Stojantiesiems

Daiktų internetas: kur žengia informacinių ir ryšių technologijų sritis?

Liepos 7, 2022

Per pastarąjį dešimtmetį milžiniška pažanga buvo padaryta informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje, kuri leido suklestėti tokioms technologijoms, kaip daiktų internetas. IRT sričiai ir toliau sparčiai augant, didėja specialistų, gebančių kurti bei dirbti su pažangiomis technologijomis, poreikis. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) vykdo Informacinių ir ryšių technologijų studijų programą ir rengia šios srities specialistus, gebančius kurti, administruoti bei programuoti informacines ir ryšių sistemas, turinčius tarpkryptinių informatikos, ryšių technologijų ir elektronikos sričių žinių bei gebėjimų.

„Šiais laikais didžiausi proveržiai pasiekiami apjungus įvairias sritis. Šios studijų programos privalumas yra tai, kad mes apjungiame informatiką, ryšių technologijas ir elektroniką. Baigusieji šią studijų programą turi daug platesnį akiratį“, – sako VILNIUS TECH docentas dr. Darius Guršnys.

Studijuojant įgytos informatikos žinios leis kurti programas, skirtas valdyti ir apdoroti duomenis informacinių technologijų (IT), ryšių ar daiktų interneto įrangoje, debesų kompiuterijos sprendimuose, išmaniuosiuose įrenginiuose. Ryšių technologijų žinios padės perprasti sudėtingus šiuolaikinius duomenų perdavimo tinklus ir debesų kompiuterijos technologijas, interneto veikimą. Elektronikos žinios pravers daiktų interneto srityje ir leis kurti net itin sudėtingas įterptines ir kompiuterizuotas sistemas.

IRT specialistai gali dirbti kur panorėję

Pasak docento, platesnis abiturientų akiratis padaro didelę įtaką tolimesnei karjerai. Jie geba pritaikyti savo žinias ir gebėjimus daugelyje sričių, taip pat įgyvendinti savo vizijas ir patys kurti naujas technologijas. „Jų darbo pozicija gali būti įvairesnė. Pavyzdžiui, daiktų interneto technologijų specialistas. Šios specializacijos absolventas gali įsidarbinti telekomunikacijų įmonėse ar daiktų interneto sprendimus kuriančiose įmonėse. Jis turi žinias, kurios sudaro šiandienos pasaulį ir gali dirbti kur tik panorėjęs“, – teigia D. Guršnys.

Daiktų internetas sujungia mechanizmus ir jų sistemas į išmaniuosius tinklus, kur daiktai patys gali organizuoti darbą ir save prižiūrėti, valdyti procesus, taip pat apdoroti ir analizuoti didelį kiekį informacijos. Šiandien yra prijungti milijardai daiktų interneto įrenginių ir šis skaičius turėtų kasmet tik didėti – nuo įprastų namų apyvokos daiktų iki sudėtingų pramoninių įrenginių. Daiktų internetui ir naujosioms ryšių technologijoms šioje studijų programoje skiriamas didelis dėmesys. „Tarkim, 5G ryšio technologija. Ji svarbi daiktų internetui. Daiktams reikia tokio ryšio. O daiktų internetas yra ateitis. Tad svarbu būti pirmūnams šioje srityje“, – tvirtina VILNIUS TECH ekspertas.

Jaunimo laukia įdomus mokslas ir studijų kelias

IRT specialistų paklausa auga, nes jų žinios reikalingos daugelyje sričių. Taip pat ir kare. „Nors ir skaudi tema, bet IRT specialistų žinios šiandien svarbios kare. Pavyzdžiui, kare Ukrainoje intensyviai naudojami bepiločiai orlaiviai. Bepiločių orlaivių valdymas, jų surinktų duomenų perdavimas – IRT sritis. IRT specialistai kuria bei vysto šias ir kitas technologijas. Bet būtų geriau, jei nereikėtų kurti technologijų karui“, – sako docentas.

Nors IRT yra perspektyvi sritis, pasak docento, susidomėjimas galėtų būti ir didesnis, tad labai svarbus mokyklos indėlis formuojant susidomėjimą technologijomis, tiksliaisiais mokslais. 

Jaunimo, kuris pasirinks IRT studijas, laukia įdomus mokslas ir studijų kelias. Kaip teigia docentas, žinių šioje srityje tiek daug, kad kartais ir keturių metų neužtenka visko išmokti. „Tai nėra lengvas mokslas. Bet visko išmokstama, tereikia tik norėti mokytis“, – teigia D. Guršnys.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga: Kristina Stankevičiūtė, Jūratė Černevičiūtė, Stasys Mostauskis, Liutauras Labanauskas, Marius Salynas Reflektuojant popkultūrą: teorijos ir tyrimai  Kolektyvinė monografija Ši knyga – pirmoji iš suplanuotų penkių monografijų ciklo „Popkultūra Lietuvoje“ dalių. Jos svarbiausia užduotis yra apžvelgti lietuviškame kontekste aktualią populiariosios kultūros reiškinio sampratą ir jo percepcijos pobūdį, taip suformuojant teorinį pagrindą tolimesnei popkultūros lauko analizei, kurią numatoma pateikti kitose ciklo dalyse. Bendras viso monografijų rinkinio tikslas – nubrėžti Lietuvos popkultūros lauko žemėlapį ir apžvelgti dabartinę jos situaciją, vertinant tiek istorinę raidą, tiek galimas ateities tyrimų perspektyvas. Pirmojoje dalyje pateikiamos teorinės diskusijos, nusakančios popkultūros reiškinio sampratą ir jo filosofinius, estetinius ir industrinius bruožus bei kilmės istoriją, kuri remiasi tradicine populiariosios kultūros reiškinio sąvoka kaip opozicija rimtajai arba aukštajai kultūrai. Šiuos tekstus galima apibendrintai įvardyti kaip akademinių tyrinėjimų sritį, orientuotą į teorinę popkultūros refleksiją. Leidinys skirtas kultūros studijų lauko tyrėjams, studentams ir visiems, besidomintiems kultūros lauko procesais. Elektroninė knyga  >>> * VILNIUS TECH instituciniai vartotojai el. knygas gali skaityti nemokamai prisijungę universiteto kompiuterių tinkle, o iš namų prisijungę prie universiteto  tinklo per VPN. Norint skaityti el. knygas be interneto, reikia įsidiegti IPC Reader offline programėlę ir, būnant prisijungus prie institucinio tinklo, atsisiųsti į skaityklę pageidaujamas knygas. Vėliau jas galėsite skaityti atsijungę nuo interneto. Daugiau VILNIUS TECH išleistų el. knygų rasite ebooks.vilniustech.lt
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Maisto nuostolių ir atliekų vertinimo maisto tiekimo grandinėje sistema: lietuvos atvejis“ („A framework for assessing food loss and waste along the food supply chain: the case of Lithuania“), kurią parengė doktorantė Ovidija Eičaitė. Disertacija rengta 2025–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – dr. Tomas Baležentis. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 11 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Maisto nuotoliai ir atliekos yra pasaulinė problema. Prarandant ir iššvaistant maistą, neefektyviai panaudojami ištekliai, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir finansiniai nuostoliai visoje maisto tiekimo grandinėje, taip pat ribojamos pastangos siekti maisto pakankamo užtikrinimo. Jungtinės Tautos yra nustačiusios Darnaus vystymosi tikslą 12.3, kuriuo iki 2030 m. siekiama per pusę sumažinti pasaulinį maisto švaistymą mažmeniniu ir vartotojų lygmeniu ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas išsamus maisto nuostolių ir atliekų įvertinimas ir sistemingas duomenų rinkimas visuose maisto tiekimo grandinės etapuose. Šioje disertacijoje parengta ir pritaikyta maisto nuostolių ir atliekų vertinimo pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose sistema. Vertinimo sistemoje aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma maisto nuostoliais ir atliekomis, nustatyta vertinimo apimtis ir pateikta metodika jiems kiekybiškai įvertinti ir analizuoti, pagrįsta pirminių duomenų rinkimu, naudojant anketines apklausas pirminėje gamyboje, maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje bei maisto atliekų dienoraščius namų ūkiuose. Taikant parengtą vertinimo sistemą, pirmą kartą gauti išsamūs maisto nuostolių ir atliekų įverčiai Lietuvos žemės ūkyje, maisto pramonėje ir namų ūkiuose bei tikslesni nei anksčiau nustatyti maisto atliekų įverčiai mažmeninėje prekyboje. Rezultatai rodo, kad maisto nuostolių įverčiai pirminėje gamyboje labai skiriasi priklausomai nuo produktų – nuo mažiau kaip 1 proc. pienui iki 20,1 proc. burokėliams. Augalininkystėje nuostoliai daugiausia susidaro dėl aplinkos veiksnių ir griežtų vartotojų ar pirkėjų reikalavimų, o gyvulininkystėje gyvūnų dažniausiai netenkama dėl ligų. Maisto pramonėje kasmet prarandama 10,9 tūkst. tonų tinkamo žmonėms vartoti maisto, arba 4 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl problemų, susijusių su perdirbimo operacijomis, ir produktų neatitikties komerciniams standartams. Mažmeninėje prekyboje kasmet susidaro 36,4 tūkst. tonų maisto atliekų, arba 13 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl maisto pasibaigusio galiojimo termino ir sugedimo. Namų ūkiuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 74,5 kg valgomo maisto atliekų, ir pagrindinės maisto švaistymo priežastys – maisto sugedimas ir per didelis paruošto bei patiekto maisto kiekis. Šiame tyrime gauti maisto nuostolių ir atliekų įverčiai pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose nustato atskaitos tašką, taip sudarant galimybes stebėti pokyčius ir atlikti tikslesnius ir labiau palyginamus vertinimus, laikui bėgant. Be to, šie įverčiai suteikia empirinį pagrindą, rengiant ir vertinant priemones, skirtas maisto nuostoliams ir atliekoms mažinti. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau