„Šiandien tvarumas yra tapęs neatsiejama kiekvienos atsakingos organizacijos vertybe. Universitetai kaip žinių bei mokslo sklaidos institucijos, turi tapti pavyzdžiu visuomenei ir perduoti šią vertybę ateities kartoms per realius, gerai matomus veiksmus ir rezultatus. Todėl šių metų renginyje visos Europos universitetai diskutavo, kaip šias tvarumą paversti realiais veiksmais ir prisidėti prie kokybiškos ateities kūrimo savo institucijose, kartu stiprinant ir visuomenės atsparumą. Dėl to buvo svarbu įvertinti, ką reiškia tvarumas finansavimo, skaitmeninimo, akademinės karjeros ir universiteto lyderystės požiūriu“,– pasakoja prorektorė.
Konferencijos diskusijose tvarumo samprata apėmė ne tik įprastas aplinkosaugines, bet ir asmenų, institucijų, visuomenės atsparumo didinimo šiuo įtemptu geopolitiniu laikotarpiu temas.
Tvari Mariupolio universiteto veikla karo sąlygomis
Mariupolio valstybinio universiteto rektorius prof. Mykola Trofymenko konferencijoje pristatė išskirtinę savo institucijos patirtį: per Rusijos invaziją visiškai sugriautas universitetas išliko, prisitaikė ir šiandien tampa vienu iš svarbiausių skaitmeninio bei pilietinio aukštojo mokslo simbolių Ukrainoje.
„Tai ne tik karas prieš miestus ir civilius – tai karas prieš žinias, akademinę laisvę ir pačią universiteto idėją“, – kalbėjo prof. M. Trofymenko.
Rusijos pajėgos ne tik sunaikino fizinę universiteto infrastruktūrą, bet ir įsteigė netikrą „Mariupolio valstybinį universitetą“ propagandai skleisti.
Tačiau tikrasis Mariupolio valstybinis universitetas išliko. Rektorius pranešime pasakojo, jog prasidėjus karui, iš karto perkelti serveriai leido tęsti studijų procesą, o dabar universitetas yra įsikūręs Kyjive ir vysto vieną moderniausių skaitmeninių mokymosi aplinkų šalyje.
Be to, planuojama įrengti daugiau kaip 20 000 kv. m dydžio miestelį, kuris taps ne tik studijų, bet ir pilietinės atminties bei regioninio atkūrimo centru. Šiandien universitetas jau yra tapęs civilių atsparumo ir tapatybės išsaugojimo centru, kuriame vykdomos ne tik studijos, bet ir švietimo diplomatinės misijos.
„Mes kovojame ne už žemės plotą, o už žmones – už jų širdis ir protus“, – sakė rektorius.
Visuomenės atsparumas šiais laikais – būtinybė
Kitą gerąjį pavyzdį pristatė profesorė Daniella Tilbury, buvusi Jungtinės karalystės (JK) vyriausybės aukštojo mokslo komisarė ir pirmoji Gibraltaro universiteto rektorė, šiuo metu konsultuojanti universitetus ir vyriausybes visame pasaulyje tvarumo įtraukimo į strategiją ir valdymą klausimais.
Geopolitinių įtampų, klimato krizės ir skaitmeninės transformacijos akivaizdoje profesorė paragino aukštojo mokslo institucijas (AMI) imtis naujos lyderystės krypties, kurioje tvarumas ir atsparumas taptų ne pasirinkimu, o būtinybe. Prof. Tilbury pabrėžė: „Tvari lyderystė nėra pasirenkama – ji yra būtina, jei aukštasis mokslas nori išlikti aktualus.“
Taip pat profesorė paragino universitetus peržengti tradicinį žinių perdavimo vaidmenį ir tapti aktyviais visuomeninių pokyčių dalyviais.
„Universitetai, kurie nesugebės rodyti tvarios lyderystės, rizikuoja prarasti aktualumą, konkurencingumą ir visuomenės pasitikėjimą“, – teigė ji.
Pranešėja pabrėžė, kad tvarumas turi būti integruotas į strateginius prioritetus, valdymo struktūras bei studijų turinį ir turi būti ne pavienė iniciatyva, o sisteminio pokyčio darbotvarkė. Pasak jos, reikšmingi lyderystės ženklai apima atsisakymą investicijų į iškastinį kurą, tvarumo kompetencijų integravimą į visas studijų programas ir pažangias infrastruktūros investicijas, skirtas klimato kaitos iššūkiams įveikti.
Profesorė pateikė konkrečių atvejų: pavyzdžiui, Kembridžo universitetas atsisakė jautienos ir avienos patiekalų taip sumažindamas maisto anglies pėdsaką 33 proc., Stanfordo universitetas atsisakė 18,7 mlrd. JAV dolerių investicijų į anglies kasybą, o 70 proc. Jungtinės Karalystės universitetai atsisakė naudoti iškastinį kurą patalpų šildymui.
Prof. D. Tilbury taip pat atkreipė dėmesį į valdymo iššūkius, ragindama AMI valdymo organus atsisakyti fragmentiško požiūrio ir prisiimti atsakomybę už tvarumo pažangą. Ji kvietė universitetus tapti švyturiais, rodančiais kelią ir įkvepiančiais pokyčiams.
„Ateitis – jūsų rankose“, – baigdama pranešimą sakė profesorė.
Įspūdingi Italijos universitetų tvarios plėtros rezultatai
Vieną įspūdingiausių gerųjų patirčių pristatė buvęs Italijos ekonomikos ir darnaus vystymosi ministras, ekonomistas ir statistikas prof. Enrico Giovannini, šiuo metu aktyviai dirbantis tvarumo srityje tiek akademinėje, tiek politinėje erdvėje.
Profesorius pateikė Italijos universitetų pavyzdį: 88 aukštosios mokyklos susijungė į nacionalinį tinklą (pilnas pavadinimas – Italijos universitetų tinklas darniam vystymuisi – RUS), siekiantį integruoti tvarumą į visus akademinės veiklos lygmenis – nuo strateginio planavimo iki studentų iniciatyvų.
Šiuo metu RUS bendruomenę sudaro daugiau kaip 900 dėstytojų, darbuotojų ir studentų, o tinklo veikla organizuojama per Generalinę asamblėją, Koordinacinį komitetą, temines darbo grupes ir kuriamus regioninius pogrupius.
Susikūręs 2016 metais, universitetų tinklas jau pasiekė įspūdingų rezultatų: 80 iš jų 2023 m. jau buvo integravę tvarumo principus į savo strateginius planus, 65 – įsteigė specialias tvarumo struktūras arba padalinius, 63 universitetai išsikėlė kiekybinius tvarumo tikslus, o 65 institucijose buvo paskirti rektorių delegatai tvarumo klausimais.
„Italijos universitetų tinklas yra pavyzdys, kaip nacionaliniu mastu galima įgyvendinti sisteminį požiūrį į tvarumą aukštajame moksle“, – pabrėžė prof. Giovannini.
Kaip tvarumo siekia VILNIUS TECH?
Tvarumas – viena iš penkių VILNIUS TECH vertybių. Universitetui tai – tausojantis požiūris į gamtos išteklius ir aplinką, ilgalaikio ekonominės gerovės pagrindo sudarymas ir į ateitį orientuotos, darnios visuomenės kūrimas. Tai visapusiškas aplinkos ir visuomenės poreikių iškėlimas prieš savuosius, savo veiksmų vertinimas ne tik iš šiandienos, bet ir iš ateities perspektyvos.
„VILNIUS TECH pastaraisiais metais daug dėmesio skiria infrastruktūros atnaujinimui. Pirmiausia, buvo parduoti energetiškai neefektyvūs, studijų ir mokslinių eksperimentų vykdymui nepritaikyti pastatai, o už gautus pinigus pastatytas dviejų modernių, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių pastatų kompleksas su puikiai įrengtomis mokslo, studijų ir poilsio erdvėmis.
Vadovaujantis energetinio audito išvadomis, senieji universiteto pastatai yra G energetinės klasės ir yra ne tik energetiškai itin prastos būklės, bet ir neužtikrina reikiamo mikroklimato darbuotojams bei studentams: vasarą patalpose būna labai karšta, o žiemą – šalta. Netinkamas temperatūrinis režimas tampa kliūtimi ir šiuolaikinės, ypatingai jautrios mokslinės įrangos eksploatavimui. Todėl senųjų pastatų renovacija yra tarp infrastruktūros atnaujinimo prioritetų. Dalis pastatų jau atnaujinti, o kita dalis bus pradėta atnaujinti artimiausiu metu.
Nuolat tobuliname universiteto procesus, siekdami mažinti energetinių išteklių naudojimą, diegiame pažangias, aplinką tausojančias technologijas. Diegiami kompiuterizuoti automatiniu būdu valdomi šildymo, vėsinimo, vėdinimo sprendimai ne tik padeda užtikrinti patalpų mikroklimatą, bet taip pat sudaro galimybes taupyti energijos išteklius. 2024 m. spalį ant Mechanikos, Elektronikos ir Transporto fakultetų Laboratorinio korpuso pradėjo veikti 39,6 kWp saulės elektrinė. Netrukus tokios elektrinės pradės veikti Centriniuose rūmuose bei Linkmenų fabrike, o iš atsinaujinančių šaltinių gaunamas elektros energijos kiekis sudarys iki 10 proc. universiteto bendrai sunaudojamos elektros energijos poreikio.
Tvarumo idėjų įgyvendinimo siekiame ir grąžindami universiteto aplinką. Tvarkydami apleistas erdves ir perprojektuodami lauko poilsio zonas tikimės, kad universiteto darbuotojams ir studentams bus malonu išeiti pailsėti į aplink universitetą įrengtas aikšteles, arčiau gamtos, pasidžiaugti šalia universiteto augančiomis pušimis“, – pasakoja kancleris doc. dr. Vaidotas Trinkūnas.
VILNIUS TECH, atsižvelgdamas į Lietuvos bankų asociacijos rekomendacijas ir rinkos poreikius tvarumo srityje sukūrė dvi naujas studijų programas: Tvarumo technologijų bakalauro studijų programą ir Tvarumo valdymo magistro studijų programą. Pavasarį pirmąjį kursą baigs pirmieji šių tarpdisciplininių studijų programų studentai. Šios Aplinkos inžinerijos fakulteto programos yra skirtos rengti tvarumo specialistus, gebančius planuoti, įgyvendinti tvarius sprendimus įmonėse ir rengti tvarumo ataskaitas, taip pat kurti tvarius technologinius sprendimus.
Praėjusią vasarą atidarytame VILNIUS TECH Tvarumo centre taip pat rengiami kursai ir tobulinomosi programos verslui įvairiomis tvarumo temomis. Taip pat bendruomenė nuolat kviečiama dalyvauti įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, skatinančiuose žaliavas panaudoti antrą kartą, kitaip sumažinti atliekų skaičių ir plėsti savo žinias apie tvarumą.
Tvarumo centre taip pat yra įkurta DĖK’ui stotelė, kurioje bet kas gali palikti arba pasiimti jiems (nebe)reikalingus daiktus.
VILNIUS TECH mokslininkai vykdo su tvarumu susijusius tyrimus bei siekia atrasti aplinką tausojančias inovacijas ir klimatui neutralius sprendimus. Pavyzdžiui, šiuo metu Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai kuria vandenilio ir įprastų degalų maitinimo sistemą, leisiančią keisti vandenilio ir įprastų degalų proporciją, Lietuvos jūreivystės akademijos mokslininkai atlieka įvairių parametrų laivų eismo uoste tyrimus, kurie padeda optimizuoti laivų judėjimą, mažinti kuro sąnaudas ir išmetamųjų dujų kiekį, o Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkai triukšmą mažinančias akustines medžiagas kuria iš antrinių žaliavų. Daugiau apie dalį jų galite paskaityti čia. Tvarumo temą įvairiose srityse analizuoja bei klimatui neutralių sprendimų ieško ir baigiamuosius darbus rengiantys studentai, todėl VILNIUS TECH mokslininkų bendruomenės indėlis į švaresnę aplinką yra reikšmingai didelis.
Kovo mėnesį duris atvėręs Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centras netrukus VILNIUS TECH mokslininkams ir verslo partneriams sudarys sąlygas naudotis modernia įranga, leidžiančia vykdyti pažangius tyrimus, testuoti inovacijas ir plėtoti pramonėje pritaikomus sprendimus.
Galerija
