Bioplastikas – tvarumo viltis ar naujas ekologinis iššūkis

Kovo 12, 2025
Plastiko tarša yra viena didžiausių ekologinių žmonijos problemų, o bioplastikas dažnai pristatomas kaip tvaresnė jo alternatyva. Tačiau ar jis iš tiesų išgelbės pasaulį nuo plastiko? Profesorius dr. Jaunius Urbonavičius, VILNIUS TECH Chemijos bioinžinerijos katedros vedėjas, sutinka, kad biologiškai skaidus plastikas gali padėti sprendžiant taršos ir klimato problemas, tačiau jo gamyba, perdirbimas ir poveikis aplinkai dar kelia nemažai klausimų.

Bioplastikas yra plastiko rūšis, gaminama iš atsinaujinančių gamtos išteklių ir įvairių organinių medžiagų. Profesorius pasakoja, kad bioplastiko gamyba visame pasaulyje auga: nors šiuo metu ji sudaro vos kelis procentus visos plastiko gamybos, prognozuojama, kad šis skaičius tik didės.

Jungtinės Karalystės tyrimų bendrovės „Persistence Market Research“ duomenimis, pasaulinė bioplastiko rinka 2024 metais sudarė 11,2 mlrd. USD, o 2032 m. jos vertė turėtų ūgtelti iki 26,2 mlrd. USD.

„2023 m. bioplastikų gamyba siekė apie 2 mln. tonų, planuojama, kad 2028 m. jų gamybos apimtys padidės iki 7 mln. tonų. Tai rodo, kad bioplastikas tampa vis aktualesne medžiaga, kuri turi potencialo tapti atsvara tradiciniam plastikui. Vis dėlto, iššūkių dar yra daug – nuo finansavimo iki standartizavimo ir visuomenės švietimo“, – sako J. Urbonavičius. 

Rado alternatyvą plastikui

Pasak mokslininko, bioplastikas nėra nauja medžiaga, tačiau žiedinės ekonomikos kontekste jis tampa vis svarbesnis – iš atsinaujinančių gamtinių išteklių gaminamas bioplastikas padeda juos naudoti efektyviau.

„Bioplastikas turi keletą svarbių privalumų. Pirmiausia, jis mažiau teršia aplinką ir palieka mažesnį anglies pėdsaką, nes jo gamybos ir skaidymo metu išskiriama mažiau anglies dioksido ir metano – dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą. Bioplastikas gali būti biologiškai skaidomas, tai suteikia alternatyvių atliekų tvarkymo galimybių. Dar vienas reikšmingas bioplastiko privalumas – jis yra suderinamas su gyvaisiais audiniais, tai ypač svarbu ir naudinga medicinos srityje, pavyzdžiui, naudojant jį implantams”, – vardija pašnekovas.

Bioplastikas atsirado mėginant išspręsti plastiko taršos problemą.

„Iš pradžių plastikas ir sintetinės medžiagos buvo priimtos kaip inovacija, tačiau laikui bėgant pasaulis suprato, kad jos virsta didžiulėmis atliekų sankaupomis. Todėl pradėta ieškoti būdų, kaip mažinti taršą, skatinti perdirbimą ir panaudoti alternatyvias medžiagas. Bioplastikas tapo viena iš šių alternatyvų“, – sako profesorius.

J. Urbonavičius pasakoja, kad pirmiausia bioplastikui gaminti naudotos maistinės kultūros, pavyzdžiui, kukurūzai ir cukranendrės. Tačiau šiuo metu, atsižvelgiant į tokių kultūrų panaudojimą pirmiausia maistui ir jo saugumą, vis dažniau bioplastikams gaminti naudojamos nevalgomos augalų dalys, pavyzdžiui, pluoštinės kanapės, miško pramonės atliekos ar kitos šalutinės žemės ūkio veiklos medžiagos.

J. Urbonavičius pasakoja, kad bioplastikams gaminti galima pasitelkti ir mikroorganizmus.

„Tam tikros bakterijos, dumbliai ir mielės gali būti genetiškai modifikuojamos arba auginamos specialiomis sąlygomis, kad gamintų bioplastikus. Šiam procesui galima naudoti ir bioskaidžias atliekas, ant kurių augantys mikroorganizmai gamintų reikiamas medžiagas“, – dalinasi mokslininkas.

Reikia žinoti ir trūkumus

Nors, lyginant su įprastu plastiku, bioplastikas turi daug privalumų, profesorius sako, kad jo taip pat negalima laikyti panacėja, kuri visiškai išspręstų plastiko taršos problemą, nes jo gamyba, perdirbimas ir biologinis skaidumas priklauso nuo daugelio veiksnių.

„Kalbant apie trūkumus, visų pirma reikėtų paminėti, kad auginant bioplastiko gamybai reikalingas augalines žaliavas, dažnai naudojami pesticidai ir trąšos. Dar vienas iššūkis – bioplastiko mechaninės savybės: kai kurie bioplastikai, pavyzdžiui, polilaktatas, yra gana trapūs, todėl reikia ieškoti būdų, kaip pagerinti jų tvirtumą“, – atkreipia dėmesį J. Urbonavičius.

Anot profesoriaus,  taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad visuomenėje yra įsigalėjęs požiūris, jog visi bioplastikai yra biologiškai skaidūs, t. y., geba savaime suirti aplinkoje, tačiau tai nėra tiesa. Į bioplastiką, kaip ir į plastiką, dažnai dedama įvairių priedų, tokių kaip dažai ar ftaliatų esteriai, kurie gali būti neskaidūs ir toksiški.

„Vartotojams kol kas trūksta žinių. Kuo pavojingas mikro ir nanoplastikas jau žino dažnas vartotojas, tačiau vis dar mažai kalba apie tai, kad bioplastikai taip pat gali turėti panašų poveikį. Jei suyra nekontroliuojami, jie taip pat gali išskirti mikroplastiką, kuris gali patekti į aplinką, vandenį, maistą. Kai kuriais atvejais bioplastikai gali sukelti net daugiau žalos už įprastą plastiką, nes jie suyra greičiau ir išskiria smulkesnių dalelių“, – pabrėžia mokslininkas.

Anot jo, geras pavyzdys yra maisto pakuotės: jeigu joms gaminti naudojamas bioplastikas, jis suyra greičiau, tačiau išskiria mikroplastiką, o paprastas plastikas yra lėčiau ir ilgiau teršia aplinką.

„Reikia prisiminti, kad nekontroliuojamai naudojamas bioplastikas taip pat gali būti pavojingas“, – sako J. Urbonavičius.

Ateities perspektyvos

Anot profesoriaus, Lietuvoje bioplastiko tyrimai ir gamyba taip pat nėra naujiena – tokią veiklą vykdo mokslo institutai, universitetai:

„Jie atlieka mokslinius tyrimus tiek fundamentinių, tiek taikomųjų mokslų lygiu. Taip pat yra įmonių, kurios šiuos tyrimus pritaiko praktiškai – jos gauna finansavimą, skirtą bioplastiko pritaikymui gamyboje. Pavyzdžiui, yra įmonių, kurios iš kanapių pluošto gamina biokompozitus. Tokios medžiagos gali būti naudojamos įvairiose srityse: 3D spausdinimo technologijose, audinių inžinerijoje, auginant ląsteles – visa tai aktualu biotechnologijos mokslams”.

Viena didžiausių kliūčių, neleidžiančių bioplastikui išstumti plastiko, yra jo gamybos kaina. Tradicinio plastiko gamybos išlaidas ji gali viršyti nuo 3 iki 10 kartų, be to, gamybai yra reikalinga sudėtingesnė ir brangesnė įranga. J. Urbonavičius mano, kad didelės sąnaudos ir būtinybė gauti specifinį finansavimą yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje nėra daug įmonių, kurios užsiimtų bioplastiko gamyba.

„Lietuvoje, kuri turi gilias žemės ūkio tradicijas ir stiprią miškininkystės bazę, yra nemažai potencialo plėtoti bioplastiko gamybą, naudojant vietines žaliavas. Gamybos kainą ir tokių produktų plėtrą būtų galima sumažinti pasitelkus valstybės politiką – pavyzdžiui, finansuojant įmones, teikiant dotacijas ar mokesčių lengvatas. Pramonės įmonės orientuojasi į pelningumą, todėl be papildomų finansinių iniciatyvų jos nėra linkusios pertvarkyti gamybą“, – sako pašnekovas.

Mokslininkas mano, kad dabartinės tendencijos rodo, jog ateityje bioplastiko turėtų būti naudojama vis daugiau,  tačiau norint, kad jis netaptų tokia pat našta gamtai kaip plastikas, reikia investuoti į technologines inovacijas.

„Kai kurie bioplastikai gali būti mechaniškai neatsparūs – jie lengvai plyšta arba suyra veikiami UV spindulių. Pavyzdžiui, vien tik iš popieriaus pagamintas kavos puodelis nesulaikytų skysčio, todėl gaminami kompozitai, t. y., maišomos įvairios medžiagos. Kai kurios jų gali būti biologiškai skaidžios, o kai kurios – ne. Taip pat svarbu, ar dažai, naudojami užrašams ant pakuotės, yra skaidomi. Todėl būtina tobulinti bioplastikų sudėtį, kurti kompozitus ir priedus, kurie pagerintų produktų patvarumą, bet kartu išliktų biologiškai skaidūs“, – mano pašnekovas.

Pasak J. Urbonavičiaus, taip pat labai svarbu gerinti perdirbimo ir rūšiavimo technologijas. Jei pavyktų efektyviai atskirti bioplastikus, juos būtų galima pakartotinai perdirbti, galbūt net depolimerizuoti, ir iš jų vėl gaminti žaliavas naujiems produktams. Kai bioplastikai taps konkurencingi savo savybėmis ir kaina, jų bus naudojama daugiau. Vis dėlto, profesorius ragina nesitikėti, kad artimiausioje ateityje bioplastikas visiškai pakeis plastiką.

„Tobulo sprendimo nėra, todėl būtina apskritai mažinti plastiko naudojimo apimtis. Pavyzdžiui, mokestis už plastikinius maišelius privertė žmones vartoti saikingiau. Panašiai veikia ir taros supirkimo sistema – Lietuva yra vienas sėkmingiausių pavyzdžių iš visų ES šalių. Bioplastikai irgi gali padėti spręsti plastiko taršos problemą, jei bus tinkamai tiriami ir tobulinami. Tačiau tikėtis, kad jie visiškai pakeis plastiką, nereikėtų. Svarbiausia – mažinti plastiko naudojimą, tinkamai rūšiuoti ir perdirbti“, – sako J. Urbonavičius.  

Šaltinis: vz.lt
Straipsnio autorius: Agnė Jašinskienė

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau