Dr. Justė Rožėnė: kaip išvengti didžiausių stojančiųjų klaidų

Balandžio 12, 2024

Pasirinkimas, kur ir ką studijuoti – svarbus sprendimas, tačiau ne mažiau atsakomybės reikalauja ir pats stojimo procesas. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės dr. Justės Rožėnės, kartais stojantieji padaro tokių klaidų, dėl kurių tenka net atsisveikinti su išsvajotomis studijomis.

Pasak dr. Justės Rožėnės, tokių klaidų kaina – didžiulė, nes pasekmes pajunta ir patys jaunuoliai, ir jų tėvai. Kad stojimo į universitetą procesas būtų sėkmingas ir sklandus, dr. J. Rožėnė įvardija pagrindines stojančiųjų klaidas ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti. 

Pradėkite domėtis iš anksto

Kur dažniausiai klysta stojantieji – nepasidomi stojimo tvarkos pokyčiais ir naujienomis. Tvarkos keičiasi nuolat, tad sekti naujausią informaciją yra tiesiog būtina. Ja dalijasi Nacionalinė švietimo agentūra, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pastaroji  paruošia ir atmintinę abiturientams su svarbiausia informacija apie brandos egzaminus, priėmimo į profesines bei aukštąsias mokyklas sąlygas, naujoves.

Naudingos informacijos galima ieškoti ne tik internete –  dr. J. Rožėnė ragina naudotis visomis galimybėmis: „Jei mokyklos organizuoja išvykas į atvirų durų dienas – važiuokite. Tai praleisti būtų apmaudu. Nueikite į atviras paskaitas kartu su studentais, apsidairykite, įvertinkite, ar patinka auditorijos, dėstytojai ir atmosfera.“

Daug ką galima sužinoti ir studijų mugėse, tačiau moksleiviai jose neretai visą dieną pramogauja arba aplanko tik tų įstaigų stendus, kuriomis domisi. Dr. J. Rožėnė kviečia pasidomėti net ir tomis įstaigomis, į kurias stoti neplanuojama. Didieji universitetai, tokie kaip VILNIUS TECH, turi daugybę studijų programų, tad tikėtina, kad žinios apie jas praplės pasirinkimų galimybes ir visai netikėtai pasirinksite niekada negirdėtą, bet sudominusią profesiją.

Dalis moksleivių taip pat klysta, apsiribodami tik vienu miestu. 

„Pavyzdžiui, moksleiviai iš Kauno neretai renkasi savo miesto įstaigas. Nedarykite taip – jei tik turite galimybę išvažiuoti, pasidomėkite ir kitų miestų aukštosiomis mokyklomis. Gali būti, kad konkursas jūsų miesto institucijoje bus didžiulis, o kitame – mažesnis, todėl lengviau pateksite į norimą studijų programą“, – sako J. Rožėnė.

Apsidrauskite – pasirašykite išankstinio stojimo sutartį

Labai svarbu pasidomėti ir išankstinio stojimo galimybėmis. Nors tai gali nuskambėti įpareigojančiai, dr. J. Rožėnė ramina, kad, pasirašę išankstinio stojimo sutartį, jūs parodote, kad ketinate studijuoti pasirinktoje įstaigoje, tačiau dar nestojate. Vis tik, tai gali labai pasitarnauti finaliniame stojimo etape.

„Tai – jūsų draudimas. Tarkime, pasirašėte išankstinio stojimo sutartį, nes 100 proc. žinote, kad kūrybinės industrijos yra jūsų svajonių programa. Pildydami LAMA BPO prašymą, pirmiausia pretenduosite į nemokamą vietą, o antroje pozicijoje nurodysite ir mokamą. Tokiu atveju, net jei 2 turuose nepavyktų įstoti į nemokamą vietą, jūs įstosite į mokamą. Pasirašant sutartį, universitetas matys, jog vykdėte pasirašyto išankstinio stojimo sutarties sąlygas, tad jūsų studijas kompensuos šimtu procentų! Jei tik besimokydami nenukrisite žemiau grupės vidurkio, kompensacija bus tęsiama ir antraisiais, ir trečiaisiais metais. Išankstinis stojimas – jūsų saugiklis“, – privalumus vardija dr. Justė Rožėnė.

Kaip nesuklysti, renkantis studijų programą?

Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro specialistai dažnai sulaukia klausimo – ko reikia, kad įstotum į vieną ar kitą studijų programą? Patariama negalvoti vien tik apie programą, verčiau susižinoti, ko reikia pasirinktai mokslų krypčiai. Pavyzdžiui, visoms informatikos mokslo krypties studijų programoms taikomi lygiai tie patys reikalavimai dėl egzaminų rezultatų.

Vis tik, ne visi vyresniųjų klasių moksleiviai jau yra tvirtai apsisprendę, ką studijuos. Dalis abejonių susijusios su pasitikėjimo stoka. Sumaišties renkantis įneša ir įmantrūs studijų programų pavadinimai. Pavyzdžiui, ,,Multimedija ir kompiuterinis dizainas“ daugeliui skamba kaip menų krypties studijos, tačiau pasirinkus jas, reikia ir matematikos, ir informatikos. Pasak SPIC direktorės, kliautis vien studijų programos pavadinimu – didelė klaida.

„Pavadinimai sukurti taip, kad trauktų, sudomintų. Reikia gilintis į studijų programos aprašą. Tinklelyje pamatysite, ką studijuosite ir ar tai atitinka jūsų lūkesčius. Taip pat rekomenduojama pasiklausti jau studijuojančių, kas ir kaip dėstoma“, – pataria dr. J. Rožėnė.

Renkantis studijų programą, svarbu sau atsakyti į keletą klausimų: kas man patinka, kokios mano vertybės, ką aš gebu ir ko noriu? O tuomet išsiaiškinti, kokios yra darbo rinkos tendencijos. Nepaklausios specialybės pasirinkimas ateityje gali labai apsunkinti darbo paieškas. Kad taip nenutiktų, specialistė ragina atkreipti dėmesį į žiniasklaidoje dominuojančias aktualijas. Jos, kaip ir darbdavių skiriamos stipendijos, sufleruoja, kokios specialybės yra perspektyvios, paklausios. Taip pat naudinga įvertinti įsidarbinimo rodiklius, baigus vienas ar kitas programas, vidutinį atlyginimą, pasidomėti, kokios studijų programos yra valstybės arba pasaulio prioritetinių programų sąrašo viršuje, o kurioms studijų programoms finansavimas kasmet mažinamas. 

Paskutinius žingsnius ženkite atsakingai

Klaidų galima padaryti ir priartėjus prie finišo tiesiosios – pagrindinio stojimo etapo. Nemažai jaunuolių klysta delsdami registruotis LAMA BPO sistemoje. Anot dr. J. Rožėnės, šį darbą geriausiai atlikti jau birželio pradžioje.

„Kai suvesite visus duomenis, pradėkite žymėti jus dominančias studijų programas. Jeigu įsirašysite programą, kuriai reikia papildomų testų ar stojamųjų egzaminų, pati LAMA BPO sistema jums atsiųs priminimus, atnaujinimus. Taip jūs nieko nepraleisite ir nebus per vėlu“, – pataria VILNIUS TECH SPIC direktorė.

Duomenų pildymas LAMA BPO anketoje – itin atsakingas darbas. Neatidi klaida gali brangiai kainuoti. Pavyzdžiui, neteisingai įrašius savo el. pašto adresą, lemtingą dieną laiško apie įstojimą į universitetą nesulauksi.

Kita didelė klaida – iš 9 galimų pageidavimų įrašyti tik 1 ar 2, ir nepasirūpinti atsarginiu planu. Jei pasirinktos programos nesulaukia pakankamo stojančiųjų susidomėjimo ir nesusidaro grupės, jaunuoliai tais metais niekur neįstoja. Būtent pildant tuščiąsias vietas pageidavimų sąraše praverčia išankstinis domėjimasis įvairių institucijų siūlomomis studijų programomis.

Toks pat liūdnas scenarijus laukia ir tuo atveju, jei įstoję į universitetą pamiršite pasirašyti sutartį. Pasak dr. J. Rožėnės, gana dažnai nutinka, kad jaunuoliai išvyksta atostogų, nepasirūpinę įgaliojimu kitam, arba nuotoline sutarties pasirašymo galimybe. Pasirūpinkite tuo iš anksto, ir būsite sėkmingai įveikę visus stojimo etapus.

 

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau