Stojantiesiems

VILNIUS TECH Architektūros studenčių vizijos pristatytos Vilniaus rajono savivaldybėje

Gegužės 29, 2026

Gegužės 27 d., trečiadienį, Vilniaus rajono savivaldybėje oficialiai atidaryta paroda „Bendruomenės centras Kasmiškių kaime: VILNIUS TECH Architektūros studenčių idėjos“. Ekspozicijoje pristatomi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros antrojo kurso studenčių kursiniai darbai, siūlantys šiuolaikiškus architektūrinius-urbanistinius sprendimus sparčiai augančiai rajono bendruomenei. 

Parodos atidarymo renginyje dalyvavo VILNIUS TECH universiteto atstovai bei darbų autorės, taip pat savivaldybės administracijos darbuotojai. Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus vardu susirinkusius pasveikinęs savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius pasidžiaugė, kad prieš kelerius metus užsimezgęs bendradarbiavimas vyksta sėkmingai.

„Pirmiausia noriu pasidžiaugti mūsų savivaldybės ir VILNIUS TECH bendradarbiavimu. 2023 metais pasirašyta sutartis tapo realių iniciatyvų pradžia. Šiandien matome vieną iš rezultatų, kai jauni būsimi architektai savo žinias skiria Vilniaus rajono erdvių vizijoms“, – sakė V. Vansavičius.

Bendruomenės centras – erdvė gyventojų tapatumui ir aktyvumui

Bendruomenės gyvenvietėse, kaimynijose formuojasi istoriškai savaime arba kaip kryptingas urbanistinio planavimo ir projektavimo rezultatas. Šiomis dienomis ypač galime pastebėti aktyvėjančias bendruomenines organizacijas, kurių narius vienija ne tik bendra gyvenamoji erdvė, bet ir siekis ją kryptingai formuoti, spręsti viešųjų paslaugų trūkumo klausimus. Todėl bendruomeninės organizacijos siekia savo teritorijose steigti bendruomenės centrus, kaip jų narius telkiantį ir įvairialypius poreikius tenkinantį kompleksą. Lokalus visuomeninių paslaugų centras yra vienas iš reikšmingų objektų, atspindinčių bendruomenės tapatumą ir skatinančių bendruomenės aktyvumą.

„VILNIUS TECH ir viešojo sektoriaus partnerystė kuria reikšmingą sinergiją studijų procese – sprendžiami realūs teritorijų vystymo iššūkiai, o savivaldybė gauna naujų idėjų ir alternatyvių ateities scenarijų vietos plėtrai. Bendradarbiavimas tarp universiteto ir savivaldos leidžia jauniesiems architektams įgyti praktinės patirties, geriau suprasti užsakovų (šiuo atveju – bendruomenių) poreikius bei dalį projektavimo procesų, o savivaldybei – pasitelkti kūrybišką, inovatyvų požiūrį į galimą vystymą. Tokie projektai stiprina ryšį tarp mokslo ir praktikos bei prisideda prie kokybiškesnės, bendruomenių poreikiams jautrios aplinkos kūrimo“, – pasakoja VILNIUS TECH docentė Giedrė Ratkutė-Skačkauskienė.

VILNIUS TECH Architektūros studijų antrakursiai kasmet nagrinėja kaimynijas, gilinasi į įvairius bendruomenių poreikius ir rengia pasiūlymus bendruomenės centrų kompleksams. Šiais mokslo metais studentai rengė pasiūlymus Kasmiškių, Pavilnio, Salininkų ir Užusienio bendruomenėms.

Savivaldybėje eksponuojamoje parodoje pristatomos Martynos Jazgevičiūtės, Rugilės Karaliūtės, Gerdos Kumpaitytės, Urtės Mikalauskaitės, Aistės Marozaitės ir Mortos Gintarės Vasiulytės Kasmiškių bendruomenės centro idėjos (vadovai doc. Raimund Stupak, doc. Giedrė Ratkutė-Skačkauskienė, asist. Eglė Truskauskienė, lekt. Agnė Vėtė, doc. dr. Arnoldas Gabrėnas, doc. dr. Darius Linartas).

Paroda pirmajame administracijos aukšte vyks iki š.m. birželio 23 dienos, kviečiame apsilankyti.

Naujienos nuotraukos: Vilniaus rajono savivaldybė, Inesa Baranovska

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau