Domitės elektronika, dievinate lėktuvus ir svajojate apie išskirtinę karjerą? Štai, kokią specialybę turėtumėte rinktis

Birželio 13, 2024
Abiturientai pamažu ima ruoštis stojimo į aukštąsias mokyklas laikotarpiui. Kol vieni abejoja, kokią studijų programą pasirinkti, kiti jaučiasi tvirtai ir puikiai suprasdami savo stipriąsias savybes žvalgosi į konkrečias studijų programas. Šį kartą elektronikos entuziastams ir lėktuvų mėgėjams VILNIUS TECH, Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekanas doc. dr. Linas Juknevičius papasakojo, kodėl verta rinktis avionikos studijų programą. Tuo tarpu patirtimi baigus studijas ir darbo ypatybėmis pasidalijo AGAI absolventas ir „FL Technics“ atstovas Vytautas Lapinskas.

Avionika – kas tai?

Galbūt nuo vaikystės domėjotės elektroniniais prietaisais – ardydavote sugedusius radijus, bandydavote sutaisyti nebeveikiančius telefonus ar krapštydavotės prie sugedusio virdulio? O galbūt užvertę galvą aukštyn, akimis lydėdavote padangę skrodžiančius lėktuvus ir svajojote prisidėti prie jų kūrimo? Tuomet nėra abejonės, kad avionikos studijos – kaip tik jums!

AGAI dekanas L. Juknevičius pasakoja, kad avionika apima visus prietaisus, jutiklius ir elektroninę įrangą bei elektros sistemas, jungiančias viską tarpusavyje, taip pat ir aviacinių transporto priemonių valdymo sistemas. Avionikos specialybė – išties išskirtinė, be to, tampanti vis paklausesnė.

Reikalingas žinių bagažas ir asmeninės savybės

Dekano teigimu, kadangi avionikos studijos yra inžinerinės pakraipos, stojantieji turėtų įvertinti savo tiksliųjų mokslų (matematikos ir fizikos) žinias.

„Avionikos studijose yra aviacijos, elektronikos ir programavimo dalykų, todėl bendras išmanymas apie elektros grandines, signalų apdorojimą, navigacines sistemas ir programavimo pagrindai būsimajam studentui tikrai pravers“, – teigia pašnekovas.

Žinoma, svarbu suprasti, kad daugybę žinių ir gebėjimų studentas įgaus studijų metu. L. Juknevičius pasakoja, kad VILNIUS TECH avionikos studijų programa yra sukurta taip, kad būtiniausi įgūdžiai būtų formuojami per paskaitas, laboratorinius darbus ir praktinius užsiėmimus.
Kalbant apie asmenines savybes, avionikos srityje labiausiai reikalingas kruopštumas, atidumas detalėms, tikslumas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir gebėjimas spręsti kylančias problemas. 

Ko tikėtis studijų metu?

Avionikos studijų metu studentai įgauna tiek teorinių, tiek praktinių žinių. Dekanas atkreipia dėmesį, kad avionikos studijų programoje galima rinktis ir bepiločių orlaivių sistemų specializaciją, kurios tikslas yra ne tik suteikti žinių apie dronų konstravimą, bet ir apie jų valdymą bei įvairių sensorių naudojimą duomenų rinkimui.

„Visai nesenai AGAI avionikos studentai, kartu su Aeronautikos laboratorijos mokslininkais, sukūrė pirmąjį Lietuvoje virtualios realybės „Cessna 172“ skrydžio simuliatorių, kuris leidžia kiekvienam pasijausti orlaivio pilotu“, – džiaugiasi L. Juknevičius ir sako, kad studentų smalsumas, noras mokytis ir kurti yra vienos svarbiausių tobulėjimą skatinančių savybių.

Rinkoje jaučiamas trūkumas

Svarstantiems apie avionikos specialybės perspektyvas, dekanas turi gerų žinių – avionikos specialistų poreikis didžiulis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Lietuvoje aviacijos sektorius sparčiai auga, ypač orlaivių techninės priežiūros srityje. Viena didžiausių Europoje techninės priežiūros įmonių „FL Technics“ ateinančius tris metus netgi skirs stipendijas stojantiesiems į avionikos studijų programą. Tai tik dar kartą įrodo specialistų trūkumą aviacijos sektoriuje“, – sako Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas.

Taip pat sparčiai auga ir bepiločių orlaivių specialistų poreikis. L. Juknevičiaus teigimu, pastaruoju metu vis labiau pastebima, kad dronų pritaikymas yra kur kas platesnis, nei atrodė iš pradžių.

„Dronai taikomi labai įvairiose srityse – statyboje, žemės ūkyje, policijoje, valstybinės sienos apsaugoje ir žinoma, kare“,  – pasakoja pašnekovas.

Avionikos studijų absolventų laukia šviesi ateitis – specialistų poreikis jau dabar didelis, o dėl sparčiai besivystančių technologijų neišvengiamai augs ir ateityje. AGAI dekanas pabrėžia, kad šios srities specialistų išsilavinimas yra universalus, todėl avionikos profesionalai savo karjeros aukštumų gali siekti visame pasaulyje.

Plačios karjeros galimybės

VILNIUS TECH universiteto avionikos studijos suteikia plataus spektro žinias, todėl baigę studijas, absolventai gali rinktis ne vieną karjeros kryptį.

L. Juknevičius išskiria keletą avionikos specialistų darbo sričių:

  • orlaivių techninė priežiūra ir remontas,
  • aviacinių sistemų projektavimas ir kūrimas,
  • oro uostų ir aviakompanijų plėtra,
  • mokslinių tyrimų vykdymas.
„Pastebime, kad bepiločių orlaivių specializacijos studentai neretai pradeda savo verslus arba dirba inovatyviose, augančiose įmonėse“, – sako pašnekovas.

Kaip atrodo avionikos specialisto darbo kasdienybė?

„FL Technics“ atstovas ir AGAI avionikos absolventas V. Lapinskas šiuo metu dirba bazinio orlaivių aptarnavimo projektų vadovo pavaduotoju.

„Lėktuvų techninis aptarnavimas yra sudėtingas ir dinamiškas darbas, todėl teisingas darbų organizavimas ir greitas iškilusių problemų sprendimas yra labai svarbus. Dar prieš lėktuvui atskrendant į mūsų stotį, drauge su kolegomis peržiūrime kliento užsakytus darbus, planuojame savo veiksmus, vertiname numatomą darbų pabaigą ir nustatome lėktuvo grąžinimo klientui datą“, – pasakoja V. Lapinskas.

Taip pat AGAI avionikos absolventas turi užtikrinti, kad projektas vyktų pagal planą, komunikuoti su klientu apie vykdomus darbus ir iškilusias problemas.

„Mano darbe reikalingi puikūs bendravimo ir komunikacijos įgūdžiai. Kasdien dalyvauju susirinkimuose, kur drauge su komanda sprendžiu iškilusius sunkumus, koreguoju projekto planus ir vertinu, kaip mums sekasi“, – sako specialistas.

Už karjerą dėkoja VILNIUS TECH universitetui

Pasak V. Lapinsko, studijuodamas avioniką jis nebuvo tikras, kaip atrodys jo karjera, kokias pareigas jis užims ar kokioje įmonėje dirbs. Vis dėlto, dar mokydamasis VILNIUS TECH universitete vyriškis ėmėsi praktikos „FL Technics“ įmonėje, kur vėliau ir įsidarbino.

„Įsidarbinęs supratau, kad tai – mano svajonių darbas. Baigęs bakalauro studijas, nieko nelaukiau ir stojau į avionikos magistro studijų programą. Studijų metu gavau daug teorinių ir praktinių žinių, kurias galėjau pritaikyti ir darbo vietoje. Na, o vėliau ėmiau kilti karjeros laiptais. Darbas, kurį šiuo metu dirbu, nėra tiesiogiai susijęs su aviacine elektronika, tačiau be jokios abejonės, studijų metu įgytos žinios padėjo užsitikrinti puikią darbo vietą ir ateities perspektyvas augančioje įmonėje“, – džiaugiasi pašnekovas.

Susidomėjote karjera avionikos srityje? Plačiau apie VILNIUS TECH avionikos bakalauro studijų programą galite sužinoti čia.

 

Galerija

Panašios naujienos

Užsienio reikalų ministras K. Budrys: Lietuva šiuo metu nėra tiesioginis taikinys, bet būtina ruoštis
Užsienio reikalų ministras K. Budrys: Lietuva šiuo metu nėra tiesioginis taikinys, bet būtina ruoštis
Lietuvos saugumo situacija, karas Ukrainoje, santykiai su JAV ir Kinija bei auganti hibridinių atakų grėsmė. Šios temos buvo aptartos paskaitų ciklo „Unlock Lithuania“ viešoje diskusijoje „Are we Ready for what comes next?“ su Lietuvos užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Diskusiją moderavo Užsienio reikalų ministerijos Mokslo ir inovacijų patarėjas dr. Vytautas Jankauskas. [caption id="attachment_136497" align="alignnone" width="2560"] V. Jankauskas ir K. Budrys[/caption] Susitikime su studentais ir VILNIUS TECH bendruomene ministras atsakė į klausimus apie saugumo padėtį regione, paaiškino, kaip Lietuva ir jos sąjungininkės stiprina šalies gynybinius pajėgumus, pabrėžė visuomenės pasirengimo bei patikimos informacijos svarbą. Lietuvos saugumas priklauso nuo pasirengimo Vertindamas dabartinę saugumo situaciją regione, K. Budrys pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo sampratą. Konflikto mastas, aukų skaičius ir sparčiai besivystančios šiuolaikinės karo technologijos kelia iššūkių net ir tiesiogiai kare nedalyvaujančioms šalims. „Šios savaitės incidentai, kai Lietuvos oro erdvėje buvo pastebėti dronai, tik dar kartą įrodė būtinybę stiprinti oro erdvės stebėjimą, tobulinti perspėjimo sistemas ir užtikrinti, kad Lietuva galėtų operatyviai reaguoti į kylančias grėsmes. Tai bendros pastangos. Mūsų tikslas – stiprinti atsparumą, gebėjimą greitai reaguoti ir užtikrinti, kad visuomenė būtų pasirengusi“, – sakė ministras. K. Budrys taip pat atsakė į studentų klausimus apie tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai tikimybę. Jis pabrėžė, kad šiuo metu tokio išpuolio tikimybė yra maža. Nors Rusijos ketinimai kelia nerimą, šiuo metu ji neturi pajėgumų įvykdyti karinę agresiją prieš Lietuvą. [caption id="attachment_136499" align="alignnone" width="2560"] Susitikimas su ministru K. Budriu[/caption] „Šiuo metu mes nesame taikinys“, – teigė ministras ir pridūrė, kad narystė NATO bei bendradarbiavimas su sąjungininkais yra kaip niekada svarbūs Lietuvai. Ragina kritiškai vertinti informaciją Ministras taip pat kalbėjo apie žmonių nerimą, kylantį dėl didėjančios įtampos regione. Remdamasis savo, kaip dviejų vaikų tėvo, patirtimi, jis pabrėžė, kad atviri pokalbiai ir aiški informacija padeda geriau suprasti galimas grėsmes ir tinkamai į jas reaguoti. Pasak jo, pasirengimas nereiškia nuolatinio blogiausio scenarijaus laukimo. Svarbu žinoti, kaip elgtis įvairiose situacijose, suprasti oficialius nurodymus ir žinoti, kaip pasirūpinti savimi ir aplinkiniais. Pavyzdžiui, gyventojai turėtų žinoti, kaip elgtis gavus perspėjimą apie pavojų. Reikia žinoti, kur yra artimiausia slėptuvė ir vadovautis dviejų sienų taisykle – pavojaus metu geriausia slėptis patalpoje, kurią nuo išorės skiria bent dvi sienos. K. Budrys paragino studentus kritiškai vertinti visą juos pasiekiančią informaciją, ypač matomą socialiniuose tinkluose, tikrinti šaltinius ir ieškoti patikimų žinių. [caption id="attachment_136500" align="alignnone" width="2560"] Užsienio reikalų ministras K. Budrys[/caption] „Jeigu institucijos gautų patikimos žvalgybinės informacijos apie neišvengiamą grėsmę, visuomenė būtų nedelsiant informuota. Skaidrumas ir atvirumas yra būtinas siekiant stiprinti pasitikėjimą ir užtikrinti, kad žmonės žinotų, kaip elgtis“, – sakė ministras. Diplomatija išlieka būtina augant įtampai pasaulyje Diskusijoje taip pat aptarta diplomatijos ateitis pasaulyje, kuriame kariniai konfliktai kyla vis dažniau. K. Budrys pabrėžė, kad diplomatija išliks nepakeičiama, nes ilgalaikiam karinių konfliktų sprendimui galiausiai būtini politiniai susitarimai ir derybos. Vis dėlto jis pripažino, kad tarptautinė aplinka tampa vis sudėtingesnė, o pasaulio tvarka keičiasi iš vienpolės į daugiapolę. Ministras įspėjo, kad vis dažniau kvestionuojami pamatiniai tarptautinės teisės principai, įskaitant pagarbą valstybių suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir taikiam konfliktų sprendimui. „Rusijos veiksmai Ukrainoje griauna po Antrojo pasaulinio karo sukurtą tarptautinę tvarką. Todėl Lietuva ir toliau siekia tarptautinės paramos Ukrainai ir pasisako už teisingą bei ilgalaikę taiką“, – tikino K. Budrys. Lietuva siekia griežtesnio atsako į Rusijos hibridines grėsmes Atsakydamas į klausimus apie Rusijos vykdomas sabotažo operacijas, išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą ir kitas hibridinio karo formas, K. Budrys pabrėžė, kad šios veiklos turi būti vertinamos kaip platesnės Rusijos karinės strategijos dalis. Pasak ministro, Lietuvos atsakas turėtų apimti politinių ir ekonominių tokių operacijų kaštų Rusijai didinimą. Tarp galimų priemonių jis išskyrė tolesnį sankcijų griežtinimą ir pastangas pripažinti Rusijos karinę žvalgybą teroristine organizacija. [caption id="attachment_136502" align="alignnone" width="2560"] Susitikimas su ministru[/caption] K. Budrys pabrėžė, kad šios grėsmės aktualios ne tik Lietuvai ar NATO rytinio flango valstybėms. Visos Europos šalys turi įvertinti savo pažeidžiamumą ir stiprinti gebėjimą apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei visuomenę. „Saugumas kuriamas ne tik stiprinant karinius pajėgumus ir tarptautines sąjungas, bet ir didinant visuomenės informuotumą, pasirengimą, atsparumą bei gebėjimą drauge reaguoti į kylančius iššūkius“, – VILNIUS TECH studentams sakė ministras.
Plačiau
Tarp laivų ir technologijų: kaip užtikrinti saugų eismą Klaipėdos uoste?
Tarp laivų ir technologijų: kaip užtikrinti saugų eismą Klaipėdos uoste?
Klaipėdos uostas yra vienintelis neužšąlantis Lietuvos uostas ir vienas svarbiausių transporto mazgų Rytų Baltijos regione. Kasdien čia juda įvairių tipų laivai – nuo keleivinių ir krovininių iki tanklaivių, todėl užtikrinti saugų laivų eismą yra vienas svarbiausių uosto veiklos prioritetų. Intensyvi laivyba, siauresnės kanalo vietos ir prie krantinių stovintys dideli laivai navigacijos specialistams kelia iššūkių, kuriems spręsti būtinos ne tik žinios bei patirtis, bet ir pažangios technologijos. Šiai temai nagrinėti bakalauro baigiamąjį darbą skyrė Jūrų laivavedybos studijų programos absolventė Kamilija Būdvytytė, apdovanota Klaipėdos pramonininkų asociacijos stipendija už Klaipėdos miestui reikšmingą tyrimą. Darbe „Laivų saugaus prasilenkimo su prie krantinių stovinčiais laivais Klaipėdos uoste analizė, remiantis tarptautinių ir vietinių institucijų rekomendacijomis bei taisyklėmis“ ji nagrinėjo, kaip praplaukiančio laivo greitis ir atstumas iki prie krantinės stovinčio laivo veikia navigacinį saugumą. [caption id="attachment_136473" align="alignnone" width="1002"] Kamilija Būdvytytė[/caption] Pasitelkusi pažangų navigacinį treniruoklį ir skaitmeninį modeliavimą, K. Būdvytytė analizavo įvairius laivų prasilenkimo scenarijus, vertino jų poveikį švartavimo sistemoms ir bendram saugumui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad net ir palyginti nedideli greičio ar atstumo pokyčiai gali turėti reikšmingą įtaką saugiam laivų judėjimui ir padėti priimti efektyvesnius sprendimus organizuojant eismą Klaipėdos uoste. Nors gali atrodyti, kad didžiausia rizika kyla judantiems laivams, pasak VILNIUS TECH absolventės, pavojų patiria ir prie krantinių stovintys laivai. Praplaukiantis laivas sukelia bangas, vandens sroves ir slėgio pokyčius, galinčius paveikti stovintį laivą. Dėl šių hidrodinaminių reiškinių laivas gali būti traukiamas prie praplaukiančio laivo arba stumiamas nuo krantinės, o švartavimo lynams ir krantinės atmušams tenka papildomos apkrovos. Ypač jautrios tokios situacijos tampa tada, kai prie krantinės stovi tanklaiviai. „Atlikdama tyrimą daug dėmesio skyriau veiksniams, kurie lemia saugų laivų prasilenkimą. Vieni svarbiausių yra laivo greitis, atstumas tarp laivų, jų dydis ir grimzlė, kanalo plotis bei gylis. Ne mažiau reikšmingos ir oro sąlygos: vėjas, srovės ir matomumas. Pagrindinis principas yra paprastas – kuo didesnis laivo greitis, tuo didesnis turi būti saugus atstumas iki prie krantinės stovinčio laivo“, – pažymi K. Būdvytytė. Siekdama įvertinti šių veiksnių poveikį, ji pasitelkė modernias technologijas. Tyrimas buvo atliktas naudojant navigacinį treniruoklį „Wärtsilä TRANSAS NTPro 6“, kuriame buvo atkurtas Klaipėdos uosto kanalas. Modeliuojant skirtingas situacijas buvo analizuojamas „Ro-Ro“ laivo prasilenkimas su prie krantinės stovinčiu tanklaiviu, keičiant plaukimo greitį ir atstumą tarp laivų. Skaitmeninis modeliavimas, autorės teigimu, leido pamatyti kur kas daugiau nei teoriniai skaičiavimai. Treniruoklyje buvo galima įvertinti ne tik hidrodinamines jėgas, bet ir tai, kaip laivą veikia vėjas, srovės, ribotas gylis ar pakitęs valdomumas. Tokios simuliacijos suteikia galimybę saugiai išbandyti įvairius scenarijus, kuriuos tikromis sąlygomis būtų sudėtinga ar net pavojinga atlikti. „Vienas įdomiausių tyrimo atradimų buvo tai, kad net ir nedideli greičio ar atstumo pokyčiai gali reikšmingai paveikti švartavimo lynų apkrovas. Didžiausios apkrovos buvo užfiksuotos ne laivams artėjant ar tolstant vienam nuo kito, bet tada, kai jie buvo lygiagrečiai vienas su kitu, šalia. Pavyzdžiui, kai laivas plaukė 8 mazgų greičiu ir vos 50 metrų atstumu nuo tanklaivio, didžiausia vieno lyno apkrova siekė 7,2 tonos jėgos. Sumažinus greitį iki 4 mazgų arba padidinus atstumą iki 120 metrų, apkrovos mažėjo kelis kartus. Šie rezultatai aiškiai parodė, kad mažesnis greitis ir didesnis atstumas labai prisideda prie saugumo“, – pasakoja VILNIUS TECH absolventė. Pasak jos, atlikto tyrimo išvados gali būti naudingos ne tik moksliniams tyrimams, bet ir praktinei Klaipėdos uosto veiklai. Jos gali padėti tiksliau nustatyti saugaus plaukimo greičius skirtingose uosto vietose, tobulinti laivų eismo organizavimo procedūras, rengti locmanų ir laivų tiltelių komandų mokymus. K. Būdvytytė taip pat siūlo svarstyti situacinio greičio ribojimo taikymą vietose, kuriose laivai praplaukia ypač arti prie krantinių stovinčių tanklaivių. Šiandien saugią laivybą užtikrina gausybė išmaniųjų technologijų. Laivuose naudojamos elektroninės navigacijos sistemos, radarai, automatinės identifikavimo sistemos (AIS), elektroniniai žemėlapiai ir įvairūs ryšio sprendimai. Uosto veikloje svarbų vaidmenį atlieka Laivų eismo tarnyba, kuri realiuoju laiku stebi laivų judėjimą ir koordinuoja jų veiksmus. „Ateities uostai taps vis labiau panašūs į išmaniąsias transporto sistemas. Dirbtinis intelektas (DI), automatizuotos eismo valdymo platformos ir vadinamieji skaitmeniniai dvyniai padės tiksliau prognozuoti galimas rizikas, parinkti saugiausius maršrutus ir optimizuoti laivų judėjimą. Vis dėlto net ir technologijoms sparčiai tobulėjant, svarbiausias vaidmuo išliks žmogui – locmanui, kapitonui ar eismo valdymo specialistui, kuris kritinėse situacijose priims galutinį sprendimą“, – dalijasi K. Būdvytytė. VILNIUS TECH absolventės atliktas tyrimas parodė, kad šiuolaikinė laivyba neatsiejama nuo pažangių technologijų, tačiau saugumą vis dar lemia žmogaus gebėjimas priimti atsakingus sprendimus. Šis darbas atskleidžia, kaip mokslo žinios, skaitmeninis modeliavimas ir inovacijos gali prisidėti prie saugesnės bei efektyvesnės uostų veiklos ateityje.
Plačiau