Stojantiesiems

E. Balniūtė: „Vizualinė kalba – efektyviausia forma“

Liepos 22, 2024
Emilija Balniūtė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pramonės gaminių dizaino studijų absolventė, šiandien yra įmonių grupės „Ergolain“ dizainerė ir gilina žinias magistrantūros studijose VILNIUS TECH. Kreipėmės į Emiliją norėdami pažvelgti iš arčiau, kaip atrodo dizainerio darbas ir laikas po bakalauro studijų.

– Kas tas pramonės gaminių dizaineris, kaip atrodo jo diena?

– Visada galvojau, kad darbas nuo 8:00 iki 17:00 yra blogiausia, kas gali nutikti kūrybiškam žmogui. Tačiau dizainerio diena kasdien vis kitokia. Mano pagrindinė misija – kurti baldų dizainą, kuriuo vėliau naudosis visi mano kolegos – pritaikys savo projektuose. Šis procesas yra kaip ratas, kadangi poreikį naujiems baldams būtent iš tų kolegų ir gaunu, tada padarius dizaino sprendimus bendradarbiauju su konstravimo skyriumi, vyksta skaičiavimai ir galiausiai vidinis baldo pardavimas. Todėl mano diena gali prasidėti tiek su pradiniu brėžiniu, tiek jau su susitikimu su konstruktore ar kelione į gamyklą pasižiūrėti baldo prototipo. 

Kita labai svarbi mano dienos dalis yra bendravimas su medžiagų tiekėjais, kurie nuolat pristato naujienas. Audinių, plokščių išmanymas yra sritis, kur nuolat gilinu žinias ir dalinuosi jomis su kitais. Dažnai pačios medžiagos diktuoja dizainą todėl užsidaryti jau pažįstamam lauke tiesiog negali. Taip pat išsivysto įprotis visą daiktinę aplinką ne tik pamatyti, bet ir pajausti pirštų galiukais.

Dažnai dieną užbaigti mėgstu pilnai kūrybine veikla – inspiracijos ir sprendimų paieška, „Mood board`ų“ dėliojimu. Vizualinė kalba, paieška yra vienas iš įpročių, kurį įgavau studijų metu, nes joks tekstas ar tiesiog minčių dėliojimas galvoje nėra toks efektyvus. 

– Ką kuriate šiandien?

– Labai netikėtas sutapimas, tačiau šiuo metu kuriu modulinę daiktų laikymo sistemą. Tokią pačią užduotį turėjau ir trečiame kurse, kūriau sandėliavimo baldą, kuris taip pat buvo modulinis. Žinoma, įgijus daugiau patirties baldas atrodo visiškai kitaip, daugiau techninių ir praktiškesnių sprendimų, tačiau smagu prisiminti ir senąjį baldą, kuris tikiu, kad padeda man dabartiniame projekte.

– Kaip atrodo metai po bakalauro diplomo, ar jaučiate ryšį su studijomis?

– Kadangi šiuo metu studijuoju magistrantūroje, VILNIUS TECH Mechanikos fakultete, metai po diplomo atrodo labai panašiai kaip ir visi 4 prieš tai buvę. Pagrindinis skirtumas – su šypsena prisimenu Senamiesčio rūmus ir jų dvasią bei visus kursinius projektus. Manau Pramonės gaminių dizaino studijų programa būtent dėl to ir yra visiškai išskirtinė – kursiniai darbai nėra tik ilgas rašto darbas. Teko raitotis rankoves ir gaminti prototipus, išmokti vizualiai kalbėti planšetų pagalba ir kiekvieno semestro pabaigoj, pamačius visos grupės ekspoziciją, įkvėpti motyvacijos kitam projektui.

Be studijų šiuo metu taip pat dirbu pagal įgautą specialybę – esu dizainerė. Iš esmės darbas visiškai sutampa su bakalauro studijomis, nes kasdien kuriu baldus bei įgyvendinu „mini kursinius projektus“. O ir darbą surasti padėjo pastebėtas mano baigiamasis bakalauro darbas.

– Kadangi VILNIUS TECH – jungiančių drąsą keisti pasaulį universitetas, kada jums teko įjungti drąsą?

– Drąsos prireikė pasitikėti savo jėgomis, žiniomis ir drąsiai vadinti save dizainere. Supratau, kad norint tapti dizainere, reikia pirmiausia daryti mažus pokyčius kasdien.

Naujienos nuotraukos: asmeninis archyvas. Emilija Balniūtė ir jos bakalauro diplominis darbas.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau