Stojantiesiems

„Devbridge Group“ įsteigtoje akademijoje programavimo žinias gilins VGTU studentai

Spalio 5, 2018

Prasidėjo tris mėnesius truksianti nemokama JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ įsteigta „Sourcery“ akademija. Rugsėjį Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) organizuotoje atrankoje dalyvavo per 200 studentų, iš kurių į akademiją pateko per 40. Tarp geriausiai atrankoje pasirodžiusių dalyvių – VGTU studentai.
 
„Šių metų akademijoje ieškojome programavimu besidominčių kandidatų, kurie turėtų JAVA programavimo kalbos pagrindų ir domėtųsi realių IT projektų įgyvendinimu. Tvirtos objektinio programavimo žinios buvo privalumas, tačiau tai – neesminis aspektas pačioje akademijoje“, – teigė „Devbridge Group“ vyresnysis programuotojas ir vienas akademijos lektorių Aleksandras Laptevas.
 
Į akademiją patekęs VGTU trečio kurso studentas Algirdas Saliamonas, studijuojantis Informatikos inžineriją, teigiamai įvertino atrankos testo ir loginių uždavinių panaudotą kombinaciją.

„Manau, kad vien testo ar vien loginių uždavinių nepakaktų, norint įvertinti kandidato gebėjimus. Neretai testas gali atskleisti smulkmeniškumą ir kruopštumą, tačiau loginiai uždaviniai padeda įžvelgti platesnį požiūrį į problemą ir rasti sprendimo būdą. Manau, tokia patikros forma visapusiškai patikrina asmenį“, – apie testo turinį pasakojo Algirdas.
 
Vertindamas užduočių sunkumą, VGTU studentas pasakojo, kad loginiai uždaviniai buvo įdomūs, skatinantys kūrybiškai galvoti, nesistengiant pritaikyti standartinių sprendinių. Gal kiek sudėtingesnis studentui pasirodė testas, nes kai kurie klausimai buvo pakankamai sudėtingi, atsakymus teko paspėlioti.

Apie akademiją sužinojęs iš socialinių tinklų ir vadovaudamasis artimų draugų rekomendacijomis, Algirdas tikina, kad tokio pobūdžio akademijos naudingos dėl kelių priežasčių. „Pasirinkau šią akademiją, nes sulaukiau daug teigiamų atsiliepimų, ypač apie taikomas technologijas bei profesionalius mentorius. Tikiu, kad būtent ši akademija padės įgauti reikiamų žinių, studijuojant informatikos inžineriją VGTU“, – įsitikinęs A. Saliamonas. 

Algirdo manymu, beveik kiekvieno studento pirminis tikslas yra tobulėti ir tapti savo srities specialistu. „Būtent tokios specializuotos akademijos suteikia išskirtinę galimybę identifikuoti tiek savo trūkumus, tiek ir gebėjimus. Dalyvaujant akademijose, realiai sprendžiamos esamos problemos, ieškoma jų sprendimų būdų, dirbama individualiai ar grupėse – visa tai yra neatsiejama informacinių technologijų verslo dalis“, – dalyvavimo akademijoje naudą įžvelgia VGTU studentas. 

Tris mėnesius Vilniuje ir Kaune vyksiančioje akademijoje studentai turės 10 intensyvių paskaitų, apimančių „React“, „MyBatis“ ir „Spring Boot“ technologijas. Taip pat susipažins su programinės įrangos kūrimo, diegimo bei komandinio darbo procesais. Akademijoje dalyviai kurs realius „web“ projektus, įtvirtins gautas teorines žinias praktinėje veikloje, taikys „Agile“ projektų valdymo metodiką ir principus. „Sourcery for Developers“ programa leidžia ne tik gilinti programavimo žinias, bet ir atveria jaunesniajam programuotojui kelią prisijungti prie įmonės komandos.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau