Stojantiesiems

Europos mažųjų miestų krizė: Airijoje ieškota recepto, kuris aktualus ir Lietuvai

Gegužės 7, 2026

Išvykstantis jaunimas, mažėjantis darbo vietų skaičius ir tuštėjantis miesto centras – istorija, kurią puikiai atpažįstame ir Lietuvoje. Vis daugiau mažųjų Europos miestų praranda gyvybę ir reikia vis daugiau tarpdisciplininių žinių iššūkiams spręsti. Tą patį šiandien išgyvena Airijos Youghal miestelis, kurio atgaivinimui sprendimų ieškojo tarptautinė studentų komanda iš penkių Europos šalių, tarp jų – ir lietuviai.

„Tarpdisciplininis bendradarbiavimas, skirtingos šalys ir akademiniai lygiai sukūrė įvairialypę komandų kultūrą, kurioje skirtumai virto vertingais požiūrio kampais”, – patirimi dalinasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo valdymo programos vadovė dr. Rūta Mikučionienė.

 

Iš traukos centro – į šešėlį

Youghal – tai istorinį paveldą, pajūrio kraštovaizdį ir stiprią industrinę bazę turėjęs Airijos miestelis, kuris dar visai neseniai buvo žinomas visoje Airijoje kaip kurortas ir regioninis traukos centras, tačiau ekonominiai pokyčiai jo raidą pakreipė kita kryptimi. Pasitraukus gamykloms ir žvejybos industrijai, ženkliai sumažėjo darbo vietų, o uždarius geležinkelio liniją pablogėjo susisiekimas, todėl vis daugiau gyventojų buvo priversti ieškoti galimybių priemiestyje ir aplinkiniuose miestuose.

Jaunimui migruojant, miestas ėmė senti, istoriniame centre daugėjo apleistų pastatų, nyko smulkusis verslas ir buvusi gyvybinga miestelio atmosfera slopo. Pamažu Youghal tapo tylia Korko priemiesčio gyvenviete, iš kurios didelė dalis gyventojų kasdien automobiliu vyksta dirbti į didmiestį, o paties miestelio ekonominis ir socialinis aktyvumas gerokai sumenko.

Šios problemos ir tapo pagrindiniu Airijos, Graikijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Lietuvos studentų komandų tyrimo ir kūrybinio darbo objektu mišrioje intensyvioje programoje.

 

Sprendimų paieška: nuo tyrimų gatvėse iki realių pasiūlymų

Penkių Europos universitetų studentų ir dėstytojų komandos ryžosi pasitelkus skirtingų disciplinų žinias ir vietos bendruomenės įžvalgas, parengti tvarią Youghal miestelio regeneracijos strategiją, apimančią socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius pokyčius.

Tarp dalyvių – ir VILNIUS TECH Kraštovaizdžio architektūros bei Tvarumo valdymo studijų programų studentai, kure pasirengimą pradėjo dar prieš atvykstant į Airiją – studentai dalyvavo virtualiuose seminaruose, analizavo miestelio situaciją, gilinosi į turizmo, viešųjų erdvių ir tvarumo sprendimus bei išbandė inovatyvius metodus.

Tačiau, kaip pabrėžia programoje dalyvavusi dr. Rūta Mikučionienė, esminė patirtis laukė atvykus į Airiją: „Užuot likę auditorijose, studentai tyrinėjo Youghal miestelį tiesiogiai – stebėdami ir pažindami jį per patirtį. Gatvės, bendruomenė ir vietinės istorijos tapo atvira mokymosi knyga“.

Airijoje studentai iš pirmų lūpų susipažino su Youghal istorija ir tapatumu, išgirdo Nacionalinės turizmo plėtros agentūros strateginius prioritetus, analizavo vietinių verslų stiprybes ir jų plėtros galimybes bei tyrinėjo apleistų teritorijų keliamus iššūkius ir potencialą tvariems pokyčiams kurti.

Galutiniame etape devynios tarptautinės studentų komandos atliko poveikio analizę, parengė galimybių studijas ir pristatė konkrečius idėjų modelius. Pasiūlymai buvo pristatyti vietos bendruomenei ir ekspertams, o jų įžvalgos tapo pagrindu tolimesnei miestelio regeneracijos strategijai.

 

Idėjos, kurios gali sugrąžinti gyvybę miestui

Studentai penkiose teminėse kryptyse sukūrė įvairialypes Youghal miestelio regeneracijos idėjas: nuo socialinio verslumo turizmo sektoriuje, siūlant kultūrinio dviračių turizmo modelį, iki miestų apleistumo ir viešųjų erdvių kūrimo temų, apimant tvaraus judumo sistemos pertvarką ir apleistų pastatų įveiklinimo strategijas.

Bendruomenės ir aplinkos atkūrimo grupės pristatė žiemos jūros gėrybių festivalio koncepciją, o sveikatos, gerovės ir reabilitacijos kryptį pasirinkę studentai nagrinėjo vėjo jėgainių potencialą vietos verslams pritraukti bei bendruomeninių lauko erdvių kūrimo galimybes.

Galiausiai, žemės ūkio, maisto ir atsparumo grupė parengė idėją „Nuo žemės ūkio – prie festivalio“, siūlydama naują būdą sustiprinti regiono tapatybę ir ekonominį gyvybingumą.

Youghal nėra vienintelis toks miestelis – ir tikrai ne paskutinis. Panašūs scenarijai šiandien kartojasi visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Klausimas tik vienas: ar mažieji miestai atras savo unikalią kryptį, kurios dėka taps patrauklia vieta gyventi?

 

Programą koordinavo Inholand taikomųjų mokslų universitetas (Inholland University of Applied Sciences, Nyderlandai). Priimančioji institucija – Munsterio technologijos universitetas (MunsterTechnological University, Airija), taip pat dalyvavo: San Pablo universiteto (Universidad CEU San Pablo, Ispanija); Viduržemio jūros universitetas (HMU Helenic Mediterranean University, Kreta); VILNIUS TECH (Vilnius, Lietuva) studentai ir dėstytojai.

Projektą finansavo Europos Sąjungos Erasmus+ programa.

Straipsnį parengė: Baltrus Vileikis ir Rūta Mikučionienė. Naujienos nuotraukos: Baltrus Vileikis ir Rūta Mikučionienė

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau