Stojantiesiems

Elektronikos fakulteto dekanas A. Medeišis: „Stengsiuosi tęsti nuoseklią ir nuolatinę evoliuciją“

Rugsėjo 6, 2024
Nuo šių mokslo metų pradžios naujuoju Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto (EF) dekanu tapo doc. dr. Artūras Medeišis, pakeitęs prieš tai pareigas ėjusį dekaną prof. dr. Šarūną Pauliką.

„Toliau stengsiuosi palaikyti nuoseklią ir nuolatinę evoliuciją, bet dėl konkrečių pokyčių poreikio ir apimties spręsime drauge su komanda, po konsultacijų su katedrų vedėjais ir fakulteto kolegomis“, – sako naujasis EF dekanas.

Daugiau dėmesio studijų proceso gerinimui bei mokslui

Kalbėdamas apie pirmuosius darbus, docentas A. Medeišis įvardina tris tikslus, kurių įgyvendinimui bus skiriama daugiausia dėmesio.

„Pirmiausiai ketiname ir toliau telkti bei stiprinti savo fakulteto bendruomenę. Tam pasitelksime sklandžią komunikaciją įvairiuose lygiuose, stengsimės užtikrinti geras darbo sąlygas, plėtosime ryšius su alumnais. Antra – užtikrinsime kuo sklandesnį studijų procesą, teikdami pagalbą katedroms, dėstytojams ir studentams, kad paskaitos vyktų organizuotai ir efektyviai. Taip pat skatinsime studijų programų komitetų veiklą, nuolat atnaujindami studijų programas. Ir trečia – plėtosime Mokslo ir technologijų eksperimentinės plėtros (MTEP) vystymą: teiksime pagalbą steigiant ir stiprinant mokslininkų grupes, organizuosime jų dalyvavimą projektuose, sieksime pritraukti daugiau studentų bei pramonės partnerių į veiklas“, – vardija prioritetus naujasis dekanas.

Pasak naujojo EF vadovo, tikslų bus siekiama suburiant stiprią ir aktyvią dekanato komandą, įgalinant ir skatinant kolegų iniciatyvumą, palaikant naujas iniciatyvas, įsiklausant į kolektyvo pastabas ir pasiūlymus.

Auga dėmesys DI studijoms

Elektronikos fakultetas nuo 1956 m. ruošia įvairių sričių elektronikos specialistus bei atlieka šios mokslo srities tyrimus. Šiuo metu jame studijuoja apie 850 studentų ir dirba apie 100 darbuotojų. 

Šiais metais į EF I pakopos studijas įstojo 4 proc. daugiau nei pernai, o užsieniečių – net 25 proc. daugiau. Tarp populiariausių studijų programų lietuvių kalba – Dirbtinio intelekto sistemos, Elektronikos inžinerija ir Elektros energetikos inžinerija. Anglų kalba daugiausia studentų panoro studijuoti Dirbtinio intelekto sistemas, Kompiuterių inžineriją ir Informacinių ryšių technologijas, į kurias įstojo daugiausiai užsieniečių.

Į II pakopos studijas šįmet įstojo tiek pat studentų, kaip ir praėjusiais metais. Populiariausios buvo Automatikos, Elektros inžinerijos bei Elektros energetikos sistemų inžinerijos programos.

Straipsnį parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė.

Fotografas Aleksas Jaunius.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau