Stojantiesiems

Europos mažųjų miestų krizė: Airijoje ieškota recepto, kuris aktualus ir Lietuvai

Gegužės 7, 2026

Išvykstantis jaunimas, mažėjantis darbo vietų skaičius ir tuštėjantis miesto centras – istorija, kurią puikiai atpažįstame ir Lietuvoje. Vis daugiau mažųjų Europos miestų praranda gyvybę ir reikia vis daugiau tarpdisciplininių žinių iššūkiams spręsti. Tą patį šiandien išgyvena Airijos Youghal miestelis, kurio atgaivinimui sprendimų ieškojo tarptautinė studentų komanda iš penkių Europos šalių, tarp jų – ir lietuviai.

„Tarpdisciplininis bendradarbiavimas, skirtingos šalys ir akademiniai lygiai sukūrė įvairialypę komandų kultūrą, kurioje skirtumai virto vertingais požiūrio kampais”, – patirimi dalinasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo valdymo programos vadovė dr. Rūta Mikučionienė.

 

Iš traukos centro – į šešėlį

Youghal – tai istorinį paveldą, pajūrio kraštovaizdį ir stiprią industrinę bazę turėjęs Airijos miestelis, kuris dar visai neseniai buvo žinomas visoje Airijoje kaip kurortas ir regioninis traukos centras, tačiau ekonominiai pokyčiai jo raidą pakreipė kita kryptimi. Pasitraukus gamykloms ir žvejybos industrijai, ženkliai sumažėjo darbo vietų, o uždarius geležinkelio liniją pablogėjo susisiekimas, todėl vis daugiau gyventojų buvo priversti ieškoti galimybių priemiestyje ir aplinkiniuose miestuose.

Jaunimui migruojant, miestas ėmė senti, istoriniame centre daugėjo apleistų pastatų, nyko smulkusis verslas ir buvusi gyvybinga miestelio atmosfera slopo. Pamažu Youghal tapo tylia Korko priemiesčio gyvenviete, iš kurios didelė dalis gyventojų kasdien automobiliu vyksta dirbti į didmiestį, o paties miestelio ekonominis ir socialinis aktyvumas gerokai sumenko.

Šios problemos ir tapo pagrindiniu Airijos, Graikijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Lietuvos studentų komandų tyrimo ir kūrybinio darbo objektu mišrioje intensyvioje programoje.

 

Sprendimų paieška: nuo tyrimų gatvėse iki realių pasiūlymų

Penkių Europos universitetų studentų ir dėstytojų komandos ryžosi pasitelkus skirtingų disciplinų žinias ir vietos bendruomenės įžvalgas, parengti tvarią Youghal miestelio regeneracijos strategiją, apimančią socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius pokyčius.

Tarp dalyvių – ir VILNIUS TECH Kraštovaizdžio architektūros bei Tvarumo valdymo studijų programų studentai, kure pasirengimą pradėjo dar prieš atvykstant į Airiją – studentai dalyvavo virtualiuose seminaruose, analizavo miestelio situaciją, gilinosi į turizmo, viešųjų erdvių ir tvarumo sprendimus bei išbandė inovatyvius metodus.

Tačiau, kaip pabrėžia programoje dalyvavusi dr. Rūta Mikučionienė, esminė patirtis laukė atvykus į Airiją: „Užuot likę auditorijose, studentai tyrinėjo Youghal miestelį tiesiogiai – stebėdami ir pažindami jį per patirtį. Gatvės, bendruomenė ir vietinės istorijos tapo atvira mokymosi knyga“.

Airijoje studentai iš pirmų lūpų susipažino su Youghal istorija ir tapatumu, išgirdo Nacionalinės turizmo plėtros agentūros strateginius prioritetus, analizavo vietinių verslų stiprybes ir jų plėtros galimybes bei tyrinėjo apleistų teritorijų keliamus iššūkius ir potencialą tvariems pokyčiams kurti.

Galutiniame etape devynios tarptautinės studentų komandos atliko poveikio analizę, parengė galimybių studijas ir pristatė konkrečius idėjų modelius. Pasiūlymai buvo pristatyti vietos bendruomenei ir ekspertams, o jų įžvalgos tapo pagrindu tolimesnei miestelio regeneracijos strategijai.

 

Idėjos, kurios gali sugrąžinti gyvybę miestui

Studentai penkiose teminėse kryptyse sukūrė įvairialypes Youghal miestelio regeneracijos idėjas: nuo socialinio verslumo turizmo sektoriuje, siūlant kultūrinio dviračių turizmo modelį, iki miestų apleistumo ir viešųjų erdvių kūrimo temų, apimant tvaraus judumo sistemos pertvarką ir apleistų pastatų įveiklinimo strategijas.

Bendruomenės ir aplinkos atkūrimo grupės pristatė žiemos jūros gėrybių festivalio koncepciją, o sveikatos, gerovės ir reabilitacijos kryptį pasirinkę studentai nagrinėjo vėjo jėgainių potencialą vietos verslams pritraukti bei bendruomeninių lauko erdvių kūrimo galimybes.

Galiausiai, žemės ūkio, maisto ir atsparumo grupė parengė idėją „Nuo žemės ūkio – prie festivalio“, siūlydama naują būdą sustiprinti regiono tapatybę ir ekonominį gyvybingumą.

Youghal nėra vienintelis toks miestelis – ir tikrai ne paskutinis. Panašūs scenarijai šiandien kartojasi visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Klausimas tik vienas: ar mažieji miestai atras savo unikalią kryptį, kurios dėka taps patrauklia vieta gyventi?

 

Programą koordinavo Inholand taikomųjų mokslų universitetas (Inholland University of Applied Sciences, Nyderlandai). Priimančioji institucija – Munsterio technologijos universitetas (MunsterTechnological University, Airija), taip pat dalyvavo: San Pablo universiteto (Universidad CEU San Pablo, Ispanija); Viduržemio jūros universitetas (HMU Helenic Mediterranean University, Kreta); VILNIUS TECH (Vilnius, Lietuva) studentai ir dėstytojai.

Projektą finansavo Europos Sąjungos Erasmus+ programa.

Straipsnį parengė: Baltrus Vileikis ir Rūta Mikučionienė. Naujienos nuotraukos: Baltrus Vileikis ir Rūta Mikučionienė

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau