Stojantiesiems

Dėstytojai sėmėsi žinių edukologinių kompetencijų tobulinimo seminaruose

Balandžio 18, 2018

Neseniai baigėsi tik geriausių dalyvių atsiliepimų sulaukę edukologinių kompetencijų tobulinimo seminarai, kuriuos organizavo ir vykdė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Edukacinių kompetencijų grupė. Universiteto dėstytojai šiais mokslo metais aktyviai dalyvavo ir gilinosi į andragogikos pagrindus, studentų vertinimą pagal tris lygmenis, kokybiškų ir patrauklių pateikčių rengimą ir naudojimą, atskirus inovatyvius studijų metodus, tokius kaip debatai ar įvairių bendradarbiavimo metodų taikymas studijų procese, o pavasario semestre buvo pasiūlytas naujas seminaras tema „Tarpkultūrinė komunikacija“. Ypatingo dėmesio akademinėje bendruomenėje sulaukė organizuoti renginiai „Žaibolaidis“, kurių tikslas yra konstruktyviai aptarti aktualias, daug diskusijų ir emocijų keliančias problemas ir rasti jų sprendimo būdus.


Seminarų metu buvo ne tik atliekamos praktinės aukštojo mokslo didaktikos užduotys, tačiau ir keliami įvairaus sudėtingumo klausimai – į vienus galima buvo rasti tiesioginius atsakymus, pasiremiant teorinėmis įžvalgomis ir praktine patirtimi, o kiti reikalavo gilesnio edukologinio požiūrio ar net tarpkryptinių žinių. Dėstytojai, kaip savo srities dalyko profesionalai ir mokslininkai, suvokia indėlio svarbą rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, suvokia aukštojo mokslo kaitą, kuomet tradicinį mokymą, kurio pagrindas yra perteikti žinias, keičia mokymosi paradigma –studentas tampa sąmoningu ir aktyviu studijų dalyviu. Tokia kaita dėstytojams kelia naujų uždavinių: taikyti aktyvinančius mokymosi metodus, modernius vertinimo būdus, žiūrėti į besimokantįjį kaip į lygiavertį partnerį. Tik nuolat tobulėjantis dėstytojas gali sėkmingai įveikti XXI-ojo amžiaus keliamus iššūkius ir atliepti pasikeitusius jaunosios kartos poreikius.
 

Nuo kitų mokslo metų VGTU dėstytojams bus siūloma dar platesnės tematikos seminarai, kurie orientuojami į atskirų metodinių strategijų analizę ir jų praktinį taikymą, dalyko motyvuojančio vertinimo sistemos kūrimą, technologinių mokslų didaktiką ir kitus. Informacija nuolat skelbiama ir atnaujinama VGTU tinklalapyje.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau