Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai prisideda prie naujo projekto „BIM4REN“ įgyvendinimo. VGTU veikla šiame projekte bus nukreipta į sprendimų priėmimą, daugiakriterinę analizę, renovacijos scenarijų ir sąnaudų analizės pateikimą. Taip pat į BIM (Statinio informacinis modeliavimas) bus integruojami gyventojų emociniai, socialiniai, fiziologiniai, psichologiniai ir kiti aspektai.
Tai „Horizontas 2020“ (H2020) finansuojamas projektas, kuriame dalyvauja 23 partneriai iš dešimties šalių. Pirmas projekto dalyvių susitikimas vyko pernai metų spalio mėnesį, kuriame dalyvavo ir būsimas veiklas aptarė ir VGTU atstovai.
VGTU sritį projekte kuruojantis prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas pažymi, kad „BIM4REN“ projekto partneriams labai patiko universiteto pateikti siūlymai BIM padaryti artimesniu žmonėms, labiau atspindinčiu gyventojų emocinius, socialinius, fiziologinius, psichologinius ir kitus poreikius.
Vykdant „BIM4REN“ projektą bus sukurti įrankiai ir paslaugos, pagrįsti skaitmeniniu darbų procesu, nustatytu išsiaiškinus visų suinteresuotų grupių poreikius ir lūkesčius. Bus atsižvelgta į šiuos renovacijos proceso etapus: duomenų rinkimą esamam pastatui apibūdinti, duomenų tvarkymą ir integravimą, duomenimis pagrįstą projektavimą, užtikrinantį racionalų pasirinkimą.
Siekiant užtikrinti renovacijos proceso etapų įgyvendinimą, bus sukurti pigūs arba nieko nekainuojantys BIM įrankių komplektai, kuriuos paprasta naudoti, taip pat ir galingesni įrankiai sudėtingesniems darbams. Visa tai bus sujungta į bendrą platformą, kurioje apsilankiusiam galimam naudotojui bus nurodyti tinkamiausi įrankiai ir paslaugos.
VGTU Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedra šiame projekte taikys intelektines sprendimų paramos sistemas bei emocines-fiziologines technologijas. Taip pat bus sukurta bendra platforma, apimanti visas technologijas, kad visi naudotojai viską rastų vienoje vietoje.
Įgyvendinant projektą, VGTU sukurta sistema rinks 5 duomenų sluoksnius. Pirmasis sluoksnis sutelktas į emocinę būseną, kur bus tiriama, ar pastato naudotojai yra laimingi, liūdni, pikti, nustebinti, išsigandę, pasipiktinę ar neutralios būsenos. Be to, renkami duomenys apie jų valentiškumą ir susijaudinimo būseną. Šių įrašų ir dokumentų analizė bus atliekama vėlesniuose projekto įgyvendinimo etapuose. Antrasis sluoksnis susijęs su įvairiais pastato naudotojų afektiniais nusiteikimais, nustatant, ar jie patiria nuobodulį, susidomėjimą ar sumaištį.
Trečiasis sluoksnis apims pastato naudotojų fiziologinės būsenos nustatymą pagal pulsą, kvėpavimo dažnį ir kitus parametrus. Ketvirtasis sluoksnis bus sutelktas į žmonių komfortą pastatuose, renkant ir analizuojant duomenis apie pastato patogumą žmogui (asmeninius veiksnius, sveikatą ir gerovę, šiluminį komfortą, patalpų oro kokybę, taršą, vaizdinį komfortą, triukšmo keliamas problemas, ergonomiką ir kt.). Penktasis sluoksnis bus skirtas duomenų apie magnetinę audrą, įvairius taršos aspektus rinkimui ir analizei.
Ketverius metus truksiančio projekto metu bus plėtojami sprendimai, susiję su statinių gyvavimo proceso grandinei aktualiomis galimybėmis, kurias suteikia BIM vykdant senų pastatų renovaciją energiniam efektyvumui padidinti. Kadangi skaitmeniniai sprendimai į Europos statybų sektorių skverbiasi lėtai, teorines skaitmenines galimybes ir statybų aikštelės realijas skiria didžiulis atotrūkis. Todėl vykdant projektą, bus apibrėžti skaitmeniniam kontekstui pritaikyti ir statybos sektoriaus poreikius atitinkantys renovacijos darbų procesai, taip pat bus sukurta atvira, decentralizuota BIM aplinka, kuri sudarys tvirtą novatorišką pagrindą svarbiausioms permainoms.
Galerija
