Stojantiesiems

Daržo fenomenas šiuolaikiniame mene: Pamėnkalnio galerijoje pristatoma VILNIUS TECH profesoriaus kūryba

Gegužės 5, 2026

Gegužės 5 d., antradienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma grupės autorių paroda „Sodininkų mugė“. Parodos menininkai: Vytenis Burokas, Alvydas Lukys, Aurelija Maknytė, Ieva Mediodia, Arūnė Tornau ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorius Audrius Novickas.

Paroda „Sodininkų mugė“ tyrinėja erdvę, kurioje menas auga greta daržo, o užmiesčio gyvenimo ritmas formuoja kūrybines praktikas. Ji atskleidžia menininkų sodininkystę kaip savitą tinklą, kuriame per dalijimąsi, tarpusavio ryšius ir bendras patirtis randasi neformali kūrybos aplinka.

„Nuo seno menininkai traukė į sodybas, kuriose leisdavo ar leidžia vasaras, o kai kurie ir visam laikui persikelia ten gyventi. Vienas garsiausių „pabėgėlių“ iš miesto buvo Vincentas van Goghas. Jo kolega Paulis Gauguinas spruko dar toliau – net į Taitį. Neabejotinai abu, atsitraukę nuo didmiesčio, atrado naujas tapybos formas“, – pasakoja parodos kuratorė Aistė Kisarauskaitė.

Net sovietmečiu, kai miestiečiams buvo draudžiama pirkti sodybas, daugelis lietuvių menininkų jas vis tiek rasdavo būdų įsigyti ir vasaroms išsikraustydavo ten gyventi. Atgavus nepriklausomybę, vienu įdomesnių 2000-ųjų pradžios meno įvykių tapo Marijos Teresės Rožanskaitės ir Igorio Piekuro su sūnumis rengtos parodos jų sodyboje Dzūkijoje. Pamatyti pievose eksponuojamų skulptūrų ir akvarelių ar gigantiškų menininkės sukurtų ausų („Miško ausys“, 2003), pritvirtintų prie pušų kamienų, suvažiuodavo galybė žmonių.

„Šiuolaikiniai menininkai taip pat dažnai renkasi pilną ar dalinį gyvenimą sodyboje. Tarp jų – ir savotiškas „Gauguinas Nr. 2“, Juozas Laivys, viename iš savo kūrybinių projektų perėmęs žymiojo postimpresionisto tapatybę. Į Laivio sodybą vykstama ne tiek žiūrėti eksponuojamų darbų, kiek juos palaidoti Meno kūrinių kapinėse. Kolegos taip pat keliauja pas Laurą Garbštienę į buvusią Marcinkonių geležinkelio stotį ir menininkės įsteigtą Verpėjų rezidenciją. Vis dėlto nemaža dalis kūrėjų sodybas renkasi kaip vietą atsitraukti – net ir nuo kolegų. Tuomet tarpusavio ryšiai tampa mažiau akivaizdūs, tačiau juos išduoda vienodos rūšies sodinukai ar sėklos, nenutrūksta dalijimasis patirtimi“, – tikina A. Kisarauskaitė.

Pasak jos, ši paroda siekia suteikti erdvę menininkams-sodybininkams veikti, ekspozicijos neapribojant vien tuo, ką įprastai vadiname meno kūriniu – kaip to nereikalauja ir pats gyvenimas sodyboje. Kiekvienas gali rinktis: ravėti daržą, genėti medžius ar kurti meno kūrinius. Taip pat – spręsti, ar šiuos kasdienius sodybos darbus laikyti meno praktika.

Vienas iš projekto uždavinių – formos laisvė, leidžianti eksponuoti tai, kas menininkams aktualu: tradicines meno formas, tarpdisciplininę raišką ar net užaugintas daržo ir sodo gėrybes. Paroda siekia apžvelgti pačią sodybininkavimo praktiką, idėjų kaitą bei esamus ar nutrūkusius kultūrinius ryšius.

Paroda „Sodininkų mugė“ Pamėnkalnio galerijoje veiks iki birželio 2 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Rengėjas: Pamėnkalnio galerija. Parodos kuratorė: Aistė Kisarauskaitė. Parodos menotyrininkė: Skaidra Trilupaitytė. Architektas: Danas Aleksa. Dizainerė: Augustė Glinskytė.

Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Naujiena parengta pagal https://pamenkalnio.lt/ informaciją.

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau