Stojantiesiems

EURO darbo grupės veikla – sėkmingo tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys

Balandžio 27, 2021

Parengta remiantis doc. dr. Tatjanos Vilutienės ir prof. habil. dr. Edmundo Kazimiero Zavadsko informacija

EURO darbo grupė „Operacijų tyrimai tvariai plėtrai ir statybos inžinerijai“ veiklą pradėjo 2009 m. Tai buvo daugelio metų glaudaus trijų šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos – mokslininkų bendradarbiavimo rezultatas, kuris prasidėjo dar praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje. Akademiko Edmundo Kazimiero Zavadsko iniciatyva, po daugelio vizitų ir diskusijų, kaip efektyviai plėtoti mokslinį bendradarbiavimą, nuspręsta organizuoti tarptautinius kolokviumus, kurių metu skirtingų šalių mokslininkai galėtų keistis idėjomis, pristatyti tyrimų rezultatus ir planuoti bendrus mokslo projektus. 

Pirmojo kolokviumo, vykusio 1986 m. Leipcige, Vokietijoje (iniciatoriai – E. K. Zavadskas (Lietuva), F. Peldschus (Vokietija) ir K. Fiedleris (Vokietija)), pagrindinis tikslas buvo sujungti mokslininkų pajėgas, kuriant ir taikant operacijų tyrimo metodus statybos sektoriaus problemoms spręsti. 

1989 m. antrasis kolokviumas įvyko taip pat Leipcige, Vokietijoje. Jį organizavo Leipcigo taikomųjų mokslų universiteto prof. habil. dr. F. Peldschus. Antrojo statybos kolokviumo metu prie iniciatyvinės darbo grupės prisijungė prof. habil. dr. O. Kaplinskis iš Lenkijoje esančio Poznanės technologijos universiteto. 

Iki 2019 m. Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos mokslo centrų iniciatyva buvo organizuota septyniolika tarptautinių kolokviumų. Mokslininkų bendradarbiavimo rezultatai tokie: parašyta daugiau kaip 60 mokslinių knygų, paskelbta daugiau nei 500 straipsnių mokslo žurnaluose, 13 profesorių sėkmingai įvykdė habilitacijos procedūrą, daugiau nei 80 doktorantų apgynė statybos inžinerijos krypties daktaro disertacijas, keliasdešimt mokslinių straipsnių buvo nominuoti kaip „Top cited“ ir „Hot articles“ matematikos, inžinerijos ir vadybos srityse, užregistruoti keli Europos patentai, gauta įvairių apdovanojimų.

Idėja steigti EURO darbo grupę „Operacijų tyrimai tvariai plėtrai ir statybos inžinerijai“ buvo aptarta 2009 m. gegužės 20–24 d. vykusiame 12-ajame kolokviume, ir buvo priimtas sprendimas teikti paraišką EURO darbo komitetui eilinės EURO konferencijos metu. 

23-iosios Europos operacijų tyrimo konferencijos, vykusios 2009 m. liepos 5-8 d. Bonoje, metu EURO* darbo komitetas apsvarstė iniciatyvinės grupės parengtą pasiūlymą, pritarė naujos EURO darbo grupės įkūrimui ir suteikė jai EURO ženklą. Grupei buvo suteiktas priklausomybės Europos operacijų tyrimo bendrijų asociacijai statusas ir su tuo susijusios teisės bei pareigos. 

Šiandiena EURO darbo grupė EWG-ORSDCE vienija daugiau nei 100 narių iš 20 šalių (Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Danijos, Nyderlandų, Portugalijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Rumunijos, Peru, Meksikos, Rusijos, Ukrainos, Australijos, Irano, Ispanijos ir JAV). Dabartiniai EURO darbo grupės „Operacijų tyrimai darnioje plėtroje ir statyboje“ nariai leidžia tarptautinius mokslo žurnalus, jie yra įtraukti į daugelio prestižinių mokslo žurnalų redkolegijas, keli įtraukti į ISI Web of Science duomenų bazę. 

Darbo grupės nariai kviečiami rengti daugelio tarptautinių žurnalų, referuojamų ISI Web of Science duomenų bazėje, teminius numerius, prisideda prie tarptautinių konferencijų organizavimo, konsultuoja užsienio mokslo centrų doktorantus, vykdo tarptautinius mokslo projektus.

Daugiau informacijos apie EURO darbo grupę „Operacijų tyrimai darnioje plėtroje ir statyboje“, jos narius, veiklas ir naujausią naujienlaiškį rasite darbo grupės tinklalapyje.

EURO – Europos operacijų tyrimų draugijų asociacija (angl. Association of European Operational Research Societies). Daugiau informacijos galite rasti čia. 

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau