Komentaro autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius Antanas Čenys
Praėjusią savaitę Europos Komisija pristatė Europos duomenų strategiją, susijusią su dirbtinio intelekto plėtra. Europa pripažįsta kad pralaimėjo konkurencinę kovą dėl internetinių platformų, kuriose pilnai dominuoja JAV ir iš dalies Kinijos kompanijos. Šis didžiųjų kompanijų dominavimas yra „laukinio“ kapitalizmo pasekmė. Situacijoje, kai naujoje veiklos srityje nėra jokio reguliavimo, privačios įmonės visais įmanomais būdais bando labai greitai užkovoti rinką ir dažniausiai tai baigiasi dominavimu, jeigu ne monopolizavimu. „Amazon“, „Google“, „Facebook“ – platformos, kurias galima laikyti monopolijomis. Europa neturi praktiškai jokių galimybių sukurti konkurencingų atitikmenų šioms platformoms. Daugumos ekspertų nuomone, duomenų ir jų apdorojimo srityse per ateinančius penkerius metus įvyks didžiulės permainos. Europos duomenų strategija – tai Europos planas, kaip pasinaudoti šiomis permainomis ir susigražinti Europos vietą tarp pasaulio duomenų ekonomikos lyderių.
Pagrindinis numatomas pokytis – kur bus kaupiamas ir apdorojamas milžiniškas duomenų kiekis, kuris išaugs 5 kartus iki 175 zetabaitų. Šiuo metu 80 proc. duomenų yra valdomi centralizuotai tiek kompanijų, tiek valstybių kontroliuojamuose duomenų bazėse arba „debesyse“, o 20 proc. duomenų – mažų prietaisų atmintyje. Planuojama, kad 2025 m. bus atvirkščiai – 80 proc. duomenų bus generuojami mažuose prietaisuose ir juose liks. Europa nori tuo pasinaudoti ir mano turinti tam reikiamas prielaidas. Europos duomenų strategija numato, kaip atrodys duomenų kraštovaizdis po penkerių metų. Europa turi galimybę pasirodyti žymiai geriau nei anksčiau. Ateityje Europoje daiktų interneto generuojamų duomenų, ypač pramoninių, bus labai daug. Efektyvus jų panaudojimas priklausys nuo teisinio reguliavimo ir taikomų standartų.
Tam, kad viskas būtų panaudota, visi duomenys turi būti prieinami. Dabar platformos tiesiog pasiima vartotojų duomenis. Pavyzdžiui, jūs perkate ką nors „Amazon“ ir jūsų formaliai tarsi paklausia dėl duomenų naudojimo, tačiau iš tikrųjų niekas jūsų nieko neklausia. Platformos kaupia apie vartotojus neįtikėtinus kiekius duomenų. Jeigu kalbame apie verslą ir daiktų internetą, tai taip paprastai jokių duomenų negausime. Todėl teisinis reguliavimas, standartai gali būti nepalyginamai svarbesni negu yra dabar. Europa yra stipri reguliuojamose srityse. Jeigu prisimintume mobilųjį telefoną, tai jo bumas atsirado nuo GSM ir tapo europiniu standartu. Todėl daug įmonių naudodamiesi tuo pačiu standartu sugebėjo Europoje išpopuliarinti mobilųjį telefoną. Europa dėl teisinio reguliavimo yra stipri ne tik blogąja prasme, kad taiko daug apribojimų, veikiančių verslo plėtrą, bet ir gerąja prasme, nes standartų turėjimas labai palengvina visoms įmonėms galimybę kurti produktus, tinkančius visiems.
Pastaruoju metu daug kalbama apie debesų kompiuteriją, kuri šiuo metu yra labai centralizuota, pavyzdžiui, „Amazon Cloud Drive“ ar „Microsoft Azure Cloud“. Jeigu iš tikrųjų 80 proc. duomenų bus saugomi mažuose prietaisuose, akivaizdu, kad niekas visko nesaugos „debesyse“, todėl, galime pasakyti, kad bus daug „debesų“. Dėl šios priežasties Europa bando sukurti Europos duomenų erdvę – bendrą duomenų erdvę, kad duomenys Europos Sąjungoje (ES) galėtų laisvai judėti tarp valstybių – nuo vieno sektoriaus prie kito. Siekiama sukurti ne tik bendrą Europos duomenų erdvę, bet ir duomenų rinką. Įvykus šiems pokyčiams, jie sudarytų potencialią galimybę Europai turėti žymiai didesnį vaidmenį, nei buvo iki šiol.
Kalbant apie Europos teisinio reguliavimo įtaką pasaulyje, geras pavyzdys yra ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuriame aprašomi duomenų privatumo reikalavimai. Plečiantis decentralizavimui ir dirbtiniam intelektui, saugumo ir duomenų patikimumo klausimas darosi vis svarbesnis. Šiuo metu, nežiūrint į tai, kad daug kas į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą žiūri kaip į biurokratinį dokumentą, ribojantį verslą, jis iš esmės tampa pasauliniu standartu. Sugebėjimas sukurti dokumentus, apimančius svarbiausias sritis, daro įtaką ne tik Europai, bet ir visam pasauliui. ES tikisi, kad jos taikomas reguliavimas duomenų srityje taip pat turi geras galimybes tapti pasauliniu standartu.
Taip pat ES svarsto, kokiomis priemonėmis būtų galima pasiekti, kad visi noriai, ne tik privalomai, keistųsi duomenimis ir dalintųsi informacija – atsirastų vadinamas duomenų altruizmas. Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir užkerta kelią asmeninės informacijos sklaidai, tačiau asmeniui sutinkant dalintis duomenimis, ja būtų galima laisvai naudotis dėl bendro gėrio, kad atsirastų nauji produktai, servisai ir galimybės. Duomenų erdvės turi būti sektorinės, nes duomenys yra labai skirtingi, pavyzdžiui, finansų, energetikos, medicinos, valstybinio sektoriaus. Tokiu būdu gali būti sukuriamos Europos duomenų erdvės skirtingoms sritims. Manau, turėtų atsirasti ir techninės galimybės asmeninei duomenų erdvei, kad žmogus galėtų pasirinkti, kokius duomenis jis apie save leidžia naudoti, o kokių – ne. Teoriškai mes ir dabar tai galime daryti, bet tai kol kas sudėtinga atlikti techniškai, didžioji dalis žmonių net nesugeba ir negali to daryti, nes paprasčiausiai nemoka.
Didelis iššūkis, kurį ES gvildena savo strategijoje, yra susijęs su kvalifikuotų žmonių, dirbančių su duomenimis, skaičiaus didinimu. Jų teigimu, 2018 metais ES buvo 5,7 milijono duomenų profesionalų arba duomenų specialistų. Siekiama, kad 2025 metais tokių specialistų būtų 10,9 milijono. Tai per penkerius metus turi padidėti 5,2 milijono žmonių. Kyla klausimas, ar tai ne per daug ambicinga? Aišku, kad ES pati investuos ir skatins Europos šalis investuoti į tokių specialistų rengimą, kadangi skaičiai tikrai dideli. Yra du akivaizdūs būdai pagerinti situaciją siekiant šio tikslo. Vienas jų – radikaliai padidinti moterų skaičių, dirbančių šioje srityje, nes be moterų dalyvavimo užsibrėžto tikslo nepasieksime. Antra – specialistų perkvalifikavimas, ne tik ruošiant jaunus žmones, bet ir perkvalifikuojant tuos žmones, kurie dabar užsiima kita veikla.
Strategijoje numatytas dar vienas, skaičiais atrodantis mažiau ambicingas ES tikslas, bet gal dar ambicingesnis, siekiant jo įgyvendinimo. Skaičiuojama, kad dabar 57 proc. žmonių ES turi bazinių skaitmeninių gebėjimų. ES užsibrėžusi, kad 2025 metais tokių žmonių skaičius turėtų išaugti iki 65 proc. Tai, kad du trečdaliai žmonių Europoje 2025 metais turėtų bazinių skaitmeninių gebėjimų, yra labai ambicingas tikslas. Akivaizdu, kad ES mano, kad visas gyvenimas ir ekonomika tampa skaitmenizuota ir be šių įgūdžių netolimoje ateityje tiesiog neišsiversime. Taip, kaip kažkada visi žmonės išmoko rašyti, skaityti ir skaičiuoti, taip dabar visi turės mokėti naudotis skaitmeniniais prietaisais ir valdyti duomenis.
Lietuva, prieš kelerius metus radikaliai padidinusi informatikos studentų skaičių, eina teisinga kryptimi, mes nepradedame nuo nulio. Vilniaus Gedimino technikos universitete studijų skaitmenizavimo programa jau pradėta vykdyti prieš trejus metus, visi studentai jau dabar supažindinami su dirbtinio intelekto pagrindais. ES duomenų strategijos užmojis suteiks naujų galimybių ir mūsų startinė pozicija yra palanki. Ar mes Lietuvoje ir universitete sugebėsime išnaudoti šias galimybes ir padaryti viską, ką galime – kitas klausimas.
Galerija
