Stojantiesiems

Dalykinė mada: kaip nepadaryti lemtingų įvaizdžiui kenkiančių klaidų?

Kovo 19, 2021

Dalykinė mada – viena seniausių mados krypčių. Ji visų pirma asocijuojasi su verslo susitikimais ir darbu biure. Prieš dešimtmetį buvusi išskirtinai konservatyvi, dalykinė mada šiandien jau yra gerokai demokratiškesnė, bet savo svarbos nepraranda. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės, etiketo ekspertės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, tai, kaip rengiamės ir atrodome, yra kiekvieno mūsų nežodinės komunikacijos dalis. 

„Visa apranga yra komunikacija. Tyrimai rodo, kad stereotipai, susiję su apranga, yra patys stipriausi ir sunkiausiai pakeičiami. Nepažįstamoje aplinkoje mes vertinami pirmiausia pagal aprangą: ji gali sudaryti sąlygas naujai pažinčiai, pokalbiui, verslo sandoriui, ir priešingai – gali tokią galimybę atimti“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė. 

Ar dar žinome kaip ir mokame rengtis dalykiškai? Kokie yra svarbiausi šiuolaikinės dalykinės mados elementai? Kada svarbu laikytis oficialaus aprangos kodo? 

Kaip atrodo dalykinė apranga?

Pasak VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės, nors dalykinė apranga yra vadinama klasikine, jos kaitai įtakos turi nuolat besikeičiančios mados tendencijos. „Esminiai dalykai išlieka – kostiumas ar kostiumėlis, įvairūs jų deriniai, klasikinė avalynė. Tačiau rūbų kirpimai bei detalės keičiasi priklausomai nuo vyraujančių tendencijų. Akivaizdu, jog prieš dešimtmetį pirktas klasikinis kostiumėlis šiandien gali atrodyti senamadiškai“, – sako ji.

Dalykinė apranga labai priklauso nuo to, kokį darbą dirbame arba kokiomis aplinkybėmis mūsų prašoma laikytis dalykinės aprangos kodo. Tačiau visada dalykinę aprangą galima papildyti detalėmis, kurios sukurs profesionalumo įspūdį, bet kartu atrodys stilingai. „Vieną dalykinės aprangos detalę galima pakeisti laisvesne, tai suteiks originalumo, bet dalykiškumas nenukentės. Tačiau labai svarbu nepažeisti kelių taisyklių iš karto, nes tokiu atveju, reikalingo dalykiškumo gali visai nelikti“, – akcentuoja Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.


Pagrindinės moterų ir vyrų dalykinės mados taisyklės

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė atkreipia dėmesį – per daug išryškintas moteriškumas panaikina dalykiškumą. „Sijono ar suknelės ilgis turėtų būti ne trupesnis nei per plaštaką virš kelių. Svarbu atkreipti dėmesį, jog net ir karštą vasaros dieną būtina avėti batelius uždaru galu, o tai įpareigoja dėvėti ir kojines. Taip pat būtinos rankovės, kurios, gali būti ir trumpos. Ruošiantis į oficialų renginį, dalykiškas turi būti ir lauko rūbas – paltas, lietpaltis“, – pasakoja etiketo ekspertė.

Anot jos, vyrų dalykinė mada taip pat turi griežtas taisykles: „Vyrų dalykinės aprangos pagrindas – tamsus kostiumas ir šviesūs marškiniai. Tamsus, bet ne anglies juodumo, nes šis dėvimas tik šventėse, iškilmėse. Kostiumo pasiuvimas turi būti pritaikytas vyro figūrai ir, žinoma, laikmečiui“.

Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė vardija pagrindinius reikalavimus vyro aprangai, tarp kurių ir tai, kad švarko ilgis privalo būti iki plaštakos pirštų, kelnių ilgis – iki batų kulno viršaus. Marškiniai būtinai turi būti šviesesni už kostiumą, kaklaraištis – būtinai tamsesnis už marškinius, jo ilgis – iki diržo sagties. Batai – klasikiniai, tamsesni už kostiumą arba tos pačios spalvos, kojinės – tokios spalvos kaip ir kelnės, jų ilgis toks, kad atsisėdus ir užsikėlus koją ant kojos, nesimatytų nuogos blauzdos. 

Vyrų dalykinėje aprangoje netinka juodas kaklaraištis, šviesus kostiumas, tamsūs marškiniai, sportiniai batai. Kaip pastebi VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė, jaunatviškumo kostiumui suteikia pasiuvimas, dažniausiai paliemenuotas, kiek patrumpintas švarkas. Tačiau ne pats kostiumas, o mokėjimas jį vilkėti atskleidžia jaunatviškumą – dalykinė apranga neturi varžyti judesių.

Apranga – nebyli žinutė aplinkiniams

Dažnai apie žmogų pirminę nuomonę susidarome iš to, kaip jis atrodo. Žmogaus įvaizdis ir apranga atskleidžia apie jį kur kas daugiau, nei galima pagalvoti.

„Apranga komunikuoja ir konkretesnes žinutes – žmogaus profesiją, pareigas, statusą, netgi kompetenciją. Pavyzdžiui, tamsiai mėlynu kostiumu vilkintis vyras ar moteris atrodys patikimesni, kartais iš pirmo žvilgsnio ir kompetentingesni, nei vilkintys šviesų kostiumą. Jau nekalbant apie tuos, kurie vilki raštuotus drabužius. Dalykinės aprangos aksesuarai – brangus laikrodis, vėrinys arba kokybiški batai socialiniame lygmenyje siunčia žinutę apie aukštą statusą“, – sako etiketo ekspertė.

Dalykinėje madoje vyrauja lygūs ir neraštuoti audiniai. Taip pat, labai svarbi proga – kuo ji oficialesnė, tuo tamsesnė turi būti kostiumo ar kostiumėlio spalva. „Šviesūs kostiumai nėra vyrų dalykinės aprangos dalis, bet moterims šviesūs, neutralių spalvų kostiumėliai – galimas variantas. Tačiau batai visuomet turi būti tamsesni už viršutinę dalį. Žinoma, reikia skirti oficialią dalykinę ir kasdieninę dalykinę aprangą. Kasdieną, jei žmogaus pareigos ir proga neįpareigoja rengtis oficialia dalykine apranga, galima aprangoje derinti ir neprotokolines detales, tačiau, vengiant kraštutinumų“, – akcentuoja Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Apranga taip pat rodo pagarbą arba nepagarbą aplinkiniams. Jei, pavyzdžiui, į iškilmingą ceremoniją žmogus ateina su laisvalaikio drabužiais, tuo, pasak etiketo ekspertės, jis išreiškia nepagarbą organizatoriams ir šventės dalyviams. „Atestatų mokykloje ar diplomų universitete įteikimas – labai svarbios šventės. Požiūrį į jas išreiškiame ir apranga, todėl tokiems renginiams reikalinga oficiali, puošni, šventinė apranga, tačiau ne vakarinė, nes šią rengiamės tik, kai renginys vyksta po 19 val.“, – atkreipia dėmesį Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau