Darbo rinka: kokių gebėjimų turinčių specialistų ieško darbdaviai?

Liepos 18, 2019

Verslo atstovų, ypač smulkiųjų įmonių savininkų, nuomone, darbo rinkoje trūksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, o reikalavimai jiems vis didėja. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros mokslininkai atliko darbdavių sociologinę apklausą, kurios rezultatai parodė, jog nuolat auga darbuotojų asmeninių savybių ir bendrųjų kompetencijų svarba. Darbdaviai akcentuoja nepakankamą iniciatyvumą (43,9 proc.), atsakingumą (35,1 proc.), norą rimtai dirbti (35,1 proc.), kūrybiškumą ir savarankiškumą (po 15 proc.).

Tyrime dalyvavę absolventai mano, jog jiems trūksta kūrybiškumo (37,9 proc.), savarankiškumo (30,5 proc.), atidumo (33,7 proc.), iniciatyvumo (25,5 proc.). Atlikti tyrimai rodo, kad įsidarbinimas labiausiai priklauso nuo darbo patirties ir turimų asmeninių savybių. Galima teigti, kad šiuolaikinėje ekonomikoje didelę reikšmę įgauna ir bendrųjų kompetencijų ugdymas, o nuo asmeninių darbuotojo savybių vis labiau priklauso įsidarbinimo galimybės, darbo efektyvumas ir gaunamos pajamos. 

Auga skaitmenines technologijas išmanančių specialistų poreikis
 

Vieninga skaitmeninė rinka jau ne vienerius metus yra vienas iš dešimties Europos Komisijos prioritetų. „Skaitmenizacija atveria naują pasaulio ekonomikos puslapį, o naujosios technologijos – didieji duomenys, debesų kompiuterija, dirbtinis intelektas – tampa ketvirtosios pramonės revoliucijos ašimi. Ekonomikos skaitmeninimas itin svarbus, nes daro poveikį visiems pramonės ir paslaugų sektoriams. Vis dar žemas darbo jėgos skaitmeninių įgūdžių lygis riboja įmonių galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir mažina inovacijų diegimo potencialą“, – atkreipia dėmesį VGTU Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Jurevičienė.

Viena pagrindinių kliūčių verslo investicijoms – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir neatitikimas tarp įgūdžių pasiūlos ir paklausos. Mažėjanti darbo jėgos pasiūla ir jos nulemtas didelis darbo užmokesčio augimas skatina įmones investuoti į našumą didinančias technologijas, tokias kaip automatizavimas ir robotizavimas.

„Augant sektoriui, auga ir atitinkamų specialistų paklausa, formuojanti iššūkius naujoms kompetencijoms. Skaitmeninės ekonomikos sąlygomis galintys dirbti specialistai turi įgyti žinių apie naująsias ekonomikos sritis, tarptautinius ekonominius ryšius, tarptautinių organizacijų veiklą bei verslo galimybes globaliame pasaulyje. Jie turi gebėti taikyti pažangias technikos mokslų tyrimų priemones ir metodus, skirtus ekonominiams procesams analizuoti ir projektuoti, mokėti užsienio kalbas“, – teigia VGTU Ekonomikos inžinerijos katedros profesorė dr. Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Kvalifikuotų specialistų poreikis tik auga. Siekiant, kad Lietuvoje didėtų našumas ir ilgalaikis augimo potencialas, labai svarbu daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą, inovacijas – skelbiama Europos komisijos pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymima, kad mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius yra viena iš priežasčių, dėl kurių didėja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. 

Lietuvoje sparčiai vystosi startuolių įkurti verslai

Ekonomikos augimas, naujų darbo vietų kūrimas didino darbo jėgos poreikį ir užimtumą Lietuvoje, kuris pernai pasiekė 77,8 proc., viršindamas Europos Sąjungos (ES) vidurkį, siekiantį 73,2 proc. (skaičiuojant procentais nuo 20–64 m. gyventojų skaičiaus). Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų rezultatai darbo rinkoje yra geresni nei ES vidurkis. 2019 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, jų nedarbo lygis buvo mažesnis nei ES vidurkis 2,8 proc., palyginti su 4 proc. ES. 2018 metais atitinkamai siekė 2,9 proc. Lietuvoje ir 4,2 proc. dvidešimt aštuoniose ES šalyse, skaičiuojant procentais nuo aktyvių 20–64 metų gyventojų.

Skirtingos kvalifikacijos asmenų užimtumo lygio skirtumas didelis. Neturinčių vidurinio išsilavinimo asmenų užimtumo lygis ypač žemas. Eurostato duomenimis, 2018 metais atitinkamai siekė: 3,3 proc. Lietuvoje, 16,3 proc. ES šalyse, aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų – 45,5 proc. Lietuvoje bei 35,8 proc. ES šalyse (nuo bendro 20–64 m. užimtųjų skaičiaus). 

Remiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateikta informacija, pastaraisiais metais Lietuvoje pradėjo sparčiai vystytis startuoliai, kurių šiuo metu Lietuvoje veikia per 600. Jų skaičiaus augimas pastaraisiais metais siekė 58 proc. Pernai Lietuvos startuolių bendruomenė pasiekė rekordinius rezultatus – pritraukė 183 mln. eurų investicijų iš užsienio ir Lietuvos investicinių fondų.

Pradėjusiems savo verslą arba besirengiantiems netrukus pradėti, Europos Komisija siūlo pasinaudoti tarptautine mainų programa „Erasmus jauniesiems verslininkams“. Pasinaudojus šia programa, suteikiama galimybė naujiems ar būsimiems verslininkams mokytis iš patyrusių verslininkų, kaip valdyti mažą įmonę kitose programoje dalyvaujančiose šalyse. Tokia praktika, kurią iš dalies finansuoja ES, leidžia praleisti nuo 1 iki 6 mėnesių kitoje ES šalyje dirbant ir mokantis iš patyrusio verslininko.

Renkantis profesiją – klausimai sau

Šiomis dienomis vyksta jaunimo apsisprendimas „kuo būti“. Tai svarbus etapas ne tik patiems abiturientams, bet ir jų tėvams, artimiesiems. Renkantis profesiją, reikėtų atsakyti į klausimą, ką aš norėčiau dirbti, nes studijos trunka tik kelerius metus ir svarbu, kad darbas teiktų malonumą, tuomet bus lengviau įveikti atsirandančius sunkumus. Taip pat paklausti savęs, ar mano įgytos žinios ir įgūdžiai užtikrins galimybę toliau tobulėti, nes per pastaruosius dešimtmečius kvalifikaciniai reikalavimai specialistams iš esmės pasikeitė.

VGTU Verslo vadybos fakulteto ekonomikos inžinerijos katedros dėstytojai drauge su partneriais: Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerija, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) rengia Ekonomikos žaidimą moksleiviams, kuriame 2019 m. DALYVAVO 20 komandų iš 14 įvairių Lietuvos miestų ir miestelių mokyklų. Kelintus metus organizuojamo žaidimo tikslas – žaidimo metodu paskatinti vyresniųjų klasių moksleivius domėtis ekonomika, atskleisti ekonomikos srities gebėjimus ir rinktis ekonomikos inžinerijos studijas bei asmeninę karjerą ekonomikos srityje.

Tarptautiniame „QS World University Rankings by Subject 2019“ reitinge Ekonomikos ir ekonometrijos (Economics and Econometrics) kryptyje šiemet VGTU Verslo vadybos fakultetas išlaikė tą pačią aukštą poziciją ir užima 201–250 vietą. Lyginant su 2018 m. rezultatais, 100 pozicijų VGTU Verslo vadybos fakultetas pakilo verslo ir vadybos studijų (Business and Management Studies) kryptyje, kurioje užima 101–150 vietą (2018 m. – 201–250 vieta). „QS World University Rankings by Subject“ reitingas naudoja tik išorinius šaltinius ir mokslinių publikacijų duomenų bazes. Aukštojo mokslo institucijos šiame reitinge yra vertinamos pagal reputaciją tarp akademikų, reputaciją tarp darbdavių bei pagal publikacijų citavimo rodiklius.
 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH bendruomenė susitelkė padėti Ukrainos kariams: parama renkama ir toliau
VILNIUS TECH bendruomenė susitelkė padėti Ukrainos kariams: parama renkama ir toliau
Lapkričio 12 d. VILNIUS TECH Tvarumo centre vyko susitikimas, skirtas paramai Ukrainos kariams. Universiteto bendruomenė klausėsi labdaros ir paramos fondo „Susivieniję gerumui“ vadovės Agnės Jociuvienės bei savanorio Mindaugo pasakojimų apie karių kasdienybę ir kelionrd į Ukrainą, aktyviai prisidėjo aukodama reikalingus daiktus bei dalyvavo maskuojamojo tinklo rišimo dirbtuvėse. Bendruomenės nariai dar prieš renginį aukojo įvairius Ukrainos kariams reikalingus daiktus: miegmaišius, megztinius, kojines, mikrobangų krosneles, patalynę, rankšluosčius, kavą ir kitus negendančius maisto produktus. Taip pat buvo atnešta įvairių kitų daiktų, ypač reikalingų artėjant žiemai. Ši iniciatyva – ilgalaikė, todėl prisidėti galima ir pasibaigus renginiui. Ukrainos kariams ir toliau reikalinga šilta apranga, miegmaišiai, antklodės, higienos priemonės, maistas, buitinė technika ir daugybė kitų kasdienybei bei tarnybai reikalingų daiktų. Jų sąrašą rasite straipsnio gale. Pagalba Ukrainai – atsakomybė už savo ateitį Renginio metu fondo „Susivieniję gerumui“ vadovė A. Jociuvienė pasidalijo savanorystės patirtimi ir papasakojo, kaip organizuojama pagalba Ukrainos kariams. Kauniečių įkurtas fondas savanoriškai padeda Ukrainai nuo pat plataus masto invazijos pradžios ir jau beveik ketverius metus nuosekliai tęsia savo veiklą. „Sau davėme žodį, kad eisime iki galo. Vertybes reikia ginti šiandien, o ne laukti lemiamosios valandos. Esame morališkai ir fiziškai pavargę, bet esame užnugaris tų, kurie yra tenai. Yra karių, kurie jau žino, kad atvažiuosime, atvešime jiems automobilių ir reikalingų daiktų“, – pasakojo A. Jociuvienė. Pasak jos, didžioji dalis Ukrainos kariams perduodamos paramos surenkama iš žmonių, įmonių ir įvairių organizacijų. Todėl kiekvieno prisidėjimas yra svarbus – net ir nedidelė auka gali virsti konkrečia pagalba fronte. Akcijos universitete iniciatorė doc. dr. Ramunė Žurauskienė taip pat akcentavo tai, kad pagalba Ukrainai jai reiškia ne tik solidarumą su kovojančiais žmonėmis, bet ir atsakomybę už savo bei savo vaikų ateitį: „Kai manęs klausia, kodėl tai darau, atsakau, kad iš tikrųjų padedu sau ir savo vaikams. Stengiuosi padaryti tai, ką galiu. Tai labai prasmingas žingsnis – nebegyventi nuleidus galvą ir galvojant, kas čia bus, bet imtis konkrečių veiksmų“, – mintimis dalijosi docentė. Fondo savanoris Mindaugas atkreipė dėmesį į dar vieną iššūkį – visuomenės nuovargį ir abejingumą. Pasak jo, ilgėjant karui, žmonės gali priprasti prie nuolat girdimų žinių ir pradėti manyti, kad situacija savaime išsispręs: „Žmonių abejingumas ir pripratimas prie fakto, kad ten vyksta karas, labai apsunkina mūsų darbą. Tačiau iš tikrųjų kuo ilgiau karas tęsiasi, tuo svarbiau padėti“, – pabrėžė jis. Maskuojamieji tinklai padeda apsisaugoti nuo dronų Susitikimo metu vyko ir maskuojamojo tinklo rišimo dirbtuvės. Tokie tinklai naudojami apsaugai nuo dronų, o tinkamai parinktos baltos medžiagos padeda maskuoti objektus snieguotoje aplinkoje ir išlikti mažiau pastebimiems. Tvarumo centre pradėtas rišti tinklas gali būti pildomas ir po renginio – prie šios veiklos kviečiama prisijungti visus norinčius, kol jis bus užbaigtas. Parama renkama ir toliau: kokių daiktų šiuo metu reikia? VILNIUS TECH bendruomenė ir visi norintys prisidėti kviečiami nelikti nuošalyje – daiktinė parama renkama nuolat. Daiktai gali būti naudoti, svarbiausia, kad jie būtų švarūs, tvarkingi ir tinkami naudoti. Taip pat kviečiame pasidalyti informacija su artimaisiais ir draugais. Net ir nedidelė pagalba gali tapti svarbia parama tiems, kuriems jos šiandien labiausiai reikia. Šiuo metu ypač reikalingi: Maisto produktai: kava, arbata, sausainiai, džiūvėsiai, mėsos konservai ir kiti ilgai negendantys produktai. Šilti drabužiai ir tekstilė: užklotai, miegmaišiai, antklodės, šilti vyriški megztiniai, marškinėliai, apatinis trikotažas, storos ir plonos kojinės, patalynė, rankšluosčiai. Vaistai ir medicinos priemonės: vaistai (gali būti ir besibaigiančio galiojimo), tvarsliava, medicininės sauskelnės. Higienos ir švaros priemonės: įvairios higienos prekės, drėgnosios servetėlės. Technika ir elektros įranga: generatoriai, „EcoFlow“ energijos kaupimo sprendimai, išoriniai akumuliatoriai („powerbank“), prožektoriai, nešiojamieji kompiuteriai, planšetės, plokščiaekraniai televizoriai. Buitinė technika: šaldytuvai, skalbyklės, šaldikliai, mikrobangų krosnelės, elektriniai virduliai. Įrankiai ir statybinės priemonės: automobilių įrankiai, benzininiai pjūklai, gręžtuvai, suktuvai, kampiniai šlifuokliai, kastuvai, kirviai, dideli puodai, vinys. Turistiniai reikmenys ir avalynė: kerziniai bei žygio batai, botai (40–48 dydžio). Avalynė gali būti naudota, tačiau turi būti švari ir nesuavėta. Drabužiai ligoninėse gulintiems vyrams: marškinėliai, šortai, pižamos, treningai, ploni bliuzonai. Kiti reikmenys: maistas gyvūnams. Taip pat reikalingi balti audiniai žieminiams maskuojamiesiems tinklams rišti. Tam tinka nebereikalingos užuolaidos, antklodės, drabužių pamušalas ir kiti lengvi balti audiniai. Daiktus darbo dienomis kviečiame atnešti į: S3 korp. 004 kabinetą, 9.00–12.00 val., Kilus klausimų arba norint susitarti konkrečiai, kviečiame kreiptis į: doc. dr. Ramunę Žurauskienę tel. +370 631 891 30, arba Mildą Mockūnaitę-Vitkienę tel. +370 656 850 67, milda.mockunaite-vitkiene@vilniustech.lt Jeigu neturite galimybės paaukoti daiktų, prisidėti galima ir finansiškai – skiriant lėšų degalams, reikalingiems paramai į Ukrainą nugabenti. Dėkojame visiems paaukojusiems bendruomenės nariams. Taip pat už pagalbą dėkojame Tvarumo centrui. 
Plačiau