokslininkų, įrodo bibliotekų svarbą ir pademonstruoja, jog bibliotekos gali prisidėti prie bendros universiteto mokslinės veiklos kokybės įvertinimo ir šiame globaliame kontekste.
Tuo pačiu, šis rezultatas akivaizdžiai pademonstruoja, kad visuomenėje įsigalėjęs bibliotekininko stereotipas yra absoliučiai pasenęs ir klaidingas, ir nebeatliepia šiandieninės realybės – šiandienos bibliotekų, ypatingai – akademinių, veiklos sritys yra ženkliai išsiplėtę. Akademinės bibliotekos iš informacijos, išteklių ir pagalbos tiekėjų tapo integralia universiteto dalimi, glaudžiai bendradarbiaujanti su visais padaliniais siekiant bendrų universiteto tikslų. Mūsų gebėjimas atliepti tiek universiteto bendruomenės vartotojų – studentų ir mokslininkų, tiek vadovybės poreikius ir įgalinti šių šalių tarpusavio komunikaciją, yra išskirtinė šiandienos bibliotekų kompetencija, suteikianti naujos perspektyvos, ženkliai prisidedančios prie efektyviausių ir visam universitetui naudingiausių sprendimų priėmimo. Vis dėl to, net ir šiandien esame labiau susiję su mokslinės produkcijos sisteminimu ir tvarkymu, bet ne jos kūrimu.
Kita vertus, turiu pripažinti, kad nesu „tikra“ bibliotekininkė – mano įgytas išsilavinimas yra visiškai nesusijusioje, tiksliųjų (biomedicinos krypties) mokslų srityje. Nepaisant to, manau kad sugebėjau atliepti atstovaujamos pozicijos prioritetus ir su skyriaus veiklomis judėti tinkama linkme. Tam didžia dalimi pasitarnavo būtent atsineštos bibliotekininkams nebūdingos patirtys ir kompetencijos, kaip doktorantūros studijos, mokslinių tyrimų vykdymas ir rezultatų publikavimas, įgalinusios geriau suvokti akademinės bendruomenės poreikius ir lūkesčius. Tuo pačiu, tai dar kartą patvirtina, kad šiandienos bibliotekininkams reikalingas jau kitoks, ženkliai platesnis kompetencijų rinkinys.
Turbūt akivaizdu, kad bibliotekos darbuotojų kompetencijos tikrai pasikeitė ir priartėjo prie mokslinės veiklos. Tačiau tiesiogiai mokslinėje veikloje dalyvauja tik vienetai. Tad kas Jus paskatino imtis šios veiklos?
Kaip jau minėjau, į VILNIUS TECH Biblioteką atkeliavau iš visiškai kitos srities. Turiu pripažinti, kad įsidarbinusi Mokslinės informacijos skyriuje, ne tik neturėjau praktinės patirties, bet ir beveik jokio supratimo, kas apskritai yra bibliografinės duomenų bazės, kokia jų reikšmė ir kam jos naudojamos. Nepaisant to, skyriaus, kurio „klientai“ yra mokslininkai, veikla neatsiejamai susijusi su pagrindinėmis bibliografinėmis duomenų bazėmis – Web of Science (WoS) ir Scopus, nes jos yra globaliai naudojamos kaip mokslinės produkcijos kokybinio vertinimo įrankiai. Deja, tuo metu nebuvo kažkokių specializuotų kursų ar mokymų apie šias bazes, o pasisemti žinių ir patirties iš bibliotekos kolegų irgi nebuvo galimybių, nes kitų skyrių veiklai šios bazės nėra aktualios. Tad visos mano šiandien turimos žinios apie bibliografines duomenų bazes buvo įgytos savarankiškai, pradedant nuo „tuščio lapo“.
Besigilindama į šias bazes ir jų taikymo galimybes, suvokiau, kad dar savo studijų ir mokslinės veiklos laikotarpiu daug užduočių būčiau galėjusi atlikti žymiai efektyviau ir kokybiškiau, jei būčiau žinojusi apie bibliografines bazes. Šios aplinkybes leido man susidaryti prielaidą, kad informacijos apie šias duomenų bazes kiekis ir sklaida yra tikrai nepakankama. Tad sukaupusi šiokį tokį žinių bagažą, nusprendžiau jomis pasidalinti su kitų Lietuvos akademinių bibliotekų atstovais 2018 m. VILNIUS TECH Bibliotekos suorganizuotoje pirmojoje Nacionalinėje akademinių bibliotekinių patirčių konferencijoje. Mano pristatytas pranešimas apie WoS ir Scopus duomenų bazes: jų turinį, skirtumus ir naudojimą, susilaukė didelio susidomėjimo, aiškiai parodžiusio, kad informacijos apie bibliografines duomenų bazes poreikis yra realus ir aktualus.
Tačiau šios bazės naudojamos ne tik bibliotekininkų, bet ir kitų akademinės bendruomenės narių – mokslininkų, studentų ir universitetų vadovybės, ir kiekviena šių grupių bibliografines bazes pasitelkia skirtingoms užduotims atlikti: studentai jose ieško aktualios mokslinės literatūros, mokslininkai – pažangos jų tyrimų lauke įvertinimui ir tinkamiausio žurnalo tyrimų rezultatų publikavimui pasirinkimui, o universitetų vadovybė – mokslinės produkcijos kokybiniam vertinimui. Visos šios veiklos yra glaudžiai susiję ir daro ženklią įtaką mokslinei karjerai, asmeniniam įvertinimui ir visos institucijos prestižui, ir net finansavimo galimybėms.
Deja, savarankiškai susirinkti reikiamą informaciją efektyviam konkrečios užduoties atlikimui naudojantis šiomis DB, nėra paprasta, nes viešai prieinama informacija yra pakankamai suskaidyta ir išsklaidyta per įvairius pačių bazių savininkų pateikiamus, galimai bent iš dalies subjektyvius šaltinius, tad norint objektyviai įvertinti šias bazes ir jų tinkamumą, patikimiausia pasikliauti jas analizavusių mokslininkų tyrimais ir išvadomis, publikuotomis didžiulėje gausoje mokslinių straipsnių.
Mano asmeninis prioritetas aiškumui ir struktūriškumui, sukėlė man nenumaldomą norą sutelkti kiek įmanoma daugiau įvairios, išsamios, objektyvios ir skirtingų vartotojų grupių lūkesčius atliepiančios informacijos apie įtakingiausias bibliografines duomenų bazes vienoje vietoje, taip sukuriant apibendrintą informacijos šaltinį, kuriame kiekviena šių bazių naudotojų grupė galėtų rasti sau aktualiausius atsakymus ir pasirinkti jų poreikiams tinkamiausią duomenų bazę.
Pradėjus rinkti aktualią informaciją ir suvokus jos gausą, ne kartą teko suabejoti, ar išsikeltas uždavinys nebuvo pernelyg ambicingas. Tačiau galutinis šio darbo tikslas neleido pasiduoti, nepaisant to, kad aktualios informacijos atranka, analizė ir apibendrinimas pareikalavo net kelių metų.
Bibliotekos informacijos sklaidai naudoja daug ir įvairių kanalų. Kodėl šiuo atveju jie netiko ir pasirinktas kitas kelias – viešinti publikuojant moksliniame straipsnyje?
Parengus informaciją, reikėjo apsispręsti, koks sklaidos kanalas leistų įgyvendinti kitą iš išsikeltų tikslų – užtikrinti kuo platesnį parengtos informacijos matomumą ir prieinamumą, kad ja galėtų pasinaudoti kiekvienas suinteresuotas asmuo. Bibliografinės duomenų bazės aktualios visai globaliai akademinei bendruomenei, kurią pasiekti įprastais vietiniais kanalais – praktiškai neįmanoma. Todėl siekiant globalios sklaidos, nuspręsta pasinaudoti tarptautinei auditorijai įprastu akademinės komunikacijos kanalu – publikavimu moksliniame žurnale. O siekiant padidinti informacijos matomumą ir užtikrinti neribotą prieinamumą, pasirinktas atviros prieigos publikavimo kelias.
Praėjo jau keli metai nuo straipsnio publikavimo. Kaip manote, ar šiandien jau galima įvertinti, ar pavyko įgyvendinti išsikeltus tikslus?
Esu pakankamai savikritiška, tad buvo kilę abejonių, ar tikrai teisingai įvertinau akademinės bendruomenės poreikius, tačiau parengtos informacijos aktualumu teko įsitikinti jau jos publikavimo etape, sulaukus itin pozityvių recenzentų vertinimų. Negana to, straipsnio reikšmingumą ir potencialą įžvelgė ir paties žurnalo redakcija, pasiūliusi straipsnį publikuoti nemokamai (netaikant APC mokesčio) ir priskyrusi straipsniui aukšto potencialo srities ekspertinės publikacijos (Feature paper) žymę. Straipsnio naudingumą labai greitai patvirtino ir itin sparčiai pradėję kilti jo panaudos ir cituojamumo rodikliai. Praėjus maždaug metams nuo straipsnio paskelbimo, jo panauda pasiekė tokius skaičius, kurie atkreipė net vienos iš aprašytų duomenų bazių (Scopus) savininko – pasaulinio prestižinio leidėjo Elsevier, dėmesį, įvertinusiu straipsnio reikšmingumą akademinei bendruomenei kartu su VILNIUS TECH Biblioteka 2022 m. rugsėjo 18 d. organizuotos Lietuvos Mokslinių bibliotekų asociacijos 20-mečio jubiliejui skirtoje konferencijoje „Towards Future Research Impact in Lithuania“ įteiktu „Research Library Impact Award“ apdovanojimu.
Straipsnio populiarumas ir panauda ir toliau sparčiai augo ir tebeauga – vien per paskutinius metus praktiškai padvigubėjo. Vis dar nemažėjanti straipsnio panauda, man asmeniškai, reikšminga ir kitu aspektu – tai patvirtina, kad akademinėje bendruomenėje šis straipsnis pripažintas kaip patikimas ir naudingas informacijos šaltinis, įprasminantis jo parengimui skirtą laiką ir pastangas.
Galerija
