Dažniausiai užduodami klausimai apie Erasmus+ studijas užsienyje

Vasario 8, 2022

Ar kada nors svajojai tyrinėti užsienio aukštųjų mokyklų laboratorijose, studijuoti kitais metodais, atrasti nepažintą kultūrą ir susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio? Atrasti naujas šalis tau padės Erasmus+ studijų mainų programa, kuri atveria galimybes studijuoti Europos Sąjungoje (ES) arba už ES ribų! Tačiau žengti tokį žingsnį gali būti ne visada drąsu – kita šalis, kalbos barjeras, pandemija ir finansai gali kelti abejonių dėl studijų mainų. Kalbiname VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto tarptautinių studijų koordinatorių dr. Andrių Čeponį, kuris atsakys į dažniausiai studentų užduodamus klausimus!

Kaip teisingai pasirinkti studijų dalykus vykstant į Erasmus+ mainus?

Įprastai studentas per semestrą turi 6 studijų dalykus kurių apimtis yra 30 kreditų. Taigi, vykstant studijuoti į užsienį pagal Erasmus+ mainų programą studentas turi susidaryti studijų planą, kurio studijų dalykų skaičius ir apimtis atitiktų jo įprastines studijas namuose. Studijų planas sudaromas pagal studijų dalykų sąrašą kurį pateikia universitetas į kurį vykstate. Dažniausiai sąrašas pateikiamas užsienio universiteto puslapyje, skiltyje tarptautinės studijos, mainų studentams ar pan. Susidarius studijų dalykų sąrašą jį reikia pateikti fakulteto Erasmus+ koordinatoriui suderinimui. Suderinimas reikalingas tam, kad išvengti galimų neatitikimų tarp Jūsų pasirinktų ir įprastų, studijuojamų namuose, studijų dalykų. 

Paprastai tariant – Jūs turite susikonstruoti savo semestrą užsienyje taip kad jis būtų panašus į tą semestrą kurį studijuotumėte įprastai. Konstruktoriaus dalis pateikia universitetas į kurį vykstate studijų dalykų siūlomų mainų studentams sąrašo pavidalu.
 
Ką daryti jeigu semestro metu turiu praktiką ir vykstu į Erasmus+ mainus?

Semestro planą konstruojate neįtraukdami praktikos t.y. įprastai Jūsų semestro apimtis, be praktikos, turėtų būti 24 kreditai. Praktiką galėsite atliktį grįžę po studijų užsienyje arba galite pasinaudoti Erasmus+ praktikos galimybėmis ir atlikti praktiką užsienyje t.y. susirasti praktikos vietą toje pačioje ar kitoje šalyje. 
Kitaip tariant, čia galima turėti combo t.y. studijos + praktika užsienyje. 

Tokį „combo“ atliko multimedijos ir kompiuterinio dizaino studentas Aivaras! Apie šią patirtį jis pasakojo LIVE pokalbyje, transliacijos įrašą gali rasti čia.

Kaip bus įkaitomi studijų dalykai po studijų užsienyje?

Jeigu studijų planas mainams buvo sukonstruotas gerai, neįgijote akademinių skolų, tai nekils ir jokių sunkumų. Tiesiog pateiksite išrašą apie Jūsų pažymius įgytus studijų metu užsienyje fakulteto Erasmus+ koordinatoriui, o jis atliks visas reikiamus veiksmus ir po kelių dienų pažymiai bus įtraukti į sistemą. 

Kas nutiks jeigu po studijų užsienyje turėsiu akademinę skolą?

Akademinę skolą įgyta mainų metu leidžiama išsitaisyti per vienerius metus. Tokia skola nedaro įtakos studento statusui ir jis nepraranda studijų krepšelio, taip pat nedalyvauja ir rotacijoje. 
Paprastai tariant, skolą įgytą mainų metu galėsite taisytis metus laiko be jokių pasekmių Jūsų studento statusui ar pan. Fair enough? 🙂
Mes suprantame kad studijos užsienyje daugeliui yra iššūkis. Todėl, kiekvieną atvejį nagrinėjame individualiai kartu su studentu ir stengiamės pasiekti geriausią įmanomą rezultatą.

Ar galėsiu keisti studijų dalykus kuriuos pasirinkau prieš išvykdamas į studijas užsienyje?

Taip, studijų dalykus dar galėsite keisti apie mėnesį laiko po to, kai nuvyksite į užsienio universitetą. Keitimas turės būti derinamas su priimančiuoju ir namų universitetu. Keitimas labai paprastas, užpildysite paprastą formą kurioje nurodysite, kurio dalyko atsisakote ir kuriuo dalyku jį pakeičiate. Užpildytą formą, pasirašote ir siunčiate priimančiojo universiteto Erasmus+ koordinatoriui, kuris tą formą pasirašo ir grąžina Jums. Jus, savo ruoštu, studijų dalykų keitimo formą su parašais siunčiate savo fakulteto Erasmus+ koordinatoriui kuris ją pasirašo ir Jums grąžina. Vualia – dalykas pakeistas 🙂

Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kad tai sudėtinga, bet viskas vyksta elektroniniu būdu ir niekur lakstyti nereikia. 
Taip pat, jeigu Jums kažkas nepavyksta ar nesigauna visada galite prašyti pagalbos savo fakulteto Erasmus+ koordinatoriaus kuris gali tiesiogiai kreiptis į užsienio universitetą. 

Jeigu turite klausimų, norite padiskutuoti ar pasitarti dėl Erasmus+ mainų galimybių Jus visada galite parašyti laišką VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Erasmus+ koordinatoriui Andriui Čeponiui (andrius.ceponis@vilniustech.lt), užeiti pas jį į svečius adresu SRL-I 419 (free coffee or tea will be provided), susitarti dėl Zoom`io susitikimo arba tiesiog klausti susitikus universiteto koridoriuje, valgykloje ar kitur 🙂 
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau