Stojantiesiems

Essential Science Indicators (ESI) – mokslo kokybės ir tendencijų vertinimo įrankis

Spalio 12, 2021

Norime priminti, kad VILNIUS TECH bendruomenės nariai gali naudotis Web of Science (WoS) duomenų baze ir papildomu joje pateikiamu analitiniu įrankiu – Essential Science Indicators (ESI).

Essential Science Indicators (ESI) – tai analitinė priemonė, skirta įvertinti aktualiausioms ir populiariausioms mokslų sritims bei tendencijoms, remiantis Web of Science Core Collection duomenimis.
ESI pateikiama mokslo tendencijų statistika paremta daugiau nei 12 milijonų straipsnių iš daugiau nei 12 tūkstančių žurnalų, leidžiamų visame pasaulyje, duomenimis.

ESI duomenų skaičiavimai:

  • ESI analizuojami Science Citation Index Expanded (SCIE) ir Social Sciences Citation Index (SSCI) indeksuojamų mokslinių ir apžvalginių straipsnių duomenys.
  • Į citavimų skaičiavimus yra įtraukiami straipsnių, apžvalgų, dokumentų, tyrimų užrašų citavimai iš Science Citation Index Expanded (SCIE), Social Sciences Citation Index (SSCI)  ir Arts & Humanities Citation Index (AHCI) indeksuojamų žurnalų. Citavimai iš knygų ar knygų skyrių, konferencijų medžiagos, ar straipsnių iš kitų šaltinių citavimai, laiškų, redakcinių straipsnių, taisymų ir panašių dokumentų tipų bei iš Emerging Sources Citation Index (ESCI) nėra įtraukiami į ESI pateikiamas ataskaitas.
  • Analizuojami 10 metų duomenys, slenkančiu principu. Reitingų ir cituojamumo duomenų atnaujinimas yra atliekamas kas du mėnesius.
  • ESI taikomas individualus, su WoS taikoma kategorijų schema nesutampantis, mokslo sričių skirstymas į kategorijas: ESI taikomos 22 plačios kategorijos, kurios tarpusavyje nepersidengia, t. y., kiekvienas vertinamas objektas ESI yra priskiriamas tik vienai mokslo kategorijai.
  • Į ESI įtraukiami tik didžiausius cituojamumo rodiklius turinys autoriai, institucijos, šalys, žurnalai ir straipsniai. Tam, kad šie subjektai patektų į ESI, jie turi pasiekti tam tikras cituojamumo konkrečioje mokslo kategorijoje ribas (1 lentelė).

1 lentelė. Cituojamumo ribos (slenksčiai), lemiančios subjektų įtraukimą į ESI 

Vertinama subjektų grupė Percentilis Duomenų aprėptis (metais)
Mokslininkai (Researchers) 1% 10
Institucijos (Institutions) 1% 10
Šalys (Countries) 50% 10
Žurnalai (Journals) 50% 10
Aukšto cituojamumo straipsniai (Highly Cited Papers) 1% 10
Daugiausiai pacituoti straipsniai (Hot Papers) 0.1% 2

Paaiškinimai:

  • „Duomenų aprėptis (metais)“ nurodo vertinamų duomenų laikotarpį.
  • „Percentilis“ nurodo procentinę išraišką, kurią subjektai atitinka kaip geriausi savo kategorijoje. Pvz., kad būtų įtrauktas kaip dažniausiai cituojamas chemijos srities mokslininkas, pagal jo cituojamumą moksininkas turi patekti tarp 1 proc. daugiausiai pacituotų chemikų, lyginant su kitais šios srities mokslininkais, paskelbusiais straipsnius per paskutinius 10 metų.
  • „Highly Cited Papers“ – aukštą cituojamumo sulaukę straipsniai, patekę  tarp 1 proc. labiausiai cituojamumų straipsnių, lyginant su kitais tais pačiais metais ir toje pačioje srityje paskelbtais straipsniais.
  • „Hot papers“ – straipsniai, išleisti per pastaruosius 2 metus. Jei šių straipsnių cituojamumas per 2 mėnesius (kai atliekami cituojamumo duomenų atnaujinimai) sudarė 0,1 proc. bendro tos pačios srities ir tuo pačiu metu paskelbtų straipsnių, įtrauktų į WoS Core Collection, cituojamumo, tai tokie straipsniai patenka į ESI.

Praktinė nauda

ESI įrankis gali puikiai pasitarnauti siekiant palyginti tyrimų rezultatus, nustatyti reikšmingas tendencijas ir mokslų kryptis, reitinguoti geriausius autorius, institucijas, šalis, žurnalus, ar net atskiras publikacijas.

Populiariausi ir gausiausiai cituojami dokumentai (Highly Cited Papers ir Hot papers) leidžia lengvai nustatyti įtakingiausius tam tikrų sričių tyrimus. Šie straipsniai atitinkamomis piktogramomis yra išskiriami ir WoS publikacijų sąrašuose.

ESI  įrankyje yra funkcijų, leidžiančių vartotojui ne tik čia ir dabar analizuoti duomenis, bet ir išsaugoti juos ateičiai: galima išsaugoti paieškos kriterijus, kad norint atlikti analogišką paiešką vėliau, nereikėtų iš naujo nustatyti paieškos laukų.
Visą, paieškos metu surastą informaciją ir ataskaitas galima išsaugoti ir parsisiųsti pasirinktu formatu (pdf, csv, xls), taip pat – atsispausdinti ar išsaugoti ataskaitas aplanke ir esant poreikiui jomis pasinaudoti vėliau.


Aplankas susietas su vartotojo sąsaja, todėl reikalinga registracija prie nemokamos vartotojo paskyros. Rekomenduojama naudoti tą patį elektroninio pašto adresą kaip ir jungiantis prie Web of Science duomenų bazės ir kitų jos produktų. WoS vartotojo paskyrą susikurti galima WoS duomenų bazės puslapio viršuje spaudžiant nuorodą „Prisijungti“ (Sing In) ir tada – „Registruotis“ (Register) bei užpildyti vartotojo registracijos formą.
Tačiau nesant poreikio išsaugoti gautus rezultatus ar naudotis kitomis minėtomis papildomomis funkcijomis, ESI įrankiu galima naudotis be registracijos (vartotojo paskyra nėra būtina).

Svarbu! ESI prieinamas iš vidinio universiteto tinklo. Norint naudotis ESI įrankiu iš išorinio tinklo, reikalinga VPN paslauga.

Platesnė informacija apie ESI įrankį ir jo naudojimą pateikiama VILNIUS TECH Bibliotekos tinklapyje, Mokslinės komunikacijos skilties Web of Science (Clarivate Analytics) dalyje Analizės įrankiai.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau