Europos mažųjų miestų krizė: Airijoje ieškota recepto, kuris aktualus ir Lietuvai

Gegužės 7, 2026

Išvykstantis jaunimas, mažėjantis darbo vietų skaičius ir tuštėjantis miesto centras – istorija, kurią puikiai atpažįstame ir Lietuvoje. Vis daugiau mažųjų Europos miestų praranda gyvybę ir reikia vis daugiau tarpdisciplininių žinių iššūkiams spręsti. Tą patį šiandien išgyvena Airijos Youghal miestelis, kurio atgaivinimui sprendimų ieškojo tarptautinė studentų komanda iš penkių Europos šalių, tarp jų – ir lietuviai.

„Tarpdisciplininis bendradarbiavimas, skirtingos šalys ir akademiniai lygiai sukūrė įvairialypę komandų kultūrą, kurioje skirtumai virto vertingais požiūrio kampais”, – patirimi dalinasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo valdymo programos vadovė dr. Rūta Mikučionienė.

 

Iš traukos centro – į šešėlį

Youghal – tai istorinį paveldą, pajūrio kraštovaizdį ir stiprią industrinę bazę turėjęs Airijos miestelis, kuris dar visai neseniai buvo žinomas visoje Airijoje kaip kurortas ir regioninis traukos centras, tačiau ekonominiai pokyčiai jo raidą pakreipė kita kryptimi. Pasitraukus gamykloms ir žvejybos industrijai, ženkliai sumažėjo darbo vietų, o uždarius geležinkelio liniją pablogėjo susisiekimas, todėl vis daugiau gyventojų buvo priversti ieškoti galimybių priemiestyje ir aplinkiniuose miestuose.

Jaunimui migruojant, miestas ėmė senti, istoriniame centre daugėjo apleistų pastatų, nyko smulkusis verslas ir buvusi gyvybinga miestelio atmosfera slopo. Pamažu Youghal tapo tylia Korko priemiesčio gyvenviete, iš kurios didelė dalis gyventojų kasdien automobiliu vyksta dirbti į didmiestį, o paties miestelio ekonominis ir socialinis aktyvumas gerokai sumenko.

Šios problemos ir tapo pagrindiniu Airijos, Graikijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Lietuvos studentų komandų tyrimo ir kūrybinio darbo objektu mišrioje intensyvioje programoje.

 

Sprendimų paieška: nuo tyrimų gatvėse iki realių pasiūlymų

Penkių Europos universitetų studentų ir dėstytojų komandos ryžosi pasitelkus skirtingų disciplinų žinias ir vietos bendruomenės įžvalgas, parengti tvarią Youghal miestelio regeneracijos strategiją, apimančią socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius pokyčius.

Tarp dalyvių – ir VILNIUS TECH Kraštovaizdžio architektūros bei Tvarumo valdymo studijų programų studentai, kure pasirengimą pradėjo dar prieš atvykstant į Airiją – studentai dalyvavo virtualiuose seminaruose, analizavo miestelio situaciją, gilinosi į turizmo, viešųjų erdvių ir tvarumo sprendimus bei išbandė inovatyvius metodus.

Tačiau, kaip pabrėžia programoje dalyvavusi dr. Rūta Mikučionienė, esminė patirtis laukė atvykus į Airiją: „Užuot likę auditorijose, studentai tyrinėjo Youghal miestelį tiesiogiai – stebėdami ir pažindami jį per patirtį. Gatvės, bendruomenė ir vietinės istorijos tapo atvira mokymosi knyga“.

Airijoje studentai iš pirmų lūpų susipažino su Youghal istorija ir tapatumu, išgirdo Nacionalinės turizmo plėtros agentūros strateginius prioritetus, analizavo vietinių verslų stiprybes ir jų plėtros galimybes bei tyrinėjo apleistų teritorijų keliamus iššūkius ir potencialą tvariems pokyčiams kurti.

Galutiniame etape devynios tarptautinės studentų komandos atliko poveikio analizę, parengė galimybių studijas ir pristatė konkrečius idėjų modelius. Pasiūlymai buvo pristatyti vietos bendruomenei ir ekspertams, o jų įžvalgos tapo pagrindu tolimesnei miestelio regeneracijos strategijai.

 

Idėjos, kurios gali sugrąžinti gyvybę miestui

Studentai penkiose teminėse kryptyse sukūrė įvairialypes Youghal miestelio regeneracijos idėjas: nuo socialinio verslumo turizmo sektoriuje, siūlant kultūrinio dviračių turizmo modelį, iki miestų apleistumo ir viešųjų erdvių kūrimo temų, apimant tvaraus judumo sistemos pertvarką ir apleistų pastatų įveiklinimo strategijas.

Bendruomenės ir aplinkos atkūrimo grupės pristatė žiemos jūros gėrybių festivalio koncepciją, o sveikatos, gerovės ir reabilitacijos kryptį pasirinkę studentai nagrinėjo vėjo jėgainių potencialą vietos verslams pritraukti bei bendruomeninių lauko erdvių kūrimo galimybes.

Galiausiai, žemės ūkio, maisto ir atsparumo grupė parengė idėją „Nuo žemės ūkio – prie festivalio“, siūlydama naują būdą sustiprinti regiono tapatybę ir ekonominį gyvybingumą.

Youghal nėra vienintelis toks miestelis – ir tikrai ne paskutinis. Panašūs scenarijai šiandien kartojasi visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Klausimas tik vienas: ar mažieji miestai atras savo unikalią kryptį, kurios dėka taps patrauklia vieta gyventi?

 

Programą koordinavo Inholand taikomųjų mokslų universitetas (Inholland University of Applied Sciences, Nyderlandai). Priimančioji institucija – Munsterio technologijos universitetas (MunsterTechnological University, Airija), taip pat dalyvavo: San Pablo universiteto (Universidad CEU San Pablo, Ispanija); Viduržemio jūros universitetas (HMU Helenic Mediterranean University, Kreta); VILNIUS TECH (Vilnius, Lietuva) studentai ir dėstytojai.

Projektą finansavo Europos Sąjungos Erasmus+ programa.

Straipsnį parengė: Baltrus Vileikis ir Rūta Mikučionienė. Naujienos nuotraukos: Baltrus Vileikis ir Rūta Mikučionienė

Galerija

Panašios naujienos

Universiteto miestelis atsinaujino: atviros, žalios ir visai bendruomenei pritaikytos erdvės jau laukia
Universiteto miestelis atsinaujino: atviros, žalios ir visai bendruomenei pritaikytos erdvės jau laukia
VILNIUS TECH universiteto miestelis atsinaujino – nuo šiol studentai, dėstytojai ir darbuotojai gali laiką leisti dar jaukesnėje ir patogesnėje aplinkoje. Kiemeliuose prie S3 ir S4 pastatų įrengtos medinės terasos ir pavėsinės, atnaujintas apšvietimas ir tako danga, pastatyti nauji lauko baldai, įrengta žalioji sienelė, pasodinta daugiau želdinių. Atnaujinant aplinką, pirmenybė teikta natūralioms ir ekologiškoms medžiagoms. Ir universitetui, ir miestui Atnaujintos aplinkos koncepciją sukūrė Architektūros fakulteto profesorius a.a. Sigitas Kuncevičius. Jo vizijoje – erdvės, kuriose paskaitos galėtų vykti po atviru dangumi, universiteto bendruomenei ir miestiečiams skirtos poilsio bei įvairių veiklų zonos bei į aplinkos kūrimo procesą įsitraukę studentai. Lauko erdvės prie Aplinkos inžinerijos fakulteto (S4, S5) pasižymi išraiškingu reljefu ir gausiais želdiniais, todėl turi didelį potencialą tapti reikšminga miesto dalimi. Kuriant koncepciją, vienas pagrindinių prioritetų buvo patogus judėjimas visiems – pėstiesiems, dviratininkams, tėvams su vaikais ir individualių poreikių turintiems žmonėms. Todėl takai projektuoti ilgesni, su mažesnėmis nuokalnėmis. Ateityje planuojama atnaujinti estradą ir amfiteatrą, kuriuose vėl galėtų vykti renginiai, įkurti instaliacijų parką, įrengti erdves augalams auginti ir iš pakeltų lysvių į kosmosą pasiųsti unikalų QR kodą.
Plačiau