Stojantiesiems

Elektroninių studijų grupės vedėja Aurelija Okunytė: dirbtinis intelektas plečia mokymo galimybes

Kovo 2, 2023

Naujos technologijos diktuoja ir naujus sprendimus švietimo srityje – šiandien vis garsiau kalbama apie edukacines technologijas ir skaitmeninę mokymosi aplinką. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Akademinės paramos centre veikia Elektroninių studijų grupė (ESG), kuri kaupia kompetencijas šioje srityje ir padeda dėstytojams bei studentams įsisavinti naujausias technologijas, supažindina su pažangiais sprendimais bei ugdo skaitmeninius įgūdžius (angl. Digital Skills). Pasak ESG vedėjos Aurelijos Okunytės, šiandien visi procesai yra skaitmeninami ir atgal nebegrįšime, tad svarbu skirti kuo daugiau dėmesio šių įgūdžių lavinimui. 

„Esame techniškasis universitetas, siekiame, kad mūsų dėstytojai naudotų kuo daugiau technologijų ir įvairių išmanių skaitmeninių sprendimų paskaitų metu. Tai praverčia bendraujant su jaunąja karta, kuri nuo mažens gyvena technologijų apsuptyje ir pasižymi skaitmeniniu raštingumu. Dalis mūsų dėstytojų turi išties dideles skaitmenines kompetencijas, domisi edukacinėmis technologijomis, ieško ir patys siūlo įvairius sprendimus, vėliau perduoda žinias ir kolegoms, studentams, bet mūsų grupės tikslas – padėti tiems, kurie turi šiek tiek mažiau žinių, kad visi tolygiai augtume. Organizuojame mokymus ir teikiame konsultacijas ne tik dėstytojams, bet ir universiteto darbuotojams, studentams“, – sako ESG vedėja A. Okunytė.

ESG turi puikiai parengtą mokymų planą ir įtraukia tiek pažengusiuosius, tiek pradedančiuosius. Kasmet, atsižvelgiant į vyraujančias tendencijas, mokymų planas yra atnaujinamas. „Sekame tendencijas ir apgalvojame į priekį mokymus – kasmet pristatome vis naujus. Praėjusiais metais mūsų grupė atliko išsamią naujausių edukacinių technologijų ir skaitmeninių sprendimų analizę. Šiuo metu daug dėmesio skiriama mikromokymui, t. y. studijų medžiagos glaudinimui, kai keliais žodžiais gali efektyviai perteikti visos knygos turinį. Dar viena iš tendencijų – mokymosi sužaidybinimas (angl. Gamification), arba mokymasis žaidžiant. Ši tendencija atkeliauja iš mokyklų – jų ugdymo programų turinyje daug žaidimo elementų. Tik mes kalbame apie kompiuterinį sužaidybinimą. Populiarėja edukaciniai virtualios, papildytos ir mišrios realybės (angl. Virtual Reality, Augmented Reality, and Mixed Reality) sprendimai – tai išties naudinga inžinerijos ar, pavyzdžiui, medicinos studijose, kai virtualiai gali dalyvauti chirurginėje operacijoje. Šiandieną ant bangos – dirbtinis intelektas (DI). Galima atrasti daug sprendimų, kurie galėtų būti skirti mokymui. Testavau įvairius DI įrankius, dalis jų išties naudingi – pavyzdžiui, vaizdus generuojanti programa pagal pateiktus raktažodžius gali sukurti originalų paveikslėlį, kurio nerastum jokiose nuotraukų duomenų bazėse – tai galimybė dėstytojams tiksliai išreikšti vaizdu savo mintis“, – sako ESG vedėja.

Daug DI sprendimų turi bei kuria VILNIUS TECH mokslininkai. Pasak A. Okunytės, įvairius DI sprendimus studijoms pristatys ir jų grupė, bet reikėtų atidžiai įvertinti visas aplinkybes. A. Okunytė įžvelgia ir grėsmes – studentai gali pradėti piktnaudžiauti DI įrankiais spręsdami uždavinius, kad ir populiariuoju „ChatGPT“, taip mažiau dėmesio skirdami mokymuisi. ESG vedėja svarsto, kad dėstytojams gali net tekti keisti atsiskaitymo būdą ar pradėti kitaip formuluoti užduotis. Iš kitos pusės, pasak A. Okunytės, tai galėtų paskatinti dėstytojus kūrybiškai pažvelgti į užduotis, o studentams tai būtų nauja patirtis.  

Mokymai, susiję su DI – kol kas tik planuose, bet šiais metais ESG pristatė daug naujų, įdomių temų. Viena iš naujų mokymų temų – vaizdo įrašų kūrimas ir redagavimas išmaniuoju telefonu. Pasak A. Okunytės, išmanusis telefonas atveria daug įvairių galimybių, o mokėjimas kurti bei redaguoti vaizdo įrašus leidžia praplėsti studijų medžiagą. „Pavyzdžiui, dėstytojai gali nufilmuoti trumpus įvadinius vaizdo įrašus, kurių metu prisistato studentui ir glaustai papasakoja apie studijų dalyką bei kursą. Kita galimybė – nufilmuoti studijų dalyko procesus, tarkim, laboratorinį darbą ir vėliau pasidalinti įrašu su studentais. Yra daugybė vaizdo įrašų panaudojimo būdų. Ir visa tai – nufilmuoti ir suredaguoti vaizdo medžiagą – dėstytojai gali išmaniuoju telefonu“, – sako ESG vedėja.

Kaip teigia A. Okunytė, išmanusis telefonas yra vienas iš naudingiausių technologinių įrankių, nes visi jį turi ir jis gali būti panaudotas labai plačiai. ESG supažindina dėstytojus su įvairiomis telefonams skirtomis programėlėmis ir jų galimybėmis, pataria, kaip jomis naudotis – pavyzdžiui, paskaitos metu dėstytojai, naudodami išmanųjį telefoną, gali surengti apklausą ar testą.  

Interaktyvumas pagyvina studijų procesą. Tad dėstytojams organizuojami mokymai, kaip universiteto naudojamoje virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“ sukurti interaktyvią medžiagą studentams, testus, diskusijų forumus ir kt. Didelė dalis ESG mokymų skirta būtent šiai virtualiai mokymo(si) aplinkai. Pasak A. Okunytės, mokymosi procesas pasikeitė perkėlus studijų medžiagą į skaitmeninę erdvę.  

Dėstytojai taip pat supažindinami su technologiniais sprendimais dirbant nuotoliniu būdu – kaip efektyviai organizuoti hibridinę paskaitą, nuotolinį užsiėmimą ar nuotolinę mokslinę konferenciją. Nuotolinės ar hibridinės studijos nėra naujiena, universitetas jau kurį laiką vykdo nuotolines studijas, investuoja į techninę įrangą. VILNIUS TECH yra ir Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklo LieDM palaikymo ir plėtros konsorciumo narys.

„Visame pasaulyje nuotolinės ar hibridinės studijos vis labiau populiarėja. Tai sudaro galimybę siekti išsilavinimo platesniam žmonių ratui – tiems, kurie gyvena rajonuose ar užsienyje ir negali atvykti studijuoti į Vilnių, arba, pavyzdžiui, jei žmogus augina mažą vaiką namuose. Pandemijos metu nuotolinės studijos, bent jau VILNIUS TECH, vyko itin sklandžiai. VILNIUS TECH turi sukaupęs didelę studijų skaitmeninimo ir skaitmeninių švietimo sprendimų patirtį – į universitetą nuolat atvyksta atstovai iš užsienio mokslo institucijų semtis gerosios patirties. Dalis didžiųjų užsienio universitetų rengia internetinius kursus. Bet sunku pasakyti, ar ateityje universitetai pilnai persikels į virtualią erdvę. Mano asmenine nuomone, kontaktinis mokymas yra ir visada bus efektyvus“, – teigia A. Okunytė.

Vienais iš populiariausių ESG mokymų išlieka vaizdinės medžiagos kūrimas. Studentai, kaip rodo apklausos, geriau įsimena medžiagą, kai ji papildoma audiovizualiniais elementais. ESG apmoko paveikslėlių, vaizdo įrašų kūrimo ir redagavimo, jų įterpimo į mokymo medžiagą bei pristatymo principų. Pasak A. Okunytės, vaizdumas padaro medžiagą patrauklia – negali pateikti mokymų skaidrės, kurioje mažiausiu šriftu per šimtus eilučių įkelti tūkstančiai žodžių, kur kas geriau visa tai perteikti keliais žodžiais ir paveikslėliu, vaizdo ar garso įrašu. Artimiausi mokymai – „Moodle“ vaizdumo rengimas su „Canva“ – vyks kovo 7 d. Į juos gali užsiregistruoti visi universiteto bendruomenės nariai.

Su ESG vykdomais mokymais galite susipažinti čia.

Daugiau informacijos apie ESG ieškokite čia.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau