Stojantiesiems

Finansų inžinerijos specialistų perspektyvos darbo rinkoje – kokios jos?

Liepos 2, 2021

Euro valiuta, kuria atsiskaitome, nekinta jau ne vienerius metus, tačiau pinigų vertė keičiasi kasdien – rytoj ji nebus tokia pati, kokia yra šiandien. Tai lemia tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, šalies politinė. ekonominė situacija ar vartotojų įpročiai. Pastaraisiais metais – ir COVID-19 pandemija, padariusi didžiulę įtaką įvairių produktų ir prekių rinkoms.

Verslo srityje itin svarbu nuolat atsižvelgti į besikeičiančią pinigų vertę, parinkti tinkamą investicijų modelį, tiksliau įvertinti finansinę riziką ir priimti tinkamus sprendimus. Čia svarbų vaidmenį atlieka finansų inžinerijos specialistai, kurių poreikis darbo rinkoje pastaraisiais metais tik didėja.

Apie finansų inžinerijos specialistų poreikį darbo rinkoje, įsidarbinimo galimybes pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų inžinerijos studijų programos komiteto pirmininkė doc. dr. Algita Miečinskienė.

Didėja finansų inžinerijos specialistų poreikis – kokia tikrovė?

Lietuva siekia tapti viena iš pirmaujančių valstybių FinTech sektoriuje. FinTech jungia finansus ir technologijas; šiuolaikinės technologijos naudojamos finansų srityje, o tai, atliekant finansinius sprendimus, suteikia greitį, laiko ir lėšų ekonomiją, naujas paslaugas ar lengvesnę prieigą prie paslaugų neprofesionalams, kaip, pavyzdžiui, investavimo sprendimų robotizavimas.

Pasaulį užvaldžius pandemijai, 2020 m. daugeliui svarbių sektorių buvo sudėtingi, tačiau FinTech sektoriaus plėtra – itin ženkli. Remiantis „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau nei 230 FinTech įmonių ir vien per pastaruosius dvejus metus jų skaičius išaugo apie 35 proc. 

Apie 30 proc. įmonių veikia mokėjimų srityje, apie 20 proc. – finansų sektoriui skirtos programinės įrangos kūrimo srityje ir apie 13 proc. – skolinimo srityje. Likusius 37 proc. sudaro skaitmeninė bankininkystė, taupymas ir investavimas, kriptovaliutos, insurtech ir kita. 

Tokiam aktyviam ir novatoriškam sektoriui reikalinga ir darbo jėga. 2020 m. sektoriuje buvo įdarbinta daugiau nei 4000 darbuotojų, tačiau net 38 proc. apklausoje dalyvavusių FinTech įmonių paminėjo, kad vienas svarbiausių iššūkių buvo, tikėtina, ir išliks dar ne vienerius metus – kvalifikuotų talentų pritraukimas.

Finansų inžinerijos specialistų, kurie be bazinių bei naujų finansų žinių turi ir stiprius inžinerinius pagrindus – projektinį mąstymą, gebėjimą naudotis kompiuterinėmis programomis, turinčius programavimo pagrindus – paklausa ateinančiais metais tik augs. 

VILNIUS TECH studentų įsidarbinimo galimybės darbo rinkoje

VILNIUS TECH iš įmonių nuolat gauna darbo pasiūlymus studentams: ieškomi finansų analitikai, sutelktinių platformų vystytojai, investavimo sprendimus išmanantys jaunuoliai.

Atlikus Finansų inžineriją studijuojančiųjų, ką tik studijas baigusių bakalaurų ir magistrantūroje studijuojančiųjų apklausą, buvo nustatyta, kad net 98 proc. iš apklausoje dalyvavusių studentų dirba, o net 82 proc. iš jų – dirba pagal specialybę. Visi norintys įsidarbina dar bakalauro studijų metais. 

30 proc. studentų nurodė, kad įsidarbino trečiame studijų kurse, 25 proc. – pirmame arba ketvirtame, o 20 proc. dirbančių studentų įsidarbino net pirmajame studijų kurse. Žinoma, ne visi studentai dirba pilnu etatu, nes studijas derina su darbu. 

Visi magistrantūros studijų studentai nurodė, kad dirba pilnu etatu – VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete magistrantams paskaitos vyksta vakarais, o tai leidžia puikiai derinti studijas su darbu. 

Pilnu etatu dirba 55 proc. bakalauro studijų studentų, tačiau dauguma jų – šiais mokslo metais baigę studijas ir įgiję Finansų krypties bakalauro laipsnį. 

Kur dirba VILNIUS TECH studentai?

Maždaug pusė studentų, baigusių finansų inžinerijos studijas, dirba apskaitos, finansų analitikos ir bankininkystės srityse, o magistrantūros studijų studentų darbo sričių įvairovė didesnė – FinTech, finansų analitika, draudimas ir kt.

Didelė dalis galimų finansų specialistų darbo vietų patenka į Finansinės veiklos ir draudimo sektorių.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. I ketvirtį Finansinės veiklos ir draudimo sektoriuje buvo 498 laisvos darbo vietos. Nuo 2019 m. III ketvirčio šiame sektoriuje stebimas nuolatinis neužimtų darbo vietų augimas. 

Tai leidžia daryti išvadą, kad sektoriaus darbo jėgos paklausa – auganti. Auga ir užimtų darbo vietų šiame sektoriuje skaičius – per metus jis išaugo apie 3 proc. ir 2021 m. I ketvirčio duomenimis sudarė 19028 užimtas darbo vietas. 

Finansinės veiklos ir draudimo sektoriaus laisvų darbo vietų lygis, t. y. laisvų ir užimtų darbo vietų santykis yra apie 3 proc., kai tuo tarpu iš viso pagal ekonominės veikos rūšis – 1,6 proc. Tai dar kartą įrodo, kad šis sektorius turi potencialą specialistams.

Kiek uždirba VILNIUS TECH studentai?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. I ketvirtį Finansinės veiklos ir draudimo sektoriuje vidutinis neto darbo užmokestis buvo 1628 eur, t.y. antras iš visų ekonominės veiklos rūšių ir, lyginant su visų veiklos rūšių vidutiniu darbo užmokesčiu, (966,5 eur) – apie 60 proc. didesnis.

Finansų inžinerijos studentų tyrimo duomenimis, apie 50 proc. magistrantūros studijų studentų nurodė, kad jų neto darbo užmokestis patenka į 1000–1500 eur rėžį, o 40 proc. bakalauro studijų studentų uždirba nuo 700 iki 1000 eur.

Būti finansų srities studentu ir dirbti pagal specialybę – puikus karjeros startas. Baigus studijas, įgijus patirties, galima džiaugtis įdomiu darbu ir solidžiu darbo užmokesčiu.

Daugiau informacijos apie Finansų inžinerijos bakalauro studijų programą galite rasti čia, apie magistro studijų programą – čia.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau