Verslo atstovų, ypač smulkiųjų įmonių savininkų, nuomone, darbo rinkoje trūksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, o reikalavimai jiems vis didėja. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros mokslininkai atliko darbdavių sociologinę apklausą, kurios rezultatai parodė, jog nuolat auga darbuotojų asmeninių savybių ir bendrųjų kompetencijų svarba. Darbdaviai akcentuoja nepakankamą iniciatyvumą (43,9 proc.), atsakingumą (35,1 proc.), norą rimtai dirbti (35,1 proc.), kūrybiškumą ir savarankiškumą (po 15 proc.).
Tyrime dalyvavę absolventai mano, jog jiems trūksta kūrybiškumo (37,9 proc.), savarankiškumo (30,5 proc.), atidumo (33,7 proc.), iniciatyvumo (25,5 proc.). Atlikti tyrimai rodo, kad įsidarbinimas labiausiai priklauso nuo darbo patirties ir turimų asmeninių savybių. Galima teigti, kad šiuolaikinėje ekonomikoje didelę reikšmę įgauna ir bendrųjų kompetencijų ugdymas, o nuo asmeninių darbuotojo savybių vis labiau priklauso įsidarbinimo galimybės, darbo efektyvumas ir gaunamos pajamos.
Auga skaitmenines technologijas išmanančių specialistų poreikis
Vieninga skaitmeninė rinka jau ne vienerius metus yra vienas iš dešimties Europos Komisijos prioritetų. „Skaitmenizacija atveria naują pasaulio ekonomikos puslapį, o naujosios technologijos – didieji duomenys, debesų kompiuterija, dirbtinis intelektas – tampa ketvirtosios pramonės revoliucijos ašimi. Ekonomikos skaitmeninimas itin svarbus, nes daro poveikį visiems pramonės ir paslaugų sektoriams. Vis dar žemas darbo jėgos skaitmeninių įgūdžių lygis riboja įmonių galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir mažina inovacijų diegimo potencialą“, – atkreipia dėmesį VGTU Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Jurevičienė.
Viena pagrindinių kliūčių verslo investicijoms – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir neatitikimas tarp įgūdžių pasiūlos ir paklausos. Mažėjanti darbo jėgos pasiūla ir jos nulemtas didelis darbo užmokesčio augimas skatina įmones investuoti į našumą didinančias technologijas, tokias kaip automatizavimas ir robotizavimas.
„Augant sektoriui, auga ir atitinkamų specialistų paklausa, formuojanti iššūkius naujoms kompetencijoms. Skaitmeninės ekonomikos sąlygomis galintys dirbti specialistai turi įgyti žinių apie naująsias ekonomikos sritis, tarptautinius ekonominius ryšius, tarptautinių organizacijų veiklą bei verslo galimybes globaliame pasaulyje. Jie turi gebėti taikyti pažangias technikos mokslų tyrimų priemones ir metodus, skirtus ekonominiams procesams analizuoti ir projektuoti, mokėti užsienio kalbas“, – teigia VGTU Ekonomikos inžinerijos katedros profesorė dr. Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė.
Kvalifikuotų specialistų poreikis tik auga. Siekiant, kad Lietuvoje didėtų našumas ir ilgalaikis augimo potencialas, labai svarbu daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą, inovacijas – skelbiama Europos komisijos pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymima, kad mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius yra viena iš priežasčių, dėl kurių didėja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
Lietuvoje sparčiai vystosi startuolių įkurti verslai
Ekonomikos augimas, naujų darbo vietų kūrimas didino darbo jėgos poreikį ir užimtumą Lietuvoje, kuris pernai pasiekė 77,8 proc., viršindamas Europos Sąjungos (ES) vidurkį, siekiantį 73,2 proc. (skaičiuojant procentais nuo 20–64 m. gyventojų skaičiaus). Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų rezultatai darbo rinkoje yra geresni nei ES vidurkis. 2019 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, jų nedarbo lygis buvo mažesnis nei ES vidurkis 2,8 proc., palyginti su 4 proc. ES. 2018 metais atitinkamai siekė 2,9 proc. Lietuvoje ir 4,2 proc. dvidešimt aštuoniose ES šalyse, skaičiuojant procentais nuo aktyvių 20–64 metų gyventojų.
Skirtingos kvalifikacijos asmenų užimtumo lygio skirtumas didelis. Neturinčių vidurinio išsilavinimo asmenų užimtumo lygis ypač žemas. Eurostato duomenimis, 2018 metais atitinkamai siekė: 3,3 proc. Lietuvoje, 16,3 proc. ES šalyse, aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų – 45,5 proc. Lietuvoje bei 35,8 proc. ES šalyse (nuo bendro 20–64 m. užimtųjų skaičiaus).
Remiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateikta informacija, pastaraisiais metais Lietuvoje pradėjo sparčiai vystytis startuoliai, kurių šiuo metu Lietuvoje veikia per 600. Jų skaičiaus augimas pastaraisiais metais siekė 58 proc. Pernai Lietuvos startuolių bendruomenė pasiekė rekordinius rezultatus – pritraukė 183 mln. eurų investicijų iš užsienio ir Lietuvos investicinių fondų.
Pradėjusiems savo verslą arba besirengiantiems netrukus pradėti, Europos Komisija siūlo pasinaudoti tarptautine mainų programa „Erasmus jauniesiems verslininkams“. Pasinaudojus šia programa, suteikiama galimybė naujiems ar būsimiems verslininkams mokytis iš patyrusių verslininkų, kaip valdyti mažą įmonę kitose programoje dalyvaujančiose šalyse. Tokia praktika, kurią iš dalies finansuoja ES, leidžia praleisti nuo 1 iki 6 mėnesių kitoje ES šalyje dirbant ir mokantis iš patyrusio verslininko.
Renkantis profesiją – klausimai sau
Šiomis dienomis vyksta jaunimo apsisprendimas „kuo būti“. Tai svarbus etapas ne tik patiems abiturientams, bet ir jų tėvams, artimiesiems. Renkantis profesiją, reikėtų atsakyti į klausimą, ką aš norėčiau dirbti, nes studijos trunka tik kelerius metus ir svarbu, kad darbas teiktų malonumą, tuomet bus lengviau įveikti atsirandančius sunkumus. Taip pat paklausti savęs, ar mano įgytos žinios ir įgūdžiai užtikrins galimybę toliau tobulėti, nes per pastaruosius dešimtmečius kvalifikaciniai reikalavimai specialistams iš esmės pasikeitė.
VGTU Verslo vadybos fakulteto ekonomikos inžinerijos katedros dėstytojai drauge su partneriais: Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerija, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) rengia Ekonomikos žaidimą moksleiviams, kuriame 2019 m. DALYVAVO 20 komandų iš 14 įvairių Lietuvos miestų ir miestelių mokyklų. Kelintus metus organizuojamo žaidimo tikslas – žaidimo metodu paskatinti vyresniųjų klasių moksleivius domėtis ekonomika, atskleisti ekonomikos srities gebėjimus ir rinktis ekonomikos inžinerijos studijas bei asmeninę karjerą ekonomikos srityje.
Tarptautiniame „QS World University Rankings by Subject 2019“ reitinge Ekonomikos ir ekonometrijos (Economics and Econometrics) kryptyje šiemet VGTU Verslo vadybos fakultetas išlaikė tą pačią aukštą poziciją ir užima 201–250 vietą. Lyginant su 2018 m. rezultatais, 100 pozicijų VGTU Verslo vadybos fakultetas pakilo verslo ir vadybos studijų (Business and Management Studies) kryptyje, kurioje užima 101–150 vietą (2018 m. – 201–250 vieta). „QS World University Rankings by Subject“ reitingas naudoja tik išorinius šaltinius ir mokslinių publikacijų duomenų bazes. Aukštojo mokslo institucijos šiame reitinge yra vertinamos pagal reputaciją tarp akademikų, reputaciją tarp darbdavių bei pagal publikacijų citavimo rodiklius.
Galerija
