Stojantiesiems

Susitikimas bei diskusija su astronautu Tuva Cihangir Atasever

Gegužės 29, 2026

Kviečiame VILNIUS TECH bendruomenę ir visus besidominčius kosmosu birželio 3 d. (trečiadienį), 10.30 val. dalyvauti susitikime su antruoju Turkijos kosmoso agentūros astronautu ir avionikos inžinieriumi Tuva Cihangir Atasever.

Astronautas Tuva Cihangir Atasever

Susitikimo metu svečias pasidalins savo patirtimi kosmoso misijose, papasakos apie vykdytus mokslinius tyrimus bei darbo kosmoso srityje iššūkius. Renginyje bus aptariamos įvairios tyrimų kryptys, tarp jų:

  • astrodalelių fizika,
  • genetika,
  • smegenų hemodinamika,
  • biomedicininiai prietaisai,
  • ląstelinė ir molekulinė biologija.

Tai – išskirtinė galimybė išgirsti apie tarptautinę patirtį iš kosmoso sektoriaus profesionalo, susipažinti su šiuolaikiniais moksliniais tyrimais ir užduoti rūpimus klausimus apie astronautikos bei kosmoso technologijų ateitį.

Renginio informacija:

📅 Birželio 3 d., trečiadienis
🕥 10.30 val.
📍 6 aukšto holas, Centriniai rūmai, Saulėtekio al. 11, Vilnius
⏱ Numatoma trukmė – 1 val.

Laukiame!

 

Apie Tuva Cihangir Atasever

T. C. Atasever gimė 1992 m. Ankaroje, Turkijoje. Baigęs mokyklą, studijavo Bilkento universitete, kur įgijo elektros ir elektronikos inžinerijos bakalauro laipsnį, 2014 m. baigęs bakalauro studijas, Tuva persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kalifornijos universitete Irvine įgijo fotonikos magistro laipsnį.  Taip pat, 2018 m. T. Atasever baigė Kosmoso studijų programą (SSP), kurią organizavo Delfto technologijos universitetas, Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centras (ESA ESTEC) bei Tarptautinis kosmoso universitetas (ISU).

2016 m. įgijęs magistro laipsnį, T. Atasever tapo vienu iš „Blue Dot VR“ įkūrėjų ir generaliniu direktoriumi (CEO). Čia jis dirbo kurdamas įtraukiančias virtualios realybės patirtis, siekdamas paskatinti vartotojų prosocialų, aplinką tausojantį ir empatišką elgesį. 2017 m. T. Atasever prisidėjo prie dar vieno startuolio – „HyperSight, Inc.“, kuris specializavosi papildytos realybės (AR) srityje, įkūrimo.

Padirbėjęs šiuose projektuose ir įgijęs gyvenimą keičiančios patirties, T. Atasever pradėjo dirbti įmonėje „ROKETSAN, Inc.“ avionikos sistemų inžinieriumi, atsakingu už avionikos posistemius mikropalydovų nešėjų (MSLV) ir kosminių zondavimo raketų (SSR) kūrimo projektuose. Dirbdamas SSR naudingosios apkrovos integravimo vadovu, jis buvo atsakingas už mokslinių ir komercinių naudingųjų apkrovų, kurios turėjo būti paleistos SSR, atrinkimą, joms keliamų techninių reikalavimų rengimą ir sėkmingą jų integravimą į nešančiąją raketą po dizaino patikros proceso.

2022 m. gegužę T. Atasever pateikė paraišką pirmajai Turkijos kosmoso agentūros (TUA) astronautų atrankos kampanijai. Sėkmingai įveikęs visus etapus, jis buvo išrinktas vienu iš dviejų pirmųjų Turkijos astronautų.

T. Atasever buvo vienas iš „Axiom Mission 3“ misijos specialistų – pirmojoje visos Europos komercinėje astronautų misijoje į Tarptautinę kosminę stotį. 2024 m. birželį jis skrido į kosmosą „Galactic 07“ misijoje kaip astronautas-tyrėjas ir misijos metu atliko septynis skirtingus mokslinius tyrimus.

Laisvalaikiu T. Atasever mėgsta plaukimą, bėgiojimą lauke, stovyklavimą ir žygius su kuprine, anksčiau yra apkeliavęs kelis nacionalinius parkus Šiaurės ir Pietų Kalifornijoje bei palei Viduržemio jūros pakrantę.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau