Viena seniausių mados krypčių – dalykinė mada. Pastaroji asocijuojasi su dalykiniais susitikimais ir darbu biure. Tačiau, kaip pastebi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, prieš dešimtmetį dalykinė mada buvusi išskirtinai konservatyvi, šiandien – demokratiškesnė nei anksčiau. Tačiau svarbu atskirti oficialią dalykinę ir kasdieninę dalykinę aprangas, taip pat gebėti jas tinkamai interpretuoti. Kokie yra svarbiausi šiuolaikinės dalykinės mados elementai, kada svarbu laikytis oficialaus aprangos kodo ir, kaip įdėjus šiek tiek pastangų ir kūrybos galime atrodyti formaliai, bet tuo pačiu jaunatviškai pasakoja Fakulteto dekanė.
Kaip keitėsi dalykinė mada retrospektyvoje iki šių dienų?
Dekanė teigia, jog nors ir dalykinė apranga yra vadinama klasikine, jos kaitai įtakos turi nuolatos besikeičiančios mados tendencijos. „Baziniai dalykai išlieka, kostiumas, kostiumėlis, įvairūs jų deriniai, klasikinė avalynė. Tačiau jų kirpimai, detalės keičiasi priklausomai nuo vyraujančių tendencijų. Akivaizdu, jog prieš dešimtmetį pirktas klasikinis kostiumėlis šiandien gali atrodyti senamadiškai.“
Dalykinė mada darbe ir solidu, ir stilinga?
Dalykinis garderobas labai priklauso nuo to, kokį darbą dirbame arba, kokiomis aplinkybėmis reikia laikytis dalykinės aprangos kodo. Vienur darbdavys gali reikalauti biuro aprangos, kitomis aplinkybėmis – laisvo stiliaus. Tačiau visada dalykinę aprangą galima papildyti detalėmis, kurios sukurs profesionalumo, kartu stilingumo įspūdį.
Anot dekanės Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės, jeigu darbas į kurį pretenduojate arba jau dirbate nereikalauja griežtos, protokolinės aprangos – tamsaus kostiumo, kostiumėlio, tuomet darbinį stilių galima derinti ir su kitomis detalėmis. „Vieną dalykinės aprangos detalę galima pakeisti laisvesne, tai suteiks originalumo ir dalykiškumas nenukentės, tačiau labai svarbu nepažeisti kelių taisyklių iš karto – tokiu atveju, dalykiškumo gali nelikti.“
Pagrindinės moterų ir vyrų dalykinės mados taisyklės
Kaip nurodo dekanė, per daug išryškintas moteriškumas panaikina dalykiškumą. Sijono ar suknelės ilgis turėtų būti ne trupesnis nei per plaštaką virš kelių. Svarbu atkreipti dėmesį, jog net ir karštą vasaros dieną būtina avėti batelius uždara nosele, o tai įpareigoja dėvėti kojines, taip pat būtinos rankovės, kurios, gali būti ir trumpos. Ruošiantis į oficialų renginį, dalykiškas turi būti ir lauko rūbas – paltas, lietpaltis.
Vyrų dalykinė mada taip pat turi griežtas taisykles. Pasak Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės vyrų dalykinė apranga yra tamsus kostiumas ir šviesūs marškiniai. „Tamsus, bet ne anglies juodumo, nes šis dėvimas tik šventėse, iškilmėse. Kostiumo pasiuvimas turi būti pritaikytas vyro figūrai ir, žinoma, laikmečiui.“ Pagrindiniai reikalavimai: švarko ilgis – iki plaštakos pirštų, kelnių ilgis – iki batų kulno viršaus, marškiniai – būtinai šviesesni už kostiumą, kaklaraištis – būtinai tamsesnis už marškinius, jo ilgis – iki diržo sagties. Batai – klasikiniai, tamsesni už kostiumą arba tos pačios spalvos, kojinės – tokios spalvos kaip ir kelnės, jų ilgis toks, kad atsisėdus ir užsikėlus koją ant kojos, nesimatytų nuogos blauzdos. Vyrų dalykinėje aprangoje netinka juodas kaklaraištis, šviesus kostiumas, tamsūs marškiniai, sportiniai batai. Kaip pastebi dekanė, jaunatviškumo kostiumui suteikia pasiuvimas, dažniausiai paliemenuotas, kiek patrumpintas švarkas. Tačiau ne pats kostiumas, o mokėjimas jį vilkėti atskleidžia jaunatviškumą – dalykinė apranga neturi varžyti judesių.
Apranga – žinutė aplinkiniams
Visi gerai žino posakį „Nespręsk apie knygą iš jos viršelio“, tačiau dažnai apie daiktą, kaip ir apie žmogų, pirminę nuomonę susidarome iš to, kaip jis atrodo. Tai, kaip rengiamės, yra kiekvieno mūsų neverbalinės komunikacijos dalis. Apie tai pasakoja ir dekanė: „Visa apranga yra komunikacija, ir labai stipri. Netgi tada, kai galvojame, jog visai nesvarbu, kaip apsirengėme, tokią žinutę ir siunčiame. Tyrimai rodo, kad stereotipai, susiję su apranga yra patys stipriausi ir sunkiausiai pakeičiami. Nepažįstamoje aplinkoje mes vertinami pirmiausiai pagal aprangą: ji gali sudaryti sąlygas naujai pažinčiai, pokalbiui, verslo sandoriui, o gali ir atimti galimybę. Apranga, taip pat, rodo pagarbą arba nepagarbą aplinkiniams. Jei pavyzdžiui, žmogus ateina su laisvalaikio drabužiais į iškilmingą ceremoniją, tuo jis išreiškia nepagarbą organizatoriams ir šventės dalyviams.“
Žmogaus įvaizdis ir apranga atskleidžia apie jį kur kas daugiau, nei galima pagalvoti: „Apranga komunikuoja ir konkretesnes žinutes: žmogaus profesiją, pareigas, statusą, netgi kompetenciją. Pavyzdžiui, tamsiai mėlynu kostiumu vilkintis vyras ar moteris atrodys patikimesni, kartais iš pirmo žvilgsnio ir kompetentingesni, nei vilkintis šviesiu kostiumėliu, jau nekalbant apie vilkinčius raštuotus drabužius. Dalykinės aprangos aksesuarai – brangus laikrodis, vėrinys arba kokybiški batai, socialiniame lygmenyje siunčia žinutę apie aukštą statusą.“
Spalvos ir raštai dalykinėje madoje
Dekanė teigia, jog labiausiai dalykinėje madoje vyrauja lygūs ir neraštuoti audiniai. Taip pat, labai svarbi proga: kuo oficialesnė, tuo tamsesnė turi būti kostiumo ar kostiumėlio spalva. „Šviesūs kostiumai nėra vyrų dalykinės aprangos dalis, bet moterims šviesūs, neutralių spalvų kostiumėliai –galimas variantas. Batai – visuomet turi būti tamsesni už viršutinę dalį.“
Stiliaus kodas atsiimant diplomą ir laikant egzaminus
Atestatų mokykloje ir diplomų universitete įteikimas – vienas oficialiausių studijų metų renginių, tad požiūris į šį renginį turi būti atitinkamas. „Požiūrį mes išreiškiame ir apranga, todėl šiam renginiui reikalinga oficiali, puošni, šventinė apranga, tačiau ne vakarinė, nes šią rengiamės tik, kai renginys vyksta po 19 val. Į egzaminus eiti su oficialia apranga reikalavimo nėra, tačiau mokinys ar studentas gali taip išreikšti savo rimtą požiūrį, ypač į baigiamuosius egzaminus“, – teigia Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Galerija
