Stojantiesiems

Darbuotojų ieškanti įmonė: darbo patirtis – ne visada privalumas

Kovo 2, 2016
Skaitant darbo skelbimus akys užkliūva už dviejų frazių, kurios labai dažnai eina greta viena kitos: „reikalavimas – ne mažesnė nei 2 metų darbo patirtis“ ir „gali būti paskutinių kursų studentas“. Ar įmanoma dar nebaigus studijų sukaupti solidžią darbo patirtį? Ir ar tikrai to reikia?
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė Ugnė Marija Narkevičiūtė sako, kad kasmet universitete organizuojamos Karjeros dienos atskleidžia besikeičiantį darbdavių požiūrį. „Organizuodami Karjeros dienas pastebėjome tendenciją, kad darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria jaunųjų talentų paieškai ir „auginimui“ bendrovės viduje, todėl noriai atsigręžia į universitetus“, – sako ji.
 
Karjeros dienose dalyvaujančios įmonės žino, kur ateina, todėl pagrindinis reikalavimas nėra darbo patirtis. Tarptautinės kompanijos „Revel Systems“ generalinis direktorius Tadas Arvydas Vizgirda teigia, kad kandidatuose į darbo vietą stengiasi įžvelgti potencialą: „Dažnai susitinkame su kandidatais, kurie neturėdami reikiamos patirties jaučiasi nejaukiai, nepasitiki savimi. Tokių pokalbių metu stengiamės išsiaiškinti, ar kandidatai pasirengę augti ir įdėti asmeninių pastangų, kad išmoktų tai, kas reikalinga jo pareigose. Manome, kad charizma yra duota kiekvienam iš mūsų, tačiau ji atsiskleidžia tik atsiradus tam tikroms aplinkybėms“.
 
Kai kurie darbdaviai pastebi, kad įdarbinti jauną specialistą yra kur kas geriau nei daug patirties įgijusį profesionalą. „Patyrėme, kad samdant darbuotojus su patirtimi ne visada pavyksta integruoti juos į savitą organizacinę kultūrą. Todėl jau 2010 m. pradėjome aktyviai puoselėti studentų pritraukimo programą.  Šiandien daugiau nei pusė patyrusių „EASTING“ darbuotojų startavo kompanijoje kaip praktikantai“, – patirtimi dalijasi tarptautinės krovinių logistikos „EASTING“  įmonių grupės vadovas Edgaras Rimgaila.
 
Įdarbinę ar praktikai priėmę studentą darbdaviai savo srities žiniomis iš karto prisideda prie specialisto ugdymo, tad diplomą gaudamas jaunuolis jau yra susipažinęs su darbo rinka, įgijęs ne tik žinių, bet ir patirties. Tai, kad rūpinimasis karjera studijų metais – atsiperka, patvirtina ir Lietuvos darbo biržos statistika: 97 proc. VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto, 97 proc. Mechanikos, 95 proc. Transporto inžinerijos, 94 proc. Elektronikos fakultetų absolventų pabaigę studijas jau turi darbą arba labai greitai įsilieja į rinką.
 
Išskirtinę progą darbdaviams susipažinsi su būsimais darbuotojais VGTU suteikia ir šį pavasarį ilgiausiai Lietuvoje trunkančiose Karjeros dienose, kurios skelbia šūkį „Nerk gilyn“ ir ragina neapriboti savęs bei siekti didelių karjeros tikslų. Kasmet organizuojamose VGTU Karjeros dienose dalyvauja daugiau nei 70 garsiausių Lietuvos ir tarptautinio kapitalo įmonių. Vakar prasidėjusios karjeros dienos tęsis visą mėnesį, per šį laikotarpį vyks daugiau nei 30 atvirų paskaitų, simuliacinių darbo pokalbių, suorganizuota apie 10 vizitų į įvairias Lietuvos įmones.
 
 „Šiemet norime ypač paskatinti jaunuolius nebijoti kurti savo verslo ir pačius tapti darbdaviais, todėl suteiksime jiems progą išgirsti patarimų iš jaunųjų verslininkų bei startuolių įkūrėjų, kurie pavertė savo arba bendraminčių idėjas realybe. Siūlysime susitikti su „ČIOP ČIOP“ kulinarijos studijos vadove Urte Mikelevičiūte, „GetShopin“ įkūrėju Andriumi Čepkumi, „DonutLab“ įkūrėju Andriumi Zavecku ir daugeliu kitų“, – pasakojo VGTU Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė U. Narkevičiūtė.
 
VGTU Karjeros dienose su studentais profesiniais patarimais dalinsis ir aktorius Marius Jampolskis, televizijos laidų ir renginių vedėjas Rolandas Vilkončius, aktorė Aistė Diržiūtė, SEB banko marketingo vadovas Liudas Rimkus, Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, VĮ „Lietuvos tarptautiniai oro uostai“ generalinis direktorius Gediminas Almantas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR SM direktorius Egidijus Skrodenis bei daugelį kitų savo srities specialistų.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau